„Nikitos istorija parodo, kokią reikšmę vaiko sveikimui turi galimybė visą gydymo kelią užtikrinti vienoje įstaigoje – nuo sudėtingos operacijos iki individualiai pritaikytos reabilitacijos. Kai chirurgai, reabilitacijos ir kitų sričių specialistai dirba kaip viena komanda, gydymas vyksta nuosekliai ir be pertrūkių. Svarbiausias tokio bendradarbiavimo rezultatas – sėkmingai sveikstantis vaikas, galintis grįžti į visavertį kasdienį gyvenimą“, – sako Kauno klinikų Vaikų raidos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Dovilė Važgėlienė.
Nikitos krūtinės ląstos deformacija išryškėjo, kai jam buvo aštuoneri. Berniukui augant ji progresavo, o sulaukus vienuolikos metų tapo itin ryški. Tuomet šeima pradėjo ieškoti gydymo galimybių.
„Mes labai norėjome, kad mūsų vaikas būtų sveikas, todėl tikslingai ieškojome medicinos centro, kuriame būtų galima atlikti tokią sudėtingą operaciją. Sužinoję apie Kauno klinikų Vaikų chirurgijos kliniką ir čia dirbančius specialistus supratome, kad būtent jiems esame pasirengę patikėti sūnaus sveikatą“, – pasakoja Nikitos tėtis Vitalijus.
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas vaikų chirurgas Mindaugas Beržanskis pasakoja, kad apžiūrėjus Nikitą ir atlikus reikalingus tyrimus patvirtinta ryški krūtinės ląstos deformacija. Įdubusi krūtinė – įgimta krūtinės ląstos deformacija, kai krūtinkaulis įdumba į vidų.
„Įvertinus deformacijos sunkumą, Nikitai rekomendavome operaciją. Su berniuku ir jo artimaisiais aptarėme gydymo planą, operacijos tikslus ir tai, ko tikėtis po jos“, – teigia M. Beržanskis.
Nikitai atlikta Nuss operacija – minimaliai invazinis įdubusios krūtinės gydymo būdas. Operacijos metu per nedidelius pjūvius krūtinės ląstos šonuose įvedama individualiai pagal paciento krūtinės ląstą suformuota metalinė plokštelė, kuri pakelia krūtinkaulį į taisyklingą padėtį. Pasak M. Beržanskio, operacija pavyko sklandžiai, o krūtinės ląstos deformaciją pavyko visiškai ištaisyti.
„Po tokių operacijų itin svarbus visos komandos įsitraukimas. Dar vaikui būnant ligoninėje pradedamas pirmasis reabilitacijos etapas – kineziterapija, o vėliau pacientai perkeliami tęsti reabilitacijos. Ji ypač svarbi tam, kad vaikas galėtų visavertiškai sugrįžti į įprastą gyvenimą“, – pabrėžia vaikų chirurgas.
Tolesnei reabilitacijai Nikita buvo perkeltas į Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos kliniką. Po operacijos jis jautė skausmą, buvo sumažėjęs pečių judrumas ir fizinė ištvermė, sutrikusi laikysena.
Su Nikita reabilitacijos metu dirbęs kineziterapeutas Justas Praninskas sako, kad buvo siekiama atkurti pečių judrumą, gerinti laikyseną, stiprinti raumenis ir palaipsniui sugrąžinti Nikitą prie įprasto fizinio aktyvumo.
„Reabilitacijos metu pagerėjo Nikitos pečių judrumas, sumažėjo skausmas, didėjo fizinė ištvermė. Tačiau matėme ne tik fizinį pokytį. Iš pradžių Nikita buvo nedrąsus ir bijojo skausmo, tačiau pamažu įgavo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, drąsiau atliko pratimus ir aktyviau įsitraukė į reabilitaciją“, – pasakoja J. Praninskas.
Reabilitacijos laikotarpiu su Nikita dirbo kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologė ir dailės terapeutė, o šeimai padėjo socialinė darbuotoja.
„Kiekvienas specialistas atliko savo darbo dalį, tačiau visa tai susijungė į vieną apgalvotą sistemą. Labiausiai mus sujaudino rūpestis ir šiluma, kuria Nikitą ir mus apgaubė gydytojai, slaugytojai ir visas personalas“, – sako Vitalijus.
Šiandien Nikita jaučiasi puikiai. Pasibaigus reabilitacijai pooperacinis skausmas išnyko, pagerėjo jo laikysena, sustiprėjo raumenys, jis sugrįžo prie kasdienių veiklų ir pomėgių.
„Sūnus pradėjo daug ramiau miegoti. Dingo anksčiau jį varginę skausmai, o svarbiausia – kaip sako pats Nikita, jam „tapo lengva kvėpuoti“. Jo ištvermė ir fizinė jėga auga su kiekviena diena“, – džiaugiasi Vitalijus.
Kauno klinikų informacija
