Naujienos

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atidarytas naujas vaikų žaidimų kambarys mažiesiems klinikos pacientams. Mažieji pacientai čia ne tik žais, skaitys, pieš, bet ir turės galimybę lavinti smulkiąją motoriką, loginį mąstymą, skatinti smalsumą, kūrybingumą. Užimtumo erdvė labai svarbi vaikams, kurie ligoninėje praleidžia ilgesnį laiką ir kuriems adaptuotis ligoninės aplinkoje sekasi sunkiau. Šios erdvės įrengimui lėšos buvo surinktos LSMU Gimnazijos organizuotame labdaros renginyje. 

162 dienas trukęs Kauno klinikų medikų darbas, kovojant už Čekijos piliečio gyvybę, neliko nepastebėtas – Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Vit Korselt įteikė Čekijos Respublikos Senato pirmininko Miloš Vystrčil padėką Kauno klinikoms ir jų medikams už atsidavusį darbą. Pacientas į Kauno klinikas pateko po įvykusios autoavarijos ir čia praleido beveik pusę metų. Per šį laikotarpį Kauno klinikų medikai ne tik ištraukė vyrą iš mirties gniaužtų, bet ir rūpinosi visapusišku jo gydymu bei organizavo jo pervežimą į Čekijos Respubliką.

Antradienį, lapkričio 30 dieną, Kauno klinikose oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras dr. Arūnas Dulkys. 

Vizito metu ministras su ligoninės administracija diskutavo sveikatos sistemos reformos klausimais ir aptarė infekcinių ligų gydymo galimybes Kauno regione. Pasaulinės pandemijos metu infekcinių ligų klasterio poreikis tapo akivaizdus ir būtinas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui. Ministras A. Dulkys taip pat susipažino su ambulatorinių paslaugų, dienos chirurgijos plėtros galimybėmis bei efektyvesniu stacionaro lovų panaudojimu Kauno klinikose. 

Susitikimo metu taip pat aptartas COVID-19 situacijos Kauno regiono sveikatos priežiūros įstaigose valdymas, už kurį nuo praeitų metų pavasario atsakingos Kauno klinikos. 

Prieš beveik trejus metus vieno profilaktinio sveikatos patikrinimo metu Rimvydas sužinojo, kad serga prostatos vėžiu. Atlikus visus reikiamus sveikatos tyrimus, buvo nuspręsta vyrui atlikti operaciją. Nors klastingą ligą jis įveikė, tačiau atsirado kita problema – šlapimo nelaikymas. „Iš pradžių šis sveikatos sutrikimas buvo kontroliuojamas, tačiau ilgainiui jis pradėjo kelti nepatogumus ir trukdė gyventi visavertį gyvenimą, o judėdamas visai nebesulaikiau šlapimo, – apie nemalonią problemą atvirauja vyras. – Pradėjau bijoti eiti į gatvę, kompleksavau, bet visada turėjau viltį, kad vieną dieną viskas pasikeis.“

Prieš šešerius metus apsilankymas gydymo įstaigoje 75 metų Augustinui tapo lemtingas – profilaktinio patikrinimo metu gydytoja pastebėjo pakitimus kepenyse. „Gyvenau įprastą gyvenimą ir neturėjau nusiskundimų sveikata, nejaučiau jokio skausmo, – pasakoja jis. – Radus pakitimus, pasitariau su gydytoja ir nieko nelaukdamas nuskubėjau į Kauno klinikas.“

Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto. Gruodžio mėnesį Kauno klinikų Antrajame COVID-19 skyriuje prasidės mokslinis ir klinikinis COVID-19 ligai gydyti skirtų vaistų tyrimas „COVend“. Numatyta, kad į tarptautinį tyrimą bus įtraukta apie 30 ligoninės pacientų.  

Kauno klinikų pacientė, 50-ies metų Jolanta, yra pirmoji Lietuvoje, kuriai trečio tipo (lėtai progresuojanti) spinalinė raumenų atrofija nusinerseno injekcijomis pradėta gydyti jai esant suaugusiai. Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovės, gydytojos neurologės Evelinos Grušauskienės teigimu, iki šiol suaugusieji gydymą nusinersenu gaudavo tik kaip tęstinį gydymą, kai vaikai, sergantys šia liga, sulaukdavo 18 metų. 

Gydytojai dermatovenerologai kviečia vyresnius nei 16 metų amžiaus asmenis pasinaudoti anonimine paslauga, kurios metu jie turės galimybę išsitirti dėl infekcijų, plintančių lytiniu keliu. 
 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais netrukus pradės dar vieną tarptautinį „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamą projektą „Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“. Šio projekto tikslas – sukurti atviras prieigas ir žiniatinklio platformą, kuri padės apsispręsti dėl specifinių vakcinų ir monokloninių antikūnų kūrimo, siekiant įveikti bakterijų atsparumą antibiotikams problemą. Sukurtą platformą sudarys matematinis modelis ir epidemiologų surinkta duomenų bazė.

Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pažymi, kad antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeltos infekcinės ligos. „Antibiotikai specifiškai jungiasi tik prie bakterijų ir slopina jų dauginimąsi arba jas sunaikina, o naudojant šiuos medikamentus neracionaliai ir nesilaikant gydytojų rekomendacijų, gali išsivystyti atsparumas bakterijoms“, – pastebi A. Ūsaitė. Gydytoja klinikinė farmakologė pasakoja apie tai, kokios dažniausiai klaidos daromos vartojant antibiotikus ir ar jais gali būti gydoma COVID-19 liga.

Pirmą kartą pacientui išgirdus diabeto diagnozę, dažnai sunku įsivaizduoti, kaip gyvenimas klostysis toliau. Tačiau svarbu prisiminti, kad skiriant daugiau dėmesio sveikai gyvensenai, su šia liga galima gyventi visavertį gyvenimą. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, gali išlaikyti savo gyvenimo kokybę šiek tiek pakeitę gyvenimo būdą – atsisakę tam tikrų maisto medžiagų, sumažinę vartojamo maisto kiekį ar pradėję užsiimti aktyvesne veikla.  

Priešlaikinis gimdymas – skaudi patirtis tiek moteriai, tiek jos partneriui. Patyrusios priešlaikinį gimdymą, moterys dažnai vengia kalbėtis, savyje užsklendžia jausmus, bijo pastoti ar jaučia stiprų nerimą kito neštumo metu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos psichologė Agnė Mišeikaitė teigia, kad rūpintis savo psichologine sveikata yra būtina ir kreiptis pas specialistus niekada nevėlu. „Psichologinė pagalba reikalinga tam, kad prieš tai buvusi patirtis nedarytų įtakos dabartinei patirčiai ar būsimam nėštumui, – sako psichologė. – Moterys turi nebijoti kreiptis į specialistus, kurie padės joms suprasti ir suvaldyti kylančias nemalonias emocijas.“