Naujienos

Juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai užgyja per kelias savaites, tačiau daliai žmonių skausmas pažeistoje vietoje gali tęstis dar ilgai – kelis mėnesius, o kartais net metus. Jis gali būti deginantis, veriantis, priminti elektros iškrovą, o kartais skauda net nuo drabužio prisilietimo prie odos. Tokia būklė vadinama poherpetine neuralgija – dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija.

Dusulys lipant laiptais, mažėjanti fizinė ištvermė ar ilgai nepraeinantis kosulys – simptomai, kuriuos žmonės neretai sieja su amžiumi ar kitomis ligomis. Tačiau jie gali įspėti ir apie plaučių fibrozę – ligą, dėl kurios plaučių audinys randėja, o žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti. Rugsėjį, minint Plaučių fibrozės žinomumo mėnesį, apie ligos simptomus, diagnostiką ir šiuolaikinio gydymo galimybes pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Sunkios astmos centro ir Intersticinių plaučių ligų sektoriaus vadovė doc. Kristina Biekšienė.

Rugsėjo viduryje Kauno klinikose atliktos pirmosios operacijos pasitelkiant robotinę chirurginę sistemą „da Vinci“, kurią ligoninė pirmoji Baltijos šalyse įdiegė šių metų liepą. Pirmosios operacijos žymi naują robotinės chirurgijos plėtros etapą Kauno klinikose – technologija bus taikoma skirtingose chirurgijos srityse, kartu plėtojamos specialistų kompetencijos ir mokslinė veikla bei vertinami pacientų gydymo rezultatai.

Alpimą bent kartą gyvenime patiria nemaža dalis žmonių. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti susijęs ir su rimtesnėmis sveikatos problemomis. Apie tai, kodėl žmonės alpsta, ką svarbu prisiminti apie alpimo aplinkybes ir kada reikėtų nedelsti kreiptis į medikus, pasakoja Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. dr. Diana Rinkūnienė.

Pirmuosius stipraus mieguistumo simptomus Agnė pajuto dar būdama keturiolikos, tačiau tikroji jų priežastis paaiškėjo tik po keturiolikos metų – moteriai diagnozuota narkolepsija. Liga ilgus metus veikė jos kasdienybę: teko riboti veiklas, atsisakyti vairavimo ir planuoti dieną žinant, kad miegas gali užklupti netinkamiausiu metu. Šiandien, Kauno klinikose pritaikius gydymą, 34-erių Agnė jaučia ryškų pokytį – pagerėjo gyvenimo kokybė, o kartu atsirado galimybė susigrąžinti tai, ko dėl ligos teko atsisakyti.

Vaikų skubiojoje pagalboje medikams tenka būti pasirengusiems ne tik kasdienėms situacijoms, bet ir retoms, gyvybei pavojingoms būklėms, kai sprendimus reikia priimti greitai, o visa komanda turi veikti tiksliai ir koordinuotai. Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus medikai tokioms situacijoms ruošiasi dar prieš joms įvykstant – reguliariose simuliacijose atkuriami realūs klinikiniai scenarijai, o juose treniruojasi visa pacientui pagalbą teikianti komanda.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje įdiegta išmani reikalingų priemonių tiekimo valdymo sistema, keičianti pasiruošimo operacijoms procesą. Pagal konkrečios operacijos tipą reikalingos vienkartinės priemonės nuo šiol komplektuojamos į standartizuotus sterilius chirurginius rinkinius, o jų apskaita ir atsargų papildymas valdomi automatizuotai, pasitelkiant specialią technologiją. Tikimasi, kad naujasis sprendimas leis efektyviau valdyti medicinos priemones, sutaupyti slaugos personalo laiko ir prisidės prie pacientų saugumo.

Rugsėjo 15-ąją minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet nustatoma apie 3 tūkst. naujų jos atvejų. Kauno klinikų gydytojai primena svarbiausią žinutę vyrams – neatidėlioti rūpinimosi savo sveikata ir profilaktiškai tikrintis net ir gerai jaučiantis. Ankstyvosiose stadijose ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų.

Prieš dešimtmetį Kauno klinikose įkurta Imunologijos ir alergologijos klinika šiandien – unikalus specializuotas centras, kuriame ambulatorinės paslaugos ir sudėtingos diagnostikos bei gydymo procedūros derinamos su pažangia laboratorine diagnostika ir moksline veikla. Toks veiklos modelis leidžia pacientą lydėti visa jo kelią – nuo sudėtingos alerginės ar imuninės ligos diagnostikos iki individualiai parinkto gydymo, o naujausius mokslo pasiekimus pritaikyti kasdienėje klinikinėje praktikoje. Kartu šios kompetencijos padeda spręsti sudėtingus kitų medicinos sričių klausimus, kai ligos eigai, gydymo pasirinkimui ar komplikacijų rizikai įtakos turi imuninės sistemos veikla.

Rugsėjis minimas kaip Skausmo žinomumo mėnuo, skirtas didinti visuomenės supratimą apie skausmą, jo gydymą ir žmonių, gyvenančių su skausmu, patirtis. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas neuropatiniam skausmui – skausmui, atsirandančiam dėl nervų sistemos pažeidimo ar ligos.

76-erių metų Vida pirmuosius regos pokyčius pastebėjo dar praėjusiais metais – akyse vis dažniau atsirasdavo rūkas, o ilgainiui tapo sunku skaityti. Regėjimui palaipsniui silpstant, kaunietė nusprendė kreiptis į Kauno klinikų Akių ligų klinikos specialistus. Atlikus tyrimus, jai diagnozuota katarakta ir atlikta operacija, kurios metu implantuotas daugiažidinis intraokulinis lęšis.

Po metus trukusio remonto Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika pacientus priima atnaujintose patalpose. Modernizuotos gydymo erdvės, pacientų palatos ir medicinos įranga sudaro geresnes sąlygas teikti sudėtingą specializuotą pagalbą, užtikrinti pacientų saugumą, privatumą ir sklandesnį gydymo procesą.