Profilaktinės patikros programos


 

Kodėl reikia pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio?
Kiekvienais metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas apie 500 moterų. Ligą diagnozavus anksti, galima išgydyti iki 98 proc. moterų, tačiau jei liga diagnozuojama jau išplitusi, pasveikimo galimybės mažėja, todėl kiekvienais metais nuo šios ligos miršta apie 200 moterų. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas jaunoms, vaisingo amžiaus moterims. Po krūties vėžio tai yra antra pagal dažnumą moterų onkologinė liga. Reguliariai tikrinantis, gimdos kaklelio vėžio galima išvengti. Lietuvoje yra vykdoma valstybinė gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktinės patikros programa: privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 25–34 metų amžiaus moterys gali vieną kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatos būklę ir atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP testą), o privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 35–59 metų amžiaus moterys gali vieną kartą per penkerius metus nemokamai pasitikrinti gimdos kaklelio sveikatos būklę – atlikti tyrimą dėl aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) ir, jei reikia, citologinio tepinėlio skystojoje terpėje tyrimą.

Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės ląstelių. Tokius pokyčius sukelia didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Žmogaus papilomos virusu per gyvenimą užsikrečia net 80 proc. žmonių. Vis dėlto užsikrėtimas šia infekcija dar nereiškia vėžio diagnozės. Vėžys vystosi, jei organizmas su šia infekcija negeba kovoti ir infekcija išlieka ilgai. Yra žinoma, kad 9 iš 10 ŽPV užsikrėtusių moterų virusas pasišalina iš organizmo per 2 metus, apie 10 proc. atvejų kai kurie ŽPV tipai išlieka ir sukelia ląstelių pokyčius. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nenormalios, tačiau jos dar nėra vėžinės. Nediagnozuoti ir negydomi šie pokyčiai progresuoja į gimdos kaklelio vėžį. Tai gali užtrukti nuo vienų iki 10 metų ir ilgiau.

Rizika, kad infekcija išliks ir vystysis vėžys, yra didesnė, jei: 
•    moteris užsikrečia didelės onkogeninės rizikos ŽPV; 
•    anksti pradedamas lytinis gyvenimas;
•    dažnai keičiami lytiniai partneriai; 
•    moteris serga kita lytiškai plintančia infekcija;
•    yra nusilpusi imuninė sistema (po organų transplantacijos, chemoterapijos, dėl ŽIV);
•    moteris rūko;
•    moters mityba yra nepakankama (ypač jei trūksta vaisių ir daržovių);
•    moteris yra nutukusi;
•    ŽPV užsikrėtusi moteris ilgai vartoja sudėtines kontraceptines tabletes;
•    moteris yra gimdžiusi daugiau kaip tris kartus arba pirmą kartą gimdė jaunesnė kaip 17 metų.

Ką svarbu žinoti prieš atliekant tyrimą?
Prieš atliekant testą moteris turi būti nusišlapinusi (pilna šlapimo pūslė ar žarnynas tyrimo metu gali sukelti nepatogumo jausmą). Tyrimas neatliekamas mėnesinių metu. 24 val. prieš tyrimą nepatartina naudoti tamponų, intravaginalinių preparatų, lytiškai santykiauti ar plauti makšties.

Kokie tyrimo pranašumai ir trūkumai?
Jau 80 metų visame pasaulyje PAP testas yra naudojamas kaip gimdos kaklelio ligų ir vėžio diagnostikos priemonė. Vis dėlto dėl tyrimo specifikos ir esant tam tikroms organizmo būklėms sveikos ląstelės gali būti įvertintos kaip pakitusios arba tyrimo rezultatas gali būti įvertintas kaip normalus, nors gimdos kaklelyje pakitusių ląstelių bus.

ŽPV tyrimas pripažintas veiksmingiausia ikivėžinių gimdos kaklelio ligų patikros priemone. Laiku paskirtas gydymas gali užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio vystymuisi. Tai – esminis tyrimo pranašumas. Nepaisant to, šis tyrimas, kaip ir visi kiti tyrimo metodai, turi trūkumų, susijusių su tyrimo atlikimo specifika. Netikslumai yra neišvengiami ir niekaip nepriklauso nuo tyrimą atliekančių žmonių kompetencijos, jų pasitaiko visame pasaulyje visų lygių gydymo įstaigose.

NUSTATYTA, KAD DALYVAVUSIŲ PREVENCINĖJE PATIKROS PROGRAMOJE MOTERŲ TIKIMYBĖ MIRTI NUO GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO 56 PROC. MAŽESNĖ, PALYGINTI SU NEDALYVAVUSIOMIS.

