Naujienos

Prenatalinė chromosomų anomalijų patikra – tai perinatalinės patikros dalis. Šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti vaisiaus chromosomų patologijos riziką dar nėštumo metu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Machtejevienė pabrėžia, kad šie tyrimai padeda nustatyti riziką vaisiaus chromosominėms ligoms, tačiau tai yra tik patikros, o ne diagnostiniai tyrimai. Docentė pristato patikros atlikimo būdus ir pataria, kada rekomenduojama juos atlikti.

Ramunė sužinojo, kad serga reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, prieš beveik 10 metų. Ilgą laiką moteris nė neįtarė, kokia liga serga. „Jaunystėje susirgau kasos uždegimu, bet gydytojai ilgai negalėjo rasti ligos priežasties, nors jau tuomet buvau tiriama dėl kraujo krešumo sutrikimų“, – prisimena ji.

Retomis ligomis serga mažiau nei 1 žmogus iš 2000. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė pastebi, kad šis skaičius gali pasirodyti nedidelis, tačiau skaičiuojama, kad pasaulyje yra iki 6000-7000 skirtingų retų ligų. Manoma, kad Lietuvoje, sergančiųjų retomis ir nediagnozuotomis ligomis gali būti apie 6 proc. gyventojų.

Šiuo metu daug kalbama apie patikros ir skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) programas, tačiau susirgimų gimdos kaklelio vėžiu skaičius reikšmingai nemažėja. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu. „Norint užkirsti kelią šiems susirgimams, svarbiausia – vakcinacija nuo ŽPV ir reguliarūs programiniai tyrimai, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė. – Svarbu, kad kiekviena moteris nepamirštų rūpintis savimi ir į gimdos kaklelio vėžio prevenciją žiūrėtų atsakingai.“ 

Praėjusią savaitę Kauno klinikose atlikta 600-toji inkstų transplantacija. „Šis skaičius parodo Kauno klinikų specialistų patirtį, profesionalumą ir puikų komandinį darbą“, – sako Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė. Šiuo metu inksto transplantacija yra pažangiausias pakaitinės inkstų terapijos metodas, stipriai pagerinantis paciento gyvenimo kokybę bei išgyvenamumą.

Šiuo metu Kauno klinikose trūksta visų grupių kraujo. Skirtingų Kauno klinikų padalinių medikai jaučia kraujo trūkumą ir tikisi, kad su donorų pagalba pavyks papildyti donorinio kraujo atsargas ir įveikti nerimą keliančią situaciją. Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant ligoninės pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis. 

Vis dažniau pacientai, atvykę į ligoninę, stengiasi bendradarbiauti su gydytojais: domisi savo ligos istorija, klausia apie pritaikytą gydymo būdą, nori sužinoti alternatyvias gydymo priemones. Kauno klinikų Pacientų tarybos pirmininkė bei organizacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė džiaugiasi, kad Pacientų taryba to ir siekia – įtraukti pacientus į aktyvų dialogą su medikais. „Dažnai medicinos personalas ar administracija nežino pacientų lūkesčių, problemų, nes jie yra garsiai neišsakomi, – teigia I. Laukytė-Budrienė. – Pacientų taryba mažina atstumą tarp gydytojo ir paciento bei padeda užmegzti kontaktą“. Pirmoji šalyje Pacientų taryba įsteigta Kauno klinikose 2019 metais.

Tinklalaidėję „P. S. Pacientų sauga“ Inga Laukytė-Budrienė pasakoja apie Pacientų tarybos atliekamus darbus, ko iš medicinos darbuotojų tikisi pacientai ir kaip galėtume gerinti santykį tarp šių dviejų pusių. Pašnekovę kalbina gydytoja Gabrielė Mickutė.

Pacientei Aistei paauglystėje diagnozuota paveldėta inkstų policistozė. Sulaukusi 30-ies metų, moteris sužinojo, kad liga pradėjo sparčiai progresuoti. „Moteriai sutriko inkstų funkcija, prasidėjo ir ryškėjo inkstų nepakankamumas. Galiausiai liga pasiekė galutinę ligos stadiją, – pasakoja Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Klinikinės nefrologijos ir rezistentiškos gydymui arterinės hipertenzijos sektoriaus vadovė prof. Inga Skarupskienė. – Deja, efektyvių vaistų, galinčių sustabdyti inkstų policistozės progresavimą, kol kas medicinos praktikoje nėra.“ 

Nuovargis, silpnumas, mieguistumas, spengimas galvoje, pesimistiškumas ir nuolatinis nerimas – tokie pirmieji simptomai prieš 20 metų Andriui išdavė depresiją. „Turėjau skaudžių išgyvenimų, kurie ir paskatino šios klastingos ligos atsiradimą, – prisimena vyras. – Gėriau vaistus, bet prieš dvejus metus pasijutau ypatingai prastai.“

COVID-19 pandemija apribojo žmonių judėjimą, bet nesustabdė ligų progresavimo. Šiuo laikotarpiu ypatingai išryškėjo problemos, susijusios su padidėjusiu krūviu regos organams ir su pavėluotu lėtinių akių ligų gydymu. Pastebima, kad pacientai vis dažniau kreipiasi dėl užleistų akių ligų, kai jau ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Viena iš tokių ligų – glaukoma. Apie šią ligą ir jos gydymo galimybes kalbiname  Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovę prof. Ingridą Janulevičienę. Pasak profesorės, vienintelis būdas išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti ši klastinga liga – tai reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku nustatytų ligą ir skirtų atitinkamą gydymą. 

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė buvo įvertinta tarptautinės mokslininkų bendruomenės ir pakviesta tapti viena iš dešimties tarptautinio Karaliaus Faisalo apdovanojimo atrankos komiteto Medicinos srityje komisijos narių. Saudo Arabijoje vykusioje atrankoje komisijos nariai iš skirtingų pasaulio valstybių sprendė, kam šiais metais atiteks prestižinis mokslininkus ir institucijų atstovus remiantis Karaliaus Faisalo apdovanojimas ir premija.