Naujienos

Kauno klinikose „da Vinci“ robotinė chirurginė sistema atveria naujas gydymo galimybes miego apnėja sergantiems pacientams

Kauno klinikose plečiamos robotinės chirurgijos galimybės – „da Vinci“ robotine chirurgine sistema pradėta taikyti ir otorinolaringologijoje. Pirmoji operacija atlikta obstrukcine miego apnėja sergančiam pacientui, kuriam dėl anatominių kvėpavimo takų ypatumų įprastų chirurginio gydymo metodų galimybės buvo ribotos. Naujoji technologija leidžia gydytojams chirurgams pasiekti itin sunkiai prieinamas ryklės sritis ir atlikti sudėtingas operacijas per burną, be išorinių pjūvių.

Kauno klinikose Reginai atlikta gyvybę išgelbėjusi kepenų transplantacija: įtariama, kad kepenis pažeidė maisto papildas

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas žolinis preparatas, kurį 59-erių Regina vartojo norėdama sustiprinti kepenų veiklą, vos nekainavo jai gyvybės. Iki tol rimtų sveikatos problemų neturėjusiai moteriai netikėtai pasireiškė gelta, o per kelias savaites jos būklė taip pablogėjo, kad vienintele galimybe išgyventi tapo skubi kepenų transplantacija. Kauno klinikose sėkmingai atlikta operacija moteriai suteikė antrą galimybę gyventi.

Kauno klinikose pasitelkta „da Vinci“ robotinė chirurginė sistema skrandžio vėžiui gydyti

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse, pasitelkus „da Vinci“ robotinės chirurgijos sistemą, spalio mėnesį atlikta gastrektomija dėl skrandžio piktybinio naviko. Ši operacija žymi dar vieną etapą diegiant robotinę chirurgiją skirtingose medicinos srityse. Nors skrandžio vėžio operacijos Kauno klinikose jau daugelį metų atliekamos minimaliai invaziniais metodais, naujoji technologija chirurgams suteikia dar daugiau tikslumo, geresnį operacinio lauko matomumą ir galimybę lengviau pasiekti sudėtingas anatomines sritis.

Kauno klinikų neurologas: insulto riziką didina ne tik ligos, bet ir nutrauktas gydymas

Kasmet Lietuvoje insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių, o maždaug 2,5 tūkst. nuo šios ligos miršta. Apie 8,5 tūkst. pacientų patiria išeminį insultą, kai smegenų kraujagyslę užkemša kraujo krešulys, o dar apie 1,5 tūkst. – hemoraginį insultą, kai smegenyse plyšta kraujagyslė ir prasideda kraujavimas. Nors šiuolaikinė medicina suteikia vis daugiau galimybių išgelbėti insultą patyrusius pacientus, dalies insulto atvejų būtų galima išvengti. Minint Pasaulinę insulto dieną, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis atkreipia dėmesį, kad vieni svarbiausių insulto rizikos veiksnių – nekontroliuojamas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai ir padidėjęs cholesterolio kiekis. Ne mažiau pavojinga, kai pacientai, nejausdami simptomų, savavališkai nutraukia paskirtą gydymą.

Dažnas širdies plakimas ir galvos svaigimas: kada reikėtų įtarti PoTS sindromą?

Dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas, silpnumas ar nuolatinis nuovargis – simptomai, kuriuos neretai linkstama sieti su stresu, pervargimu ar nerimu. Tačiau kai šie pojūčiai sustiprėja atsistojus ar ilgiau stovint, jie gali įspėti apie posturalinės ortostazinės tachikardijos sindromą (PoTS). 

Spalis visame pasaulyje minimas kaip ortostazinio netoleravimo pažinimo mėnuo, kurio metu dėmesys skiriamas ir PoTS sindromui. Tai viena geriausiai žinomų ortostazinio netoleravimo formų, kuriai būdingas ryškus širdies susitraukimų dažnio padidėjimas atsistojus, lydimas įvairių nemalonių simptomų.

