Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovo dr. Algirdo Dagio, simuliacijos leidžia medikų turimas teorines žinias panaudoti praktikoje nekeliant rizikos pacientui. „Realioje situacijoje, kai iškyla grėsmė gyvybei, nėra vietos bandymams. Todėl simuliacijų metu saugiai treniruojame kritines intervencijas, sudėtingas kvėpavimo takų valdymo procedūras ir tikslų vaistų dozavimą“, – teigia gydytojas.
Praktinių medicininių simuliacijų svarba ypač išryškėja vaikų skubiojoje pagalboje. „Mažamežių pacientų fiziologiniai parametrai ir vaistų dozės skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl Vaikų skubiosios pagalbos skyriuje ypač svarbu veikti tiksliai ir užtikrintai“, – pasakoja dr. A. Dagys.
Simuliacijos vyksta pačiame skyriuje – tose pačiose patalpose ir naudojant tą pačią infrastruktūrą bei įrangą, kurios prireiktų realioje situacijoje. Mokymuose dalyvauja įprastai kartu pacientams pagalbą teikianti komanda.
Atkuriamos ir realiai anksčiau įvykusios, ir galimos klinikinės situacijos. Siekiama kuo tiksliau perteikti ir aplinką, kurioje medikams tenka priimti sprendimus: skamba monitorių signalai, girdimas „paciento“ (manekeno) verksmas, o komandai tenka vienu metu vertinti jo būklę, atlikti reikalingas intervencijas ir koordinuoti tarpusavio veiksmus. „Nuolat treniruodamiesi išsiugdome tam tikrą veiksmų atmintį. Kai klinikinėje praktikoje kyla kritinė situacija, medikas greičiau atpažįsta scenarijų ir pradeda veikti pagal ištreniruotus algoritmus“, – teigia dr. A. Dagys.
Simuliacijų metu tobulinami ne tik individualūs profesiniai įgūdžiai. Vaikų skubios pagalbos skyriuje kritinės būklės pacientui vienu metu pagalbą gali teikti gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, gydytojai anesteziologai reanimatologai ir kiti specialistai, todėl ne mažiau svarbus tampa gebėjimas veikti kaip vienai komandai.
Mokymų metu treniruojama komunikacija, lyderystė ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Komandos nariai mokosi ne tik tiksliai perduoti nurodymus, bet ir patvirtinti, kad jie buvo išgirsti ir suprasti.
Kauno klinikose simuliacijų scenarijai apima tiek kasdienes situacijas, tiek retas kritines būkles. Tarp jų – situacijos, kai pacientą ištinka sunki anafilaksinė reakcija, piktybinė aritmija ar galvos trauma. Taip komandos mokosi veikti tais atvejais, su kuriais realioje praktikoje susiduriama retai, tačiau joms įvykus veiksmų reikia imtis nedelsiant.
Vaikų ligų klinikos padaliniuose simuliacijos darbuotojams organizuojamos skirtingu dažniu, atsižvelgiant į skyrių specifiką, numatomas kritines situacijas ir personalo galimybes. Vaikų skubios pagalbos skyriuje šiais metais simuliacijos suplanuotos kartą per mėnesį. Mokymuose dalyvaujama komandomis, siekiant, kad kiekvienas darbuotojas bent du kartus per metus dalyvautų arba stebėtų tokio pobūdžio mokymus.
Svarbi simuliacijos dalis yra ne tik pats imituojamas scenarijus, bet ir jo aptarimas. Klinikinėje praktikoje klaidos kaina gali būti didelė, o kaltės jausmas – labai sunkus. Tačiau simuliacijoje klaida tampa galimybe mokytis. „Simuliacijoje turime galimybę pasakyti: stop, mes suklydom, pabandykime iš naujo. Šis saugus grįžtamasis ryšys ugdo psichologinį saugumą komandoje ir drąsą pripažinti spragas“, – nurodo dr. Algirdas Dagys.
Reguliarios simuliacijos Vaikų skubios pagalbos skyriuje tampa būdu pasirengti ne tik tam, kas vyksta kasdien, bet ir situacijoms, kurių komanda tikisi nesutikti dažnai. Kuo daugiau veiksmų, sprendimų ir komandinio darbo galima išbandyti saugioje aplinkoje, tuo geriau komanda pasirengusi tada, kai pagalbos prireikia realiam pacientui.
Rugsėjo 14–18 dienomis minima Pasaulinė sveikatos priežiūros simuliacijų savaitė, skirta atkreipti dėmesį į simuliacijų reikšmę rengiant sveikatos priežiūros specialistus, stiprinant komandinį darbą ir pacientų saugumą.
Kauno klinikų informacija
%20Medicininės%20simuliacijos%20Kauno%20klinikose.jpeg)