  • Apsilankymas trunka apie 10 minučių. Tiriamosios medžiagos paėmimui skiriamos 1 – 2 minutės.
  • Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys tyrimus gali atlikti nemokamai. 
  • Kauno klinikų pacientams dėl daugiau informacijos apie gimdos kaklelio tyrimus kreiptis telefonu 837326046 arba į savo šeimos gydytoją. 

Kam reikalingas mamografinis krūtų tyrimas? 
Krūties vėžys yra dažniausia moterų liga, kuriai būdingi dideli sergamumo ir mirtingumo rodikliai. Šiais metais krūties vėžys bus nustatytas apie 1500 moterų Lietuvoje, deja, dalis iš jų mirs. Svarbu žinoti, kad moterys gali save apsaugoti reguliariai dalyvaudamos krūtų patikros programoje. Profilaktinių patikrų tikslas – nustatyti, ar krūtyje yra pakitimų. Su amžiumi rizika susirgti krūties vėžiu didėja, todėl atrankiniai mamografiniai tyrimai skiriami 50-69 metų moterims kas 2 metus. 

Lietuvoje sergamumas krūties vėžiu nuolat didėja. Krūties vėžys yra dažniausia moterų liga pasaulyje. PSO duomenimis 2008 metais buvo nustatyta 1 384 155 nauji krūties vėžio atvejai pasaulyje.

Per 15 metų sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje padidėjo 78,7%, kasmet diagnozuojama apie 17 000 naujų vėžio atvejų ir šiuo metu gydoma apie 80 000 žmonių (Lietuvos vėžio registro duomenys).

Lietuvos vėžio registro duomenimis sergamumas krūties vėžiu pagal amžių pasiskirsto taip: iki 50 metų – 25%, nuo 50 iki 64 – 33%, virš 64 – 42%. Įvertinus šiuos duomenis tampa aišku kodėl į atrankinę mamografinę programą įtraukiamos moterys nuo 50 iki 69 metų.

Tyrimo tikslas ir patikimumas
Kaip jau buvo minėta, mamografinės patikros tikslas – nustatyti, ar krūtyje yra pakitimų. Šiuolaikiniu mamografu galima aptikti krūties navikus nuo 1-3 mm dydžio. Tikimybė, kad teigiamas tyrimo rezultatas teisingai parodys ligos buvimą – apie 75 proc. Mamografijos jautrumas priklauso nuo pacientės amžiaus, naviko dydžio ir krūties audinio tankio. Jaunesnių nei 50 m. moterų mamografijos jautrumas – apie 60 proc., o vyresnių nei 50 m. – apie 80 proc. Tikimybė, kad neigiamas tyrimo rezultatas teisingai parodys ligos nebuvimą svyruoja nuo 94 proc. iki 99 proc. Dėl didelio jautrumo ir specifiškumo mamografija yra efektyviausias patikros dėl krūties vėžio būdas.

Mamografijos procesas
Mamografinį krūtų tyrimą atlieka radiologijos technologė. Tyrimo metu krūtis dedama ant specialaus rentgeno aparato stalelio ir gana stipriai kelioms sekundėms suspaudžiama. Tuo siekiama, kad krūtis taptų plonesnė – tuomet  reikalinga mažesnė rentgeno spinduliuotės dozė ir ženkliai pagerėja vaizdo kokybė bei galimybė jame pamatyti smulkias detales. Mamografijos metu moterys gali jausti nemalonų spaudimą. Iš viso atliekamos keturios mamogramos (po dvi kiekvienai krūčiai, skirtingose projekcijose). Tyrimo atlikimas su pasiruošimu iš viso užtrunka iki 15 minučių.

Ką reiškia ankstyvas nustatymas?
Tyrimo metu galima aptikti pakitimus, kol jie yra per maži pamatyti ar užčiuopti. Anksti aptikus pakitimus ir nustačius ligą bei laiku pradėjus gydymą, užkertamas kelias ligos vystymuisi. Tuo pačiu didėja sėkmingo gydymo ir pilno išgijimo tikimybė. Įrodyta, kad 50-69 metų amžiaus moterų, dalyvaujančių atrankinėje mamografinės patikros programoje kas 2 metus, mirtingumas nuo šios ligos sumažėja iki 25 proc. 

Tyrimo trūkumai:
•    Procedūros metu krūtis suspaudžiama, todėl moteris gali patirti nemalonių pojūčių;
•    Nuotraukas reikia išryškinti ir siųsti vertinti specialistams, todėl tyrimo rezultatų reikia laukti apie 4-6 sav.;
•    Neigiamas atsakymas ne visada reiškia, kad moteris neserga vėžiu.

Tyrimo privalumai:
•    Mamografinio tyrimo jautrumas – apie 75 proc.;
•    Anksti aptinkami krūtų audinio pakitimai;
•    Saugus, efektyvus ir neinvazinis krūtų tyrimo būdas;
•    Rentgeno spinduliuotės apšvita nedidelė, todėl mažai kenksminga, palyginus su tyrimo privalumais.

  • Tyrimo atlikimas su pasiruošimu iš viso užtrunka iki 15 minučių.
  • Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys tyrimus gali atlikti nemokamai. 
  • Kauno klinikose tyrimui galite registruotis telefonu 837326046 arba kreipiantis į savo šeimos gydytoją. 

Kodėl reikia pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio?
Storosios žarnos vėžys − viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas pažengęs storosios žarnos vėžys, kurį išgydyti yra labai sudėtinga.

Tikslios storosios žarnos vėžio priežastys nėra žinomos, tačiau žinoma, kad didesnės rizikos grupei priskirtini šie asmenys: vyresni nei 50 metų amžiaus; turintys artimų giminaičių, kuriems nustatyti storosios žarnos vėžio (ypač kai liga buvo nustatyta jaunesniems nei 45 metų amžiaus asmenims), žarnų polipų, žarnų uždegimų atvejai; ilgą laiką sergantys opiniu kolitu; vartojantys daug riebalų ir mėsos, mažai daržovių ir ląstelienos; rūkantys; turintys antsvorį; nepakankamai fiziškai aktyvūs.

Programos tikslas 
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Pagal šią programą kas 2 metus 50 − 74 metų amžiaus sulaukę asmenys turėtų būti reguliariai tikrinami slapto kraujavimo išmatose testu (iFOBT), pagal kurį galima įtarti storosios žarnos vėžį. 

Atlikus iFOBT testą ir nustačius slaptą kraujavimą, pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, jam gali būti atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsija. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija − vienintelis būdas objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Anksti diagnozuota liga ženkliai padidina visiško pasveikimo tikimybę.

Kokia tyrimo nauda ir žala?
iFOBT testas medicininiu požiūriu yra nesudėtingas, jam atlikti nereikalinga speciali įranga ar brangūs laboratoriniai reagentai, šis testas sukelia tik minimalius nepatogumus tiriamiesiems. Šiuo testu galima nustatyti net ir labai mažą kraujo kiekį išmatose. Dėl šių priežasčių iFOBT testas visame pasaulyje yra laikomas viena iš veiksmingiausių storosios žarnos ligų ankstyvosios diagnostikos priemone, taikytina sveikų žmonių patikrai. Nepaisant to, iFOBT testas kaip ir visi kiti tyrimo metodai turi trūkumų. 

iFOBT testas padeda aptikti slaptą (plika akimi nematomą) kraujavimą išmatose, tokiu būdu galima įtarti storosios žarnos ligas, tarp jų ir vėžį. Tada atliekami išsamesni diagnostiniai tyrimai galutinei diagnozei patvirtinti. 

Ką rekėtų žinoti prieš atliekant slapto kraujavimo išmatose testą iFOBT? 
Testo rezultatai gali būti klaidingi, jeigu turite hemorojų, Jums sutrikęs kraujo krešėjimas, vartojate kraują skystinančius vaistus. Kai kurie maisto produktai taip pat gali sąlygoti klaidingai teigiamą testo rezultatą. Venkite žemiau išvardytų produktų 2 – 3 dienas prieš testą. 

  • Maisto produktai: burokėliai, ridikai, artišokai, grybai, ropės, krienai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, žiediniai kopūstai, obuoliai, apelsinai, bananai, vynuogės, melionai, raudona mėsa.
  • Maisto papildai: geležis, vitaminas C.

Kiekvienas pacientas, prisirašęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų šeimos medicinos klinik oje gali atvykti į Šeimos medicinos klinikos II aukštą, 234 kab., darbo dienomis nuo 8 val. iki 17:00 val. atsiimti slapto kraujavimo išmatose testo (iFOBT).

  • Testas atliekamas namuose. Su pasiruošimu, testui atlikti reikalinga iki 15 minučių.
  • Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai tyrimus gali atlikti nemokamai. 
  • Kauno klinikų pacientams dėl daugiau informacijos apie iFOBT testą kreiptis telefonu 837326046 arba į savo šeimos gydytoją. 

>66  000

chirurginių operacijų

>1,2 mln.

pacientų apsilankymų

2187

gydytojų

2379

slaugos specialistas

3229

naujagimiai per metus
X