Pacientų istorijos

Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą. Pastarosios Vyčiui reikėjo išsivysčius retai komplikacijai po Lenkijoje atliktos kepenų transplantacijos – atsiradus krešuliui tarp šių dviejų venų, jungiančių kepenis ir žarnyną.

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Rita – pirmoji reta nervų ir raumenų liga serganti Kauno klinikų pacientė, kuriai įprastas ligos gydymas perkeltas į dienos stacionarą. Besiplečiančios dienos stacionaro galimybės leidžia lengviau spręsti net sudėtingomis ligomis sergančių pacientų gydymo klausimus, sutaupyti daugybę resursų ir ženkliai sutrumpinti paciento praleistą laiką ligoninėje.

Kauno klinikose mėnesį praleidusi pacientė Janina, šiandien namuose džiaugiasi anūkais. Lapkričio mėnesį moteriai gydymo įstaigoje transplantuotos kepenys. Ji tapo vyriausia paciente Lietuvoje, kuriai atlikta ši procedūra. „Janina – visus medikus įkvepiantis pavyzdys griauti mitus, kad transplantacijos skirtos tik jauniems pacientams. Kai įtraukėme į laukiančiųjų sąrašą, pacientė jau buvo sulaukusi 70-ies metų, pasveikusi nuo dviejų onkologinių ligų, o iš karto po atliktos procedūros, moteris sulaukė anūko“, – džiaugiasi doc. dr. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė.

Kauno klinikų medikai sausio mėnesį užbaigė ypatingai – čia pradėtos taikyti naujos kartos nugaros smegenų stimuliatorių implantacijos, padedančios pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros ir galūnių skausmą. Pasak procedūrą atlikusio doc. dr. Andriaus Radžiūno, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovo, nugaros smegenų stimuliacija – terapija, padedanti pacientus išvaduoti nuo nuolatinių nugaros ar galūnių skausmų.

Prieš dvejus metus kaunietė Ieva įsisuko į nesibaigiančių ligų verpetą. Įprastai mažai sirgusią 39 metų moterį pradėjo varginti nuolatiniai peršalimai, virusai, aukšta temperatūra. „Buvau suplanavusi kelionę pas vyrą į Vokietiją. Nors prastai jaučiausi, bet išvykau. Ten man labai pablogėjo, grįžusi į Lietuvą iškart pasidariau kraujo tyrimus. Tą pačią dieną paskambino gydytoja ir pasakė, jog kraujo tyrimai blogi ir kad iškart kviesčiausi greitąją pagalbą“, – prisimena Ieva. 

Kauno klinikų pacientui Ramūnui, grįžusiam iš miesto, suskaudo krūtinę, pasidarė silpna, tačiau jis nė neįtarė, kad tai yra taip rimta. Tolesnės įvykių sekos jis neprisimena, nes prarado sąmonę. Vyrą atgaivino ir greitąją pagalbą iškvietė Ramūno sūnus Vytautas, neseniai mokęsis, kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. „Esu labai dėkingas sūnui, nes jis man išgelbėjo gyvybę. Žmona pasakojo, kad Vytautas, pamatęs mane sukniubusį, nepasimetė, veikė greitai ir ryžtingai“, – mintimis dalijosi Ramūnas.