Pacientų istorijos

79-erių kaunietės Vladzės gyvenimą pakeitė nelaimingas atsitikimas sodyboje. Nukritusi nuo laiptų ji patyrė žastikaulio lūžį, o po jo kelerius metus kentė nuolatinį peties skausmą. Pirmoji operacija kitoje gydymo įstaigoje laukto rezultato nedavė, todėl moteris kreipėsi į Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos kliniką. Čia jai buvo atliktas peties endoprotezavimas, padėjęs susigrąžinti rankos funkciją ir lengviau atlikti kasdienius darbus.

Vos 14 parų sulaukusiam Jokūbui Kauno klinikose buvo diagnozuota reta genetinė liga – spinalinė raumenų atrofija, sukelianti progresuojantį raumenų silpnumą, sutrikdanti judėjimą, valgymą bei kvėpavimą. Laiku diagnozavus ligą ir pradėjus gydymą Kauno klinikose, šiandien 9 mėnesių Jokūbas niekuo nesiskiria nuo bendraamžių – jis jau sėdi, ropoja ir tvirtai stovi įsikibęs.

31 metų Ernestui Kauno klinikose diagnozuota reta piktybinė kaulų vėžio forma – osteosarkoma. Po beveik metus trukusio kompleksinio gydymo, apėmusio chemoterapiją ir galūnę išsaugančią operaciją, šiandien vyras džiaugiasi puikia savijauta ir ragina kitus, išgirdusius panašią diagnozę, neprarasti vilties.

Kai septynmetė Milita pirmą kartą savarankiškai nuėjo kelis žingsnius, tai buvo akimirka, kurios jos tėtis Mindaugas laukė ne vienus metus. Po kūdikystėje patirtos sunkios galvos smegenų traumos mergaitė turėjo iš naujo mokytis to, kas daugumai vaikų ateina natūraliai. Šiandien už šio, atrodytų, paprasto pasiekimo slypi ilgametis Kauno klinikų specialistų ir šeimos darbas, kantrybė bei atkaklumas.

Rokui dar besimokant mokykloje pradėjo silpti regėjimas. Jis ir artimieji manė, kad tai – paprasta regėjimo problema. Tačiau Kauno klinikose atlikti išsamūs tyrimai atskleidė kur kas rimtesnę diagnozę – retą galvos smegenų naviką – kraniofaringiomą su didele cista. Navikas buvo taip suspaudęs regos nervus, kad vaikinas matė tik maždaug dviejų metrų atstumu ir nebeskyrė spalvų. Laiku pradėtas gydymas padėjo išsaugoti regėjimą, todėl šiandien Rokas gyvena įprastą studentišką gyvenimą.

Kauno klinikose atlikta 800-oji inksto transplantacija - donorinio inksto sulaukė 53 metų Raimundas. Šis simbolinis skaičius žymi ne tik reikšmingą transplantologijos etapą, bet ir ilgametę Kauno klinikų specialistų patirtį, leidžiančią pacientams susigrąžinti visavertį gyvenimą. 

Prieš kelerius metus po apsilankymo Melnragės paplūdimyje Vytautas pėdoje pastebėjo rausvą odos darinį. Tuomet jis nė neįtarė, kad tai – pirmasis retos ir klastingos ligos, Kapoši sarkomos, požymis. Šiandien, po ilgo gydymo ir Kauno klinikose taikytos pažangios elektrochemoterapijos, padedančios chemoterapiniams vaistams efektyviau naikinti vėžines ląsteles, vyras vėl gali gyventi aktyvų gyvenimą.

Penkiametis berniukas į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių atvyko po nelaimingo kritimo ant dešinės rankos. Jam skaudėjo ranką ir jis negalėjo jos laisvai judinti, tačiau rentgeno nuotraukoje lūžio požymių nesimatė. Vis dėlto gydytojai įtarė, kad trauma gali būti rimtesnė. Ultragarsinis tyrimas prie paciento lovos (POCUS) padėjo greitai rasti atsakymą – berniukui nustatytas stipinkaulio lūžis. Vaikui buvo uždėtas įtvaras, o jo šeima greitai sulaukė aiškaus atsakymo ir gydymo plano.

Lauros ir Dariaus kelias į tėvystę truko kelerius metus ir pareikalavo ne tik kantrybės, bet ir drąsos priimti sprendimą ieškoti pagalbos. Ilgą laiką porai nepavyko pastoti, buvo atlikti įvairūs tyrimai, tačiau aiškaus atsakymo, kodėl šeimai nepavyksta susilaukti pirmagimio, nebuvo. „Ieškojome problemos, bandėme gydytis, kreipėmės pagalbos ir į privačias gydymo įstaigas, bet galiausiai atsidūrėme Kauno klinikose, kur Reprodukcinės medicinos centro specialistai padėjo mūsų sūnui Arnui išvysti pasaulį“, – pasakoja Laura.

Mokytoja dirbanti Lina iš Jonavos pasakoja, kad energijos stoka, nuolatinis mieguistumas bei dusulys ilga laiką buvo tapę jos kasdienybės dalimi. Dar 2014 metais jai buvo diagnozuota itin reta kraujo vėžio forma - mielofibrozė. Nors ligos progresavimą kurį laiką padėjo stabdyti vaistai ir periodiškai atliekamos kraujo transfuzijos, reikšmingą savijautos pagerėjimą moteris pajuto pradėjusi gydymą hiperbarine oksigenoterapija (HBOT) Kauno klinikose.

Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu diagnozuota klastinga patologija 60-ies metų kėdainiškei tapo rimtu išbandymu, o išgirsta diagnozė paskatino ieškoti pažangiausių medicinos sprendimų. Šios paieškos moterį atvedė pas dr. Andrių Pranculį, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovą, kuris, siekdamas suvaldyti pavojingą būklę, atliko unikalią minimaliai invazyvią inksto arterijos aneurizmos gydymo procedūrą – ji atlikta per riešo arteriją (radialine prieiga), panaudojant specialų kraujo tėkmę nukreipiantį implantą.

Penkiolikmečio Lauryno istorija prasidėjo prieš dvejus metus po, atrodytų, paprasto nelaimingo atsitikimo – jis nukrito nuo dviračio ir susitrenkė galvą. Iš pradžių rimtesnių pasekmių nebuvo pastebėta, tačiau po kurio laiko berniuko savijauta ėmė sparčiai blogėti – jis vos nulaikė šaukštą rankoje, pradėjo vilkti koją.