Naujienos

Pirmuosius stipraus mieguistumo simptomus Agnė pajuto dar būdama keturiolikos, tačiau tikroji jų priežastis paaiškėjo tik po keturiolikos metų – moteriai diagnozuota narkolepsija. Liga ilgus metus veikė jos kasdienybę: teko riboti veiklas, atsisakyti vairavimo ir planuoti dieną žinant, kad miegas gali užklupti netinkamiausiu metu. Šiandien, Kauno klinikose pritaikius gydymą, 34-erių Agnė jaučia ryškų pokytį – pagerėjo gyvenimo kokybė, o kartu atsirado galimybė susigrąžinti tai, ko dėl ligos teko atsisakyti.

Narkolepsija yra retas centrinės nervų sistemos sutrikimas, kuriam būdingas nevaldomas mieguistumas, haliucinacijos, miego paralyžius bei staigaus raumenų suglebimo epizodai. Nors pagrindinis ligos simptomas yra nevaldomas mieguistumas dieną, pacientų nakties miegą dažnai trikdo pasikartojantys ryškūs sapnai. „Šiuo metu Kauno klinikose gydomi 30 narkolepsijos pacientų. Statistika rodo, kad Lietuvoje galėtų būti apie 1 300–2 400 narkolepsija sergančių asmenų“, – teigia dr. Evelina Pajėdienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė.

Agnė prisimena, kad pirmą kartą nevaldomai užmigo tiesiog bėgdama. Ji ne kartą ieškojo pagalbos, tačiau girdėjo tik pastabas apie žemą kraujospūdį ar neva netinkamą miego režimą. „Labiausiai bijojau, kad prarasiu darbą, nes dirbant iš namų po valandos darbo man reikėdavo 60–90 minučių miego“, – atvirauja pacientė. Tikslios narkolepsijos diagnozės Agnė galiausiai sulaukė tik būdama 28-erių. 

Pasak dr. E. Pajėdienės, narkolepsijai diagnozuoti atliekamas visos nakties miego tyrimas ir dieninis tyrimas, vertinantis užmigimo greitį, vadinamas sudėtiniu miego latencijos testu. Be to, kelias savaites stebimas miego ritmas, pasitelkiant miego dienyną arba mediciniškai patvirtintą išmanųjį laikrodį – aktigrafą. „Esant poreikiui, tiriamas ir smegenų skystis, siekiant nustatyti svarbaus miego hormono (hipokretino) trūkumą. Lietuvoje šis tyrimas atliekamas tik Kauno klinikose“, – pabrėžia gydytoja. Dėl simptomų įvairovės teisinga diagnozė pacientams vidutiniškai nustatoma tik praėjus 5–11 metų nuo pirmųjų požymių.

Nors diagnozė pacientei buvo nustatyta kitoje ligoninėje, dėl gydymo moteris nutarė kreiptis į Kauno klinikų specialistus. „Gydytoja dr. E. Pajėdienė pasiryžo ieškoti būdų suvaldyti mano narkolepsiją“, – teigia pacientė.

Pasak gydytojos, nors narkolepsija nėra išgydoma, ją galima suvaldyti derinant gyvenimo būdo korekcijas ir medikamentinį gydymą. Simptomų kontrolei svarbi miego higiena, suplanuoti dienos poguliai, tinkamas mitybos bei fizinio aktyvumo režimas, o medikamentai padeda kontroliuoti mieguistumą ir kitus ligos simptomus.

Pacientės teigimu, Kauno klinikose pritaikytas gydymas iš esmės pakeitė jos gyvenimo kokybę. Pritaikius veiksmingą vaistų derinį, išnyko nuolatinis mieguistumas. „Vėl galiu susikaupti, išlaikau darbingumą ir gerą nuotaiką. Supratau, kad anksčiau kamavę emociniai sunkumai kildavo būtent dėl ligos, ją suvaldžius grįžo gyvenimo džiaugsmas. Tyrimai parodė, kad gydymas veiksmingas, todėl vėl galėsiu sėsti prie automobilio vairo“, – džiaugiasi moteris.

Medikės teigimu, apie narkolepsiją itin svarbu šviesti visuomenę. „Atpažįstant tokius simptomus kaip nevaldomas mieguistumas, būtų lengviau suprasti, kad žmogui reikia pamiegoti. Reikėtų sudaryti sąlygas poguliams mokymosi ir darbo aplinkoje, taip pat užtikrinti saugią aplinką, jei pacientas netikėtai patirtų staigaus raumenų suglebimo epizodą“, – sako dr. E. Pajėdienė.

Rugsėjo 22-ąją minima Tarptautinė narkolepsijos diena. Šia proga visuomenė raginama labiau atkreipti dėmesį į retus miego sutrikimus, atpažinti jų simptomus ir palaikyti sergančiuosius, sudarant jiems palankias sąlygas dirbti, mokytis bei gyventi visavertį gyvenimą.

Kauno klinikų informacija