Naujienos

Po birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtusių dviejų galingų – 7,2 ir 7,5 balo stiprumo – žemės drebėjimų prie tarptautinės savanorių misijos prisijungė šeši Kauno klinikų medikai. Birželio 30 dieną pradėję darbą nelaimės paveiktuose regionuose, jie daugiau nei dvi savaites teikė medicininę priežiūrą ir rūpinosi nukentėjusiais gyventojais. Apie darbą Venesueloje, kasdienius iššūkius ir ilgam atmintyje išlikusias patirtis pasakoja patys savanoriai.

Kauno klinikos tapo pirmąja ligonine Baltijos šalyse, įdiegusia garsiąją robotinę chirurginę sistemą „da Vinci“. Šios sistemos įdiegimas žymi svarbų etapą Kauno klinikose nuosekliai vystomoje robotinės chirurgijos programoje. Vis dėlto robotinė chirurgija, naudojant „da Vinci“ sistemą, prasideda gerokai anksčiau nei pirmoji operacija – jos pagrindas yra ne tik pažangi technologija, bet ir žmonės, gebantys ją saugiai ir atsakingai taikyti.

Rokui dar besimokant mokykloje pradėjo silpti regėjimas. Jis ir artimieji manė, kad tai – paprasta regėjimo problema. Tačiau Kauno klinikose atlikti išsamūs tyrimai atskleidė kur kas rimtesnę diagnozę – retą galvos smegenų naviką – kraniofaringiomą su didele cista. Navikas buvo taip suspaudęs regos nervus, kad vaikinas matė tik maždaug dviejų metrų atstumu ir nebeskyrė spalvų. Laiku pradėtas gydymas padėjo išsaugoti regėjimą, todėl šiandien Rokas gyvena įprastą studentišką gyvenimą.

Kauno klinikose atlikta 800-oji inksto transplantacija - donorinio inksto sulaukė 53 metų Raimundas. Šis simbolinis skaičius žymi ne tik reikšmingą transplantologijos etapą, bet ir ilgametę Kauno klinikų specialistų patirtį, leidžiančią pacientams susigrąžinti visavertį gyvenimą. 

Prieš kelerius metus po apsilankymo Melnragės paplūdimyje Vytautas pėdoje pastebėjo rausvą odos darinį. Tuomet jis nė neįtarė, kad tai – pirmasis retos ir klastingos ligos, Kapoši sarkomos, požymis. Šiandien, po ilgo gydymo ir Kauno klinikose taikytos pažangios elektrochemoterapijos, padedančios chemoterapiniams vaistams efektyviau naikinti vėžines ląsteles, vyras vėl gali gyventi aktyvų gyvenimą.

Birželio 30 dieną Kauno klinikos surengė iškilmingą padėkos šventę donorams, kuriems šiemet suteiktas Garbės donoro vardas. Renginio metu pagerbti žmonės, ilgamete neatlygintina kraujo donoryste reikšmingai prisidedantys prie gyvybių gelbėjimo – daugiau nei 40 kartų dovanoję kraujo. Jiems įteikti Garbės donoro pažymėjimai, simbolizuojantys visuomenės dėkingumą už jų kilnumą, atsakomybę ir pasiaukojimą. 

Penkiametis berniukas į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių atvyko po nelaimingo kritimo ant dešinės rankos. Jam skaudėjo ranką ir jis negalėjo jos laisvai judinti, tačiau rentgeno nuotraukoje lūžio požymių nesimatė. Vis dėlto gydytojai įtarė, kad trauma gali būti rimtesnė. Ultragarsinis tyrimas prie paciento lovos (POCUS) padėjo greitai rasti atsakymą – berniukui nustatytas stipinkaulio lūžis. Vaikui buvo uždėtas įtvaras, o jo šeima greitai sulaukė aiškaus atsakymo ir gydymo plano.

Reaguodamos į augantį ilgalaikės priežiūros ir paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį, Kauno klinikos filiale Romainių ligoninėje atidarė Ilgalaikės priežiūros dienos centrą. Jame sunkia, progresuojančia liga sergantys pacientai galės gauti specializuotas paliatyviosios pagalbos paslaugas dienos metu, išsaugodami galimybę didžiąją laiko dalį praleisti namų aplinkoje kartu su artimaisiais.

Kauno klinikose viešėjo Rygos Rytų universitetinės ligoninės delegacija, vadovaujama ligoninės generalinio direktoriaus Vadimo Beļuno. Vizitas surengtas Latvijos kolegų iniciatyva, siekiant iš arčiau susipažinti su Kauno klinikų veiklos modeliu, organizaciniais sprendimais ir gerąja praktika.

Kai 22-ejų Paulina išgirdo žinią, kad serga reta gimdos kaklelio vėžio forma, jai teko priimti sprendimus, apie kuriuos dauguma jos bendraamžių net nesusimąsto. Intensyvus gydymas galėjo pažeisti kiaušidžių funkciją ir atimti galimybę ateityje susilaukti vaikų.

Kauno klinikose lankėsi Šveicarijos Konfederacijos ambasadorė Baltijos šalims Anja Zobrist Rentenaar kartu su Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros, Finansų, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijų, taip pat Centrinės projektų valdymo agentūros atstovais. Vizito metu aptarti Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos „Motinos ir vaiko sveikata ir gerovė“ rezultatai, vykdomos veiklos ir tolesni programos įgyvendinimo planai.

Šiandien, gegužės 31-ąją, minima Pasaulinė diena be tabako primena, kad rūkymas išlieka viena didžiausių išvengiamų sveikatos problemų pasaulyje. Nors tabako gaminių vartojimas Lietuvoje pamažu mažėja, jis vis dar viršija daugelio Europos šalių vidurkį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje rūkė beveik trečdalis gyventojų.