Naujienos

Naujus mokslo metus Kauno klinikos pasitiko viena ilgiausiai puoselėjamų bendruomenės tradicijų – šventine penkminute. Rugsėjo 1-osios rytą Didžiojoje auditorijoje susitiko Kauno klinikų darbuotojai, akademinės bendruomenės nariai ir svečiai. Jau kelis dešimtmečius gyvuojanti tradicija kasmet tampa proga ne tik pažymėti naują akademinę pradžią, bet ir įvertinti nueitą kelią bei pasidalyti ateities planais.

79-erių kaunietės Vladzės gyvenimą pakeitė nelaimingas atsitikimas sodyboje. Nukritusi nuo laiptų ji patyrė žastikaulio lūžį, o po jo kelerius metus kentė nuolatinį peties skausmą. Pirmoji operacija kitoje gydymo įstaigoje laukto rezultato nedavė, todėl moteris kreipėsi į Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos kliniką. Čia jai buvo atliktas peties endoprotezavimas, padėjęs susigrąžinti rankos funkciją ir lengviau atlikti kasdienius darbus.

Autouždegiminės ligos – retų ir sudėtingų ligų grupė, kuriai būdinga netinkamai suaktyvėjusi įgimtoji imuninė sistema. Nors apie autoimunines ligas visuomenėje girdima dažniau, autouždegiminės ligos vystosi kitaip, todėl svarbu jas atpažinti ir atskirti nuo kitų panašiais simptomais pasireiškiančių sutrikimų. Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad tiksli ir ankstyva diagnozė yra esminis žingsnis siekiant pritaikyti veiksmingą gydymą.

Vos 14 parų sulaukusiam Jokūbui Kauno klinikose buvo diagnozuota reta genetinė liga – spinalinė raumenų atrofija, sukelianti progresuojantį raumenų silpnumą, sutrikdanti judėjimą, valgymą bei kvėpavimą. Laiku diagnozavus ligą ir pradėjus gydymą Kauno klinikose, šiandien 9 mėnesių Jokūbas niekuo nesiskiria nuo bendraamžių – jis jau sėdi, ropoja ir tvirtai stovi įsikibęs.

31 metų Ernestui Kauno klinikose diagnozuota reta piktybinė kaulų vėžio forma – osteosarkoma. Po beveik metus trukusio kompleksinio gydymo, apėmusio chemoterapiją ir galūnę išsaugančią operaciją, šiandien vyras džiaugiasi puikia savijauta ir ragina kitus, išgirdusius panašią diagnozę, neprarasti vilties.

Kai septynmetė Milita pirmą kartą savarankiškai nuėjo kelis žingsnius, tai buvo akimirka, kurios jos tėtis Mindaugas laukė ne vienus metus. Po kūdikystėje patirtos sunkios galvos smegenų traumos mergaitė turėjo iš naujo mokytis to, kas daugumai vaikų ateina natūraliai. Šiandien už šio, atrodytų, paprasto pasiekimo slypi ilgametis Kauno klinikų specialistų ir šeimos darbas, kantrybė bei atkaklumas.

Kauno klinikų Gama peilio centre per septynerius veiklos metus atlikta jau 2000 stereotaksinių radiochirurginių operacijų. Vieninteliame Baltijos šalyse veikiančiame tokio pobūdžio centre sukaupta patirtis leidžia Lietuvos pacientams gauti vieną pažangiausių galvos smegenų ligų gydymo metodų. „Per 2000 atliktų radiochirurginių operacijų sukaupta patirtis leidžia dar tiksliau parinkti gydymą pacientams ir padėti net sudėtingiausiais atvejais. Didžiuojamės, kad pasaulinio lygio radiochirurginis gydymas šiandien prieinamas Lietuvos pacientams“, – sako dr. Andrius Radžiūnas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas.

Liepą minimas trapios X sindromo žinomumo mėnuo, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į vieną dažniausių paveldimų intelekto sutrikimo genetinių priežasčių. Nors ši reta liga diagnozuojama vos 1–5 vaikams iš 10 tūkst., ankstyvas jos atpažinimas gali padėti laiku gauti reikiamą pagalbą, o šeimai – atsakymus į daugelį kylančių klausimų. Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad pastebėjus lėtesnę vaiko raidą, kalbos ar mokymosi sunkumus, svarbu neatidėlioti gydytojo genetiko konsultacijos.

Po birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtusių dviejų galingų – 7,2 ir 7,5 balo stiprumo – žemės drebėjimų prie tarptautinės savanorių misijos prisijungė šeši Kauno klinikų medikai. Birželio 30 dieną pradėję darbą nelaimės paveiktuose regionuose, jie daugiau nei dvi savaites teikė medicininę priežiūrą ir rūpinosi nukentėjusiais gyventojais. Apie darbą Venesueloje, kasdienius iššūkius ir ilgam atmintyje išlikusias patirtis pasakoja patys savanoriai.

Kauno klinikos tapo pirmąja ligonine Baltijos šalyse, įdiegusia garsiąją robotinę chirurginę sistemą „da Vinci“. Šios sistemos įdiegimas žymi svarbų etapą Kauno klinikose nuosekliai vystomoje robotinės chirurgijos programoje. Vis dėlto robotinė chirurgija, naudojant „da Vinci“ sistemą, prasideda gerokai anksčiau nei pirmoji operacija – jos pagrindas yra ne tik pažangi technologija, bet ir žmonės, gebantys ją saugiai ir atsakingai taikyti.

Rokui dar besimokant mokykloje pradėjo silpti regėjimas. Jis ir artimieji manė, kad tai – paprasta regėjimo problema. Tačiau Kauno klinikose atlikti išsamūs tyrimai atskleidė kur kas rimtesnę diagnozę – retą galvos smegenų naviką – kraniofaringiomą su didele cista. Navikas buvo taip suspaudęs regos nervus, kad vaikinas matė tik maždaug dviejų metrų atstumu ir nebeskyrė spalvų. Laiku pradėtas gydymas padėjo išsaugoti regėjimą, todėl šiandien Rokas gyvena įprastą studentišką gyvenimą.