„Vis liečiu ir liečiu savo odą negalėdama patikėti, kad ji mano... niekada neturėjau tokios gražios odos“, – atvirai pasakoja Kauno klinikų pacientė Ieva, nuo gimimo gyvenusi su sunkia atopinio dermatito forma. Šiandien moteris džiaugiasi iš esmės pasikeitusia gyvenimo kokybe – po ilgų metų ieškojimų Kauno klinikose jai pritaikytas pažangus imuninį atsaką koreguojantis gydymas ir pasiekti puikūs rezultatai.
Liepos mėnesį Kauno klinikos mini 85-erių metų sukaktį – reikšmingą etapą mūsų bendruomenės istorijoje. Šia ypatinga proga darbuotojų vaikai buvo pakviesti nupiešti, kaip jie mato Kauno klinikas – savo tėvų darbovietę.
Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga - spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą. „Edgaras, patekęs į Kauno klinikas, labiausiai skundėsi kojų silpnumu – tai vienas dažniausių simptomų, pasireiškiančių vyresniems SRA sergantiems pacientams“, – pažymi Evelina Grušauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovė, gydytoja neurologė.
Birželį Kauno klinikos mini reikšmingą medicinos istorijos datą – 25-ąsias kepenų transplantacijos metines. Per ketvirtį amžiaus nuo pirmosios sėkmingos operacijos ši sritis tapo neatsiejama nuo modernios medicinos praktikos Lietuvoje, o Kauno klinikų transplantacijų centras šiandien yra vienas moderniausių šalyje.
.jpeg)
Kauno klinikų gydytojai pirmieji Baltijos šalyse atliko kateterinę širdies triburio vožtuvo korekciją. Ši procedūra išskirtinė ir tuo, kad jos metu pacientui vienu metu buvo sėkmingai gydytas ir dviburio vožtuvo nesandarumas. Toks sudėtingas dviejų širdies vožtuvų gydymas vienu metu – itin retas net pažangiausiuose Europos širdies centruose.
.jpg "Asoc. nuotr.")
Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) – reta, tačiau viena sunkiausių neurodegeneracinių ligų, kuri paveikia motorinius neuronus – nervines ląsteles, atsakingas už valingų judesių valdymą. Kauno klinikų specialistai pabrėžia: nors liga vis dar neišgydoma, ankstyva diagnostika ir daugiadalykė priežiūra leidžia užtikrinti geresnę pacientų gyvenimo kokybę ir ilginti išgyvenamumą.
Birželio 13-osios vakarą Kauno klinikų medikų komanda kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu išskrido Lenkiją eksplantuoti donorinio organo. Po kelių valandų Lenkijoje Kauno klinikų chirurgai atliko donorinio organo paėmimą (eksplantaciją). Kauno Aleksoto oro uoste apie 12 val. nakties Kauno klinikų gydytojų chirurgų ir slaugytojų komanda iš Gdansko (Lenkija) pargabeno viltį – donoro organą, kuris buvo padovanotas sunkiai sergančiam recipientui Lietuvoje. Jam naktį iš penktadienio į šeštadienį atlikta organo transplantacija.
Birželio 6 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Kauno klinikose viešėjo žymių Japonijos mokslininkų delegacija: Centrinio eksperimentinių tyrimų su gyvūnais instituto vadovas prof. Makoto Suematsu su kolegomis – tarptautiniu mastu pripažinta reprodukcinės ir vystymosi biologijos specialiste dr. Erika Sasaki ir laboratorinių gyvūnų ir veterinarijos mokslų tyrėju dr. Terumi Yurimoto. Šis vizitas – tai reikšminga ilgametės partnerystės biomedicinos srityje tąsa, kuri stiprina ryšį tarp fundamentinių mokslinių tyrimų ir klinikinės praktikos bei atveria naujas galimybes diegti pasaulines inovacijas įvairiose medicinos srityse.
Perfuzininkai – pacientų retai matomi specialistai, be kurių nebūtų įmanomos itin sudėtingos atviros širdies operacijos. Šios profesijos atstovai yra neatsiejami Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos komandos nariai, atsakingi už dirbtinės kraujotakos sistemos valdymą operacijos metu, kai širdies ir (ar) plaučių funkcija yra laikiniai sustabdoma.
Iš humanitarinės misijos Ukrainoje sugrįžo Kauno klinikų medikų komanda – penki gydytojai ir trys slaugytojai. Dviejų savaičių savanoriško darbo stažuotę jie daugiausia atliko Mečnikovo ligoninėje Dnipre, kur dirbo realiomis karo sąlygomis. Misijos metu jie turėjo galimybę iš arti stebėti ir dalyvauti įvairiuose pacientų evakuacijos, gydymo bei slaugos etapuose.
Huntingtono liga – paveldima, lėtai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri palaipsniui keičia žmogaus judesius, mąstymą ir emocijas. Vienas iš išskirtinių šios ligos simptomų – nevalingi, greiti, trūkčiojantys, nereguliarūs, nenuspėjami ir vienas paskui kitą atsirandantys įvairių kūno dalių judesiai, dar vadinami chorėja. „Dėl genetinių pakitimų pamažu nyksta smegenų nervinės ląstelės. Nors ligos simptomai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai ji išryškėja darbingo amžiaus žmonėms“, – aiškina Jolita Čičelienė, Kauno klinikų gydytoja neurologė.
Lėtinė inkstų liga (LIL) – viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje, kuria serga net 13 proc. suaugusiųjų. Nors ši liga dažnai prasideda be aiškių simptomų, jos pasekmės gali būti itin rimtos – didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, liga gali progresuoti iki galutinės stadijos inkstų nepakankamumo, kai prireikia pakaitinės inkstų terapijos – dializės ar transplantacijos.
