Pacientų istorijos

Prieš dvejus metus kaunietė Ieva įsisuko į nesibaigiančių ligų verpetą. Įprastai mažai sirgusią 39 metų moterį pradėjo varginti nuolatiniai peršalimai, virusai, aukšta temperatūra. „Buvau suplanavusi kelionę pas vyrą į Vokietiją. Nors prastai jaučiausi, bet išvykau. Ten man labai pablogėjo, grįžusi į Lietuvą iškart pasidariau kraujo tyrimus. Tą pačią dieną paskambino gydytoja ir pasakė, jog kraujo tyrimai blogi ir kad iškart kviesčiausi greitąją pagalbą“, – prisimena Ieva. 

Kauno klinikų pacientui Ramūnui, grįžusiam iš miesto, suskaudo krūtinę, pasidarė silpna, tačiau jis nė neįtarė, kad tai yra taip rimta. Tolesnės įvykių sekos jis neprisimena, nes prarado sąmonę. Vyrą atgaivino ir greitąją pagalbą iškvietė Ramūno sūnus Vytautas, neseniai mokęsis, kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. „Esu labai dėkingas sūnui, nes jis man išgelbėjo gyvybę. Žmona pasakojo, kad Vytautas, pamatęs mane sukniubusį, nepasimetė, veikė greitai ir ryžtingai“, – mintimis dalijosi Ramūnas.

Kauno klinikų medikai pakeitė Airijoje gyvenančio Stefano gyvenimą, atlikdami jam skrandžio mažinimo operaciją. Priežastis, kodėl šios operacijos neatliko Airijoje dirbantys medikai – didžiulė pilvo sienos išvarža. „Stefano istorija unikali – vyras buvo patekęs lyg į užburtą ratą: dėl nutukimo niekas nesutiko operuoti pilvo sienos išvaržos, o dėl išvaržos – atlikti skrandžio mažinimo operacijos“, – aiškina prof. Antanas Mickevičius, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.

31-erių metų Petras tapo pirmuoju pacientu šalyje, kuriam dėl itin retos ligos – kepenų echinokokozės, kai parazitai pažeidžia kepenis, buvo atlikta kepenų transplantacija. Operacinis gydymas – pagrindinis kepenų echinokokozės gydymo metodas, tačiau ne visada įmanomas, o kepenų transplantacija atliekama tik išskirtiniais atvejais. „Chirurgijos klinikos mokslininkai, atlikę sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, nustatė, kad pasaulyje registruota vos apie 250 tokių atvejų. Tai – labai sudėtinga ir ypatinga operacija, reikalaujanti visos prisidėjusios komandos profesionalumo ir žinių“, – teigia doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas.

Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo persodintas gyvosios donorystės metu“, – sako Matą prižiūrinti Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų nefrologė dr. Diana Dobilienė. – Ši sėkminga paciento istorija yra svarbus įvykis inkstų transplantacijos srityje Kauno klinikose ir visoje Lietuvoje“.

Pusantrų metukų Kauno klinikų pacientė Lėja džiaugiasi įprasta vaikyste, mergaitės mama Jurgita dėl to dėkinga Kauno klinikų medikams. „Pagimdžiusi dukrą, iškart supratau, kad ji kvėpuoja keistai, buvo girdimas šaižus švokštimas, miesto, kuriame gyvename, gydytojai sakė, kad tai nuo širdies ydos, tačiau tai nebuvo tiesa, – prisimena moteris. – Kiek kartų vykome į Skubios pagalbos skyrių, apsilankėme pas skirtingus specialistus, kol sužinojome tikrąją priežastį“. Lėjai, patekusiai į Kauno klinikas, buvo diagnozuotas įgimtas aukšto kvėpavimo takų obstrukcijos sindromas – vaisiaus trachėjos arba gerklų užsikimšimas.

Kėdainietė Meda, prieš dvejus su puse metų patyrusi nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sutraiškyta ir beveik nuplėšta jos dešinė koja, yra puikus pavyzdys, kad ryžtas ir optimizmas bei profesionalus medikų darbas gali padaryti stebuklus.

Kauno klinikų pacientas Vitalijus gegužės mėnesio pabaigoje sulaukė donorinio inksto ir tapo 700-uoju recipientu, kuriam Kauno klinikose buvo atlikta inksto transplantacijos operacija. „Šis skaičius rodo transplantacijos centro brandą. Su kiekviena atlikta inksto transplantacija didėjo centro patirtis ir dabar mūsų komanda, kurią sudaro daug specialistų, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams“, – teigia prof. Inga Arūnė Bumblytė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė.

Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. „Kauno klinikose gydomi pačių sunkiausių būklių, taip pat itin retomis ligomis sergantys pacientai, daliai iš jų vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija, o Loretai atlikta kepenų transplantacijos operacija – vos ketvirtas pasaulyje aprašytas toks šios retos ligos gydymo atvejis“, – teigia prof. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas. 

Gražina, dabar jau keturių vaikučių mama, tapo pirmoji Kauno klinikų paciente, kuriai cezario pjūvio operacijos (CPO) metu buvo atlikta vieno žingsnio konservatyvi operacija (angl. one step conservative surgery) išsaugant gimdą, operacijos metu netaikant gydytojų intervencinių radiologų dubens kraujotaką sustabdančių metodikų. „Gražinai placenta peraugo į šlapimo pūslę. Žinodami šių klinikinių situacijų didžiulę riziką masyviam, gyvybei pavojingam nukraujavimui, ieškome naujų, maksimaliai saugių moteriai ir vaisiui gydymo metodikų, siekiant išsaugoti gimdą ir išvengti sudėtingiausių komplikacijų“, – pasakoja prof. Mindaugas Kliučinskas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas.

Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai – dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma bazalinių ląstelių karcinomos. Paskutinįjį kartą, vos prieš kelis mėnesius, Kauno klinikose Algirdui išoperuotas darinys galvoje, kuris buvo didelis, šlapiuojantis, įprastai atliekamas verpstės formos išpjovimas buvo negalimas dėl per didelio darinio ploto. Orinta Klimaitė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja rezidentė, Ernest Margelio, Odos ir venerinių ligų klinikoje dirbančio gydytojo chirurgo, priežiūroje atliko pasukamąjį lopą žaizdai užverti.

Prieš ketverius metus 37 metų vilnietė Milda pajautė, kad kažkas nutiko akims. Problemų su regėjimu neturėjusiai moteriai pradėjo lietis vaizdas, iš arti ji nematė vyro ir vaikų veidų, gatvėje neįžiūrėdavo atvažiuojančių automobilių. „Pagalvojau, kad akys galėjo suprastėti dėl darbo prie kompiuterio. Kreipiausi į kelias gydymo įstaigas, kuriose man užsiminta, kad tai gali būti reta genetinė liga. Man buvo parekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, ką aš ir padariau“, – prisimena Milda.