„PoTS dažniausiai diagnozuojamas jauniems, 15–50 metų amžiaus žmonėms, o apie 80–90 proc. pacientų sudaro moterys. Nors ši būklė gali smarkiai apriboti kasdienę veiklą ir sumažinti darbingumą, ji ne visada atpažįstama laiku. Dėl simptomų įvairovės pacientų nusiskundimai kartais klaidingai siejami su kitomis sveikatos problemomis“, – sako Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. Diana Rinkūnienė.
 

Krūties vėžio gydymas Kauno klinikose: ankstyva diagnostika ir vis daugiau galimybių pacientėms

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo, primenantis apie ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos svarbą. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet diagnozuojama apie 1 700 naujų atvejų. Nors ši diagnozė vis dar kelia daug baimės, Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad šiandien anksti nustatyta liga dažnai gali būti sėkmingai išgydoma, o šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Kauno klinikose atlikta itin reta aortos operacija: pacientą išgelbėjo daugiau nei dešimties specialistų komanda

Kauno klinikose 62-ejų pacientui Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokio pobūdžio operacijos Kauno klinikose atliekamos vos 1–3 kartus per metus. Dėl gyvybei pavojingos būklės skubiai operuotam vyrui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų komandos. Po sėkmingos operacijos pacientas jau po savaitės galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai.

Kauno klinikose po krūtinės ląstos operacijos ir reabilitacijos Nikitai tapo lengviau kvėpuoti

Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai ilgainiui tapo ne tik išoriniu pokyčiu – paaugliui darėsi vis sunkiau pakelti fizinį krūvį, vargino dusulys. Ryškią krūtinės ląstos deformaciją Kauno klinikų vaikų chirurgai koregavo minimaliai invazine operacija, o po jos pradėta reabilitacija padėjo Nikitai susigrąžinti judėjimo laisvę ir fizinę ištvermę. Šiandien jis vėl džiaugiasi kasdienėmis veiklomis, o svarbiausią pokytį nusako labai paprastai – jam tapo lengva kvėpuoti.

Gyvenimas su stoma: Aistė po sudėtingo gydymo vėl gali valgyti įprastą maistą

45 metų Aistė iš Kauno dėl žarnyno vėžio  ilgą laiką negalėjo normaliai maitintis – navikas buvo susiaurinęs žarną, todėl moteris maitinosi specialiais medicininiais gėrimais ir tyrelėmis, smarkiai nusilpo ir neteko daug svorio. Kauno klinikose atlikto sudėtingo chirurginio gydymo metu suformuotos stomos leidžia žarnyno turiniui pasišalinti, tad šiandien pacientė vėl gali valgyti įprastą maistą.

Kauno klinikose – pirmosios Baltijos šalyse ginekologinės operacijos naudojant „da Vinci“ robotinę chirurginę sistemą

Kauno klinikose žengtas dar vienas robotinės chirurgijos plėtros etapas – pirmą kartą Baltijos šalyse, naudojant „da Vinci“ robotinę chirurginę sistemą, atliktos ginekologinės operacijos. Ateityje Kauno klinikose robotinės chirurgijos galimybes planuojama taikyti atliekant vis daugiau onkoginekologinių operacijų, taip pat kitas, techniškai sudėtingas ginekologines operacijas.

Storosios žarnos vėžys: ankstyva diagnostika atveria daugiau gydymo galimybių

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas 1 500–1 700 pacientų. Šiandien Kauno klinikų pacientams prieinamos vis platesnės diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos ir endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazyvios, atviros ar robotinės chirurgijos bei individualiai parenkamo sisteminio gydymo. Kauno klinikų medikai primena: kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti. 

Kauno klinikose pritaikytas gydymas Vaidatui padėjo suvaldyti lėtinę dilgėlinę

Daugiau nei septynerius metus 63-ejų Vaidatą vargino po visą kūną išplintantys bėrimai, stiprus niežėjimas ir tinimas. Liga trikdė miegą ir ribojo kasdienę veiklą. Išbandžius skirtingus gydymo būdus, Kauno klinikose vyrui pavyko suvaldyti lėtinę spontaninę dilgėlinę – šiandien stiprūs bėrimai ir tinimas jo nebevargina.

Ankstesnis 1 2 3 ... 79 Sekantis

>79  000

chirurginių operacijų

>1,6 mln.

pacientų apsilankymų

2372

gydytojų

2735

slaugos specialistas

2883

naujagimių per metus
X