Burnos ertmės sveikata
Burnos ertmės sveikata
Burnoje yra pilna bakterijų, dauguma jų yra nekenksmingos. Dažniausiai natūralūs žmogaus organizmo apsauginiai mechanizmai ir tinkama burnos ertmės priežiūra – kasdieninis dantų valymas, tarpdančių siūlo naudojimas – neleidžia šioms bakterijoms daryti žalos. Vis dėlto, netinkamai rūpinantis burnos ertme, bakterijos gali sukelti infekcijas, dantų gedimus ir dantenų ligas.
Burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės. Gera burnos sveikata yra laikoma nesiskundimas burnos ir veido skausmu, burnos ir gerklės vėžiu, burnos infekcijomis ir žaizdomis, periodonto ligomis, dantų gedimu, jų netekimu ir kitomis ligomis ar sutrikimais, apribojančiais asmens gebėjimą kąsti, kramtyti, šypsotis, kalbėti bei pasižymėjimą gera psichosocialinė savijauta.
Tam, kad apsaugotumėte savo burnos sveikatą, reikia tinkamai rūpintis burnos higiena kiekvieną dieną. Pavyzdžiui:
Tam, kad išvengtumėte apnašų kaupimosi, rekomenduojama valytis dantis bent du kartus per dieną minkštu, suapvalintus šerelių galus turinčiu dantų šepetėliu. Ypatingą dėmesį atkreipkite į vietas, kur dantenos liečiasi su dantimis. Naudokite dantų pastą, sudėtyje turinčią fluorido.
Naudokite tarpdančių siūlą bent vieną kartą per dieną, kad pašalintumėte maisto likučius ir bakterijas.
Kas šešis mėnesius rekomenduojama apsilankykite pas stomatologą arba burnos higienistą profilaktiniam patikrinimui ir burnos higienai.
Pasiteiraukite savo stomatologo, ar Jums tiktų dantų silantai. Dantų silantai yra ploni plastikiniai dantų apvalkalai, padengiantys kramtomuosius dantų paviršius ir apsaugančius juos nuo dantų gedimų.
Subalansuokite savo mitybą, sumažinkite užkandžių kiekį. Jeigu jaučiatės alkanas, pasirinkite maistingų produktų užkandžius, tokius kaip natūralų jogurtą, sūrį, vaisius ar šviežias daržoves.
Susisiekite su savo odontologu iš karto, kai tik pajusite burnos sveikatos problemas. Prisiminkite, kad rūpinimasis savo burnos sveikata yra investicija į Jūsų visapusę sveikatą.
Dantų skausmo simptomai gali būti:
- Danties skausmas, kuris gali būti aštrus, tvinkčiojantis arba pastovus. Kai kuriems žmonėms skausmas pasireiškia tik spaudžiant dantį;
- Ištinimas aplink dantį;
- Karščiavimas ir galvos skausmas;
- Nemalonaus skonio išskyros iš infekcijos paveikto danties.
Dantų jautrumas
Kas sukelia dantų jautrumą?
Dantys tampa jautrūs, kai pagrindinė danties dalis – dentinas, kuris yra apsaugotas emalio ir dantenų – būna pažeistas dėl besitraukiančių dantenų. Dantenos apsaugo dantį dengdamos jo šaknį ir dalį kaklelio iš visų pusių. Danties šaknis, kuri nėra padengta tvirtu emaliu, yra užpildyta kanalais, kurie veda į danties nervo centrą (pulpą). Šie kanalai leidžia perduoti stimulus (pavyzdžiui, karštam, šaltam ar saldžiam maistui) iki danties nervo, kuris ir sukelia skausmą.
Faktoriai, galintys sukelti dantų jautrumą:
Per stiprus dantų valymas. Jei dantys valomi per stipriai spaudžiant dantų šepetėlį arba naudojamo dantų šepetėlio šereliai yra labai šiurkštūs, dantų emalis gali susidėvėti ir pasirodyti dentinas.
Dantų gedimai šalia dantenų linijos.
Dantenų atsitraukimas. Esant periodonto ligoms ar per stipriai valant dantis, dantenos gali atsitraukti ir atidengti danties šaknį.
Dantenų ligos (gingivitas). Uždegiminės ir skaudančios dantenos gali sukelti palaikomųjų raiščių netekimą, sąlygojantį danties šaknies atidengimą, vedantį tiesiai link danties nervo.
Įskilę dantys. Į dantų įskilimo ar lūžimo tarpus gali patekti apnašų bakterijos. Jos gali pasiekti pulpą – danties nervo centrą – ir sukelti uždegimą.
Griežimas dantimis. Tai gali paskatinti dantų emalio nusidėvėjimą, nebeapsaugantį dentino;
Dantų balinimo priemonės. Šios priemonės dažnai yra viena iš pagrindinių jautrių dantų priežasčių;
Jūsų amžius. Dantų jautrumas yra didžiausias tarp 25 ir 30 metų amžiaus asmenų.
Apnašos. Apnašos ant danties šaknies gali sukelti dantų jautrumą;
Ilgalaikis burnos skalavimo skysčio naudojimas. Kai kurie burnos skalavimo skysčiai savo sudėtyje turi rūgščių, kurios gali padidinti dantų jautrumą. Jeigu turite jautrius dantis, dėl burnos skalavimo skysčio naudojimo rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu;
Rūgštus maistas. Reguliarus rūgštaus maisto vartojimas gali sukelti dantų emalio eroziją. Rūgščiam maistui priskiriami citrusiniai vaisiai, pomidorai, rauginti agurkai.
Kasdienės procedūros. Jautrumą gali sukelti ir dantų higieninis valymas, danties šaknies atvėrimas ir taisymas, karūnėlių keitimas. Jautrumas, sukeltas šių procedūrų yra trumpalaikis, dažniausiai išnykstantis per 4-6 savaites.
Dantų spalvos kitimas
Yra kelios pagrindinės dantų spalvos kitimo priežastys:
Maistas/gėrimai. Kava, arbata, gaivieji gėrimai, vynas, tam tikri vaisiai ir daržovės (pavyzdžiui, obuoliai ar bulvės) gali lemti dantų spalvos kitimą.
Tabako naudojimas. Rūkymas arba tabako kramtymas gali sukelti dantų spalvos pokyčius;
Ligos. Kai kurios ligos, paveikiančios emalį (kietąjį danties paviršių) ir dentiną (po emaliu esantį danties sluoksnį) gali lemti danties spalvos kitimą. Taip pat spalva gali kisti ir dėl medikamentų vartojimo.
Medikamentai. Tetraciklinas ir doksiciklinas yra žinomi kaip danties spalvą keičiantys antibiotikai. Jei juos vartoja vaikai, kurių dantys vis dar formuojasi (jaunesni nei 8 metų amžiaus), jų dantų spalva gali pasikeisti. Taip pat burnos skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra chlorheksidino ir cetilpiridino chlorido bei antihistamininiai vaistai, vaistai nuo psichozės ir padidėjusio kraujo spaudimo taip pat gali keisti dantų spalvą.
Dantų gydymo priemonės. Kai kurios dantų gydymo priemonės, pavyzdžiui, amalgamo restauracijos, ypač turinčios savo sudėtyje sidabro sulfido, gali sąlygoti pilkšvų/juodų atspalvių pakitimus;
Amžius. Išorinis danties sluoksnis – emalis. Žmogui senstant nusidėvi atskleisdamas gelsvą dentino spalvą.
Genetika. Kai kurie žmonės natūraliai turi plonesnį ar storesnį emalio sluoksnį nei kiti.
Aplinka. Per didelis fluorido kiekis iš aplinkos (fluoridas, esantis dantų pastose, burnos skalavimo skysčiuose);
Traumos. Pavyzdžiui, trauma jauname amžiuje gali sutrikdyti emalio formavimąsi. Traumos vyresniame amžiuje gali sukelti ir dantų spalvos pakitimus.
Pūlinys dantyje
Pūlinys dantyje yra skausminga danties šaknies arba dantenos – danties infekcija. Ji dažniausiai sukeliama užsitęsusio dantų ėduonies. Kitos priežastys pūlinio dantyje gali būti lūžęs ar skilęs dantis, gingivitas ar dantenų ligos. Esant šioms situacijoms, dantų emalis tampa pralaidus ir bakterijos gali patekti į danties centrą (pulpą). Infekcija gali išplisti nuo danties šaknies iki žandikaulių.
Kokie simptomai pūlinio dantyje?
Pūlinio dantyje dažniausias simptomas užsitęsęs ir stiprus arba tvinkčiojantis, geliantis danties skausmas. Taip pat gali būti ir kiti simptomai:
- Karščiavimas;
- Skausmas kramtant;
- Dantų jautrumas valgant karštą arba šaltą maistą;
- Nemalonus kvapas iš burnos;
- Ištinę kaklo limfmazgiai;
- Bendras nuovargis
- Paraudusios ir ištinusios dantenos
- Ištinę viršutinis ir apatinis žandikauliai;
- Atviros žaizdelės prie dantenų.
Jeigu skausmas nustojo ar aprimo, tai gali būti dėl infekcijos, kad danties šaknis apmirė. Vis dėlto, tai nereiškia, kad infekcija praėjo – infekcija vis dar aktyvi, plinta toliau ir žaloja audinius.
Jeigu pajautėte bent vieną iš viršuje išvardintų simptomų, svarbu kreiptis į odontologą.
Dantų ėduonis
Dantų ėduonis yra danties struktūros pažeidimas. Ėduonis gali paveikti tiek danties emalį, tiek ir dentiną. Šis pažeidimas atsiranda tuomet, kai maistas, turintis savo sudėtyje angliavandenių (cukrų ir krakmolą) – duona, dribsniai, pienas, gaivieji gėrimai, vaisiai, pyragai ar saldainiai – ilgai išlieka ant dantų. Bakterijos, esančios burnoje, virškina šį maistą paversdamos jį į rūgštis. Bakterijos, rūgštys, maisto likučiai ir seilės suformuoja apnašas, kurios prisitvirtina prie dantų. Rūgštys, esančios apnašose, tirpina emalio sluoksnį, taip suformuodamos skylutes, vadinamas dantų gedimais ar dantų ėduonimi.
Dauguma žmonių mano, kad dantų ėduonis pasireiškia tik vaikams, tačiau taip manyti klaidinga. Dantenų atsitraukimai, dažnai susiejami su gingivitu (dantenų liga), gali atidengti dantų šaknis ir palikti atvirą kelią apnašoms. Taip pat daug cukraus ir angliavandenių turinčių maisto produktų vartojimas gali paskatinti dantų ėduonį visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar sveikatos būklės.
Dantų emalio erozija
Kas yra dantų emalis?
Emalis yra plonas išorinis sluoksnis, dengiantis dantis. Šis plonas danties apvalkalas yra kiečiausias audinys žmogaus kūne. Emalis dengia danties karūnėlę, kuri yra matoma danties dalis virš dantenų.
Emalis yra permatomas, todėl pagrindinė danties dalis – dentinas – yra atsakingas už danties spalvą. Kartais kava, arbata, kola, raudonas vynas, vaisių sultys ir cigaretės palieka žymes ant dantų emalio. Reguliarūs vizitai pas odontologą burnos higienai gali padėti pašalinti didžiąją dalį paviršiaus dėmių ir padėti dantims išlikti sveikiems.
Kokia dantų emalio funkcija?
Emalis apsaugo dantį nuo kasdieninio naudojimo, tokio kaip kramtymas, kandimas, smulkinimas. Nors emalis yra kietas audinys, vis dėlto gali įskilti ar nulūžti. Emalis taip pat izoliuoja dantis nuo potencialiai skausmingų cheminių medžiagų ar temperatūrų skirtumo pokyčių. Įskilęs ar lūžęs dantis negali sugyti, tad žala neatitaisoma – emalis yra sudarytas iš negyvų ląstelių, todėl organizmas jo negali atnaujinti.
Dažniausiai pasitaikančios burnos ertmės ligos yra: dantų gedimai, periodonto (dantenų) ligos, burnos ertmės vėžys, burnos ertmės infekcinės ligos, traumos ir paveldėti pažeidimai.
Dantų gedimai. 60-90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir beveik 100 proc. suaugusiųjų skundžiasi dantų gedimais, sukeliančiais skausmą ir diskomfortą.
Periodonto ligos. Ūmios periodonto ligos, galinčios sąlygoti dantų netekimą, pasitaiko tarp 15-20 proc. vidutinio amžiaus (35-44 metų amžiaus) suaugusiųjų.
Dantų netekimas. Dantų gedimai ir periodonto ligos yra pagrindinės dantų netekimo priežastys. Pilnas natūralių dantų netekimas yra paplitęs ir dažniausiai paveikia vyresnius žmones. Apie 30 proc. 65-74 metų amžiaus žmonių nebeturi natūralių dantų.
Burnos ertmės vėžys. Burnos ertmės vėžio atvejai skirtingose šalyse svyruoja nuo 1 iki 10 atvejų 100 000 gyventojų. Atvejų paplitimas aukštesnis tarp vyrų, vyresnio amžiaus žmonių ir tarp žmonių, turinčių žemesnį išsilavinimą bei mažesnes pajamas. Tabako ir alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių ligos rizikos faktorių.
Grybelių, bakterijų ar virusų sukeltos infekcijos, turint ŽIV. Beveik pusė (40-50 proc.) žmonių, turinčių ŽIV, serga burnos ertmės grybelių, bakterijų ar virusų sukeltomis infekcijomis. Jos dažnai pasireiškia ankstyvose ŽIV infekcijos stadijose.
Burnos ertmės ir dantų traumos. Įvairiose šalyse, 16-40 proc. 6-12 metų amžiaus vaikų patiria burnos ertmės ir dantų traumas, sukeliamas dėl nesaugių žaidimo aikštelių ir mokyklų, nelaimingų atvejų keliuose, smurto.
Kiškio lūpa ir gomurys. Gimimo defektai, tokie kaip kiškio lūpa ir gomurys pasitaiko vienam iš 500-700 naujagimių. Ši tikimybė varijuoja atsižvelgiant į skirtingas etnines grupes ir geografines vietas.
Pagrindinės burnos ertmės priežastys
Burnos ertmės ligų rizikos faktoriai apima netinkamą mitybą, tabako ir žalingą alkoholio vartojimą. Šie rizikos faktoriai lemia ir keturias pagrindines lėtines ligas – širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, lėtines kvėpavimo takų ligas ir diabetą, o burnos ertmės ligos yra dažnai siejamos su šiomis ligomis. Netinkama burnos ertmės higiena, taip pat yra rizikos faktorius burnos ertmės ligoms atsirasti.
Burnos ertmės ligų paplitimas skiriasi atsižvelgiant į geografinį regioną bei burnos ertmės sveikatos paslaugų prieinamumą. Taip pat labai svarbūs socialiniai aspektai – šių ligų paplitimas didėja žemo ir vidutinio lygio išsivystymo šalyse bei visose šalyse tarp tų žmonių grupių, kurių gyvenimo sąlygos yra prastos ir nepalankios.
Įsivertinkite ar taisyklingai prižiūrite savo dantis
Jei manote, kad savo dantis prižiūrite netinkamai arba turite problemų su dantų higiena, rekomenduojama kreiptis į savo odontologą, kuris padės detaliau išsiaiškinti dantų priežiūros principus ir problemas.
Burnos higienos patarimai
Kasdieninis dantų valymas dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlo naudojimas yra būtini norint išsaugoti sveikus dantis. Jei nėra tinkamai rūpinamasi burnos higiena, suaugusiems žmonėms apnašos gali susikaupti itin greitai. Taip pat tai gali sąlygoti dantų gedimus ir dantenų ligas.
Siekiant užtikrinti gerą burnos sveikatą, visi, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų:
Valytis dantis fluoro turinčia pasta bent du kartus per dieną;
Naudoti tarpdančių siūlą bent kartą per dieną;
Reguliariai lankytis pas odontologą burnos higienai ir profilaktiniam patikrinimui.
Taip pat svarbu:
Sumažinti cukraus vartojimą ir vadovautis subalansuotos mitybos principais tam, kad būtų išvengta dantų gedimų ir ankstyvo dantų netekimo;
Siekiant apsisaugoti nuo burnos vėžio, vartoti vaisius ir daržoves;
Mesti rūkyti bei mažinti alkoholio vartojimą, kad sumažėtų burnos vėžio, periodonto ligų ir dantų netekimo rizika;
Užtikrinti tinkamą burnos higieną;
Naudoti apsaugines priemones sportuojant ir važiuojant moto transportu, kad būtų išvengta veido traumų.
Dantų gedimai gali būti išvengiami palaikant pastovų fluorido lygį burnos ertmėje. Fluoridas gali būti gaunamas iš fluoruoto vandens, druskos, pieno ir dantų pastos. Taip pat ir profesionaliai užlieto fluorido ar dantų skalavimo skysčio. Tyrimai rodo, jog palaikant pastovų fluorido kiekį burnoje, sumažėja dantų gedimo atvejai tiek suaugusiems, tiek ir vaikams.
Sveika mityba
Tai, ką valgote ir geriate gali sukelti dantų gedimus, tad sveika mityba yra svarbi Jūsų dantų būklei. Sveika mityba apima produktų vartojimą iš skirtingų maisto grupių – vaisių ir daržovių, krakmolingų maisto produktų (ryžių, makaronų, duonos ir bulvių), mažesnę dalį baltyminių maisto (žuvies, mėsos, kiaušinių) ir pieno produktų.
Apie sveiką mitybą daugiau sužinoti galite čia.
Cukrus
Apribokite cukraus kiekį maiste ir gėrimuose, kad išvengtumėte dantų gedimų. Daug cukraus turinčius maisto produktus ir gėrimus vartokite tik pusryčiaujant, pietaujant ar vakarieniaujant, stenkitės nevartoti jų kaip užkandžių.
Daugiausia cukraus savo sudėtyje turi tie maisto produktai, kurie yra apdirbti ir paruošti vartojimui. Tai apima:
Saldainius, šokoladą, pyragus ir sausainius;
Bandeles, kepinius ir vaisių pyragus;
Pudingus;
Cukrų, dedamą į maistą ir gėrimus;
Saldžius pusryčių dribsnius;
Džemus ir medų;
Ledus;
Džiovintus vaisius ir vaisių sirupą;
Sirupus ir saldžius padažus;
Daug cukraus savo sudėtyje turinčius gėrimus, pavyzdžiui, gazuotus, pieno ir alkoholinius gėrimus;
Vaisių sultys.
Rūkymas
Rūkymas sąlygoja dantų geltimą, sukelia blogą burnos kvapą ir didina dantenų ligų, kvėpavimo problemų ir plaučio vėžio riziką.
Jeigu per dieną surūkote 20 ir daugiau cigarečių, turite 6 kartus didesnę riziką susirgti burnos vėžiu nei nerūkantis asmuo. Metimas rūkyti yra svarbus norint jaustis ir atrodyti gerai.
Apie metimą rūkyti daugiau sužinoti galite čia.
Alkoholis
Didelis alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia burnos vėžio rizika. Taip pat alkoholis gali žaloti emalį, taip sukeldamas dantų gedimus. Jeigu taip nutiktų, reikėtų kreiptis į odontologą gedimo užpildymui (plombavimui).
Apie alkoholio žalą daugiau sužinoti galite čia.
Balta šypsena
Jeigu norite išlaikyti savo dantis baltus, pasistenkite atsisakyti medžiagų, kurios gali keisti jų spalvą – vyno, cigarečių, kavos.
Patarimai, ką reikėtų daryti, kad užtikrintumėte gerą vaiko burnos sveikatą:
Skatinkite savo vaikus valgyti maistingus valgius reguliariai ir vengti nuolatinio užkandžiavimo tarp pagrindinių dienos valgymų;
Naudokite fluorido turinčią dantų pastą. Jeigu Jūsų vaikas yra jaunesnis nei 7 metų amžiau, dantų pastos naudokite tik mažo žirnio dydžio rutuliuką;
Jeigu Jūsų vanduo nėra floruotas, pasikonsultuokite su odontologu, kaip galėtumėte apsaugoti savo vaiko dantis;
Pasikalbėkite su vaiko odontologu dėl dantų padengimo silantinėmis medžiagomis. Jos apsaugo dantis nuo gedimų;
Jeigu esate nėščia, rūpinkitės savimi ir vartokite subalansuotą maistą. Mityba turėtų būti praturtinta folio rūgštimi, siekiant išvengti vaisiaus smegenų, stuburo vystymosi sutrikimų, kiškio lūpos/gomurio pakitimų.
Vaizdinė medžiaga, padės Jūsų vaikui lengviau įsiminti, kaip tinkamai valytis dantis
7 būdai apsaugoti vaiko burnos sveikatą
1. Anksti pradėkite rūpintis savo vaiko burnos sveikata
Jūsų vaikas turi reguliariai lankytis pas odontologą. Pirmasis vizitas turėtų būti tada, kai pradeda dygti pirmasis dantukas. Pradedant ankstyvą profilaktinę vaiko burnos sveikatos priežiūrą, sumažėja galimos išlaidos ir skausmas sprendžiant įsisenėjusias burnos sveikatos problemas ateityje.
2. Išugdykite dantų valymo ir tarpdančių siūlo naudojimo įgūdį
Dantų valymas yra labai svarbus nuo pat pirmo dantuko išdygimo. Dauguma klaidingai mano, jog kūdikių dantų valyti nereikia. Net jei Jūsų vaikas turi tik vieną dantį, reikėtų pradėti jį valyti. Vietoj šepetėlio galima pasirinkti marlės gabalėlį.
Kai išdygsta kiti dantys, nupirkite specialų kūdikių dantų šepetėlį, kuris yra ypač minkštas. Dantys turėtų būti valomi du kartus per dieną naudojant dantų pastą, sudėtyje turinčią fluorido. Dėl dantų skysčio naudojimo, pasikonsultuokite su odontologu.
3. Venkite „kūdikio buteliuko dantų gedimo“
Atsiminkite, kad negalima guldyti kūdikio ar vyresnio vaiko miegui nakčiai ar pietų miegui, duodant jam buteliuką su sultimis, mišinuku ar pienu. Gėrimai, turintys savo sudėtyje cukraus, nuolat teikia maistines medžiagas burnoje gyvenančioms bakterijoms. Šios bakterijos išskiria rūgštis, kurios gali paskatinti dantų gedimus. Laiku neatkreipus dