Spalio 27-toji – Pasaulinė ergoterapeutų diena. Nors ergoterapijos profesija pasaulyje egzistuoja jau apie šimtą metų, Lietuvoje tai vis dar gana nauja sritis. Šiuo metu Kauno klinikose dirba septyni ergoterapuetai, kurių pagrindinė misija – padėti asmenims tapti savarankiškiems po patirtos ligos ar traumos bei padėti žmonėms, turintiems intelekto ar raidos sutrikimų, įsitraukti į aktyvią veiklą, kuri atstato prarastas funkcijas ir padeda įsilieti į bendruomenę. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos ergoterapeutė Erika Endzelytė sako, kad ergoterapeutai dirba su įvairių sveikatos problemų turinčiais pacientais. „Mes padedame tiek asmenimis, patyrusiems įvairias traumas, sergantiems lėtinėmis, įvairiomis nervų sistemų ligomis, tiek vaikams ir paaugliams, turintiems psichologinių problemų“, – teigia ji.

COVID-19 pandemija ir jos valdymo priemonės Lietuvoje lėmė kraujo donorų ir donacijų skaičiaus sumažėjimą. Be to, kraujo donorystės procesą vis dar gaubia įvairios baimės ir abejonės. Žmonės vengia tapti kraujo donorais dėl įvairių visuomenėje vyraujančių mitų. Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė teigia, kad kraujo donorystė yra saugi ir neskausminga procedūra, kuri gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę. Kraujo centro vadovė paneigia kelis dažniausiai sklandančius mitus apie kraujo donorystę ir paaiškina, kodėl jie yra klaidingi.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Nerijus, kurio krūtinėje plaka donoro širdis, džiaugiasi sparčiai augančia dukra ir gyvena įprastą gyvenimą. Prieš 13 metų vyrui Kauno klinikose atlikta širdies transplantacija, o po jos prabėgus trejiems metams, širdis transplantuota antrą kartą. Abi širdies transplantacijas vyrui atliko Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. „Kai sužinojau, kad man reikės širdies transplantacijos, nerimavau. Iki tol niekada nebuvau sutikęs žmogaus, kuriam būtų persodinti organai, todėl galvojau, kaip reikės gyventi toliau“, – pasakojimą pradeda Nerijus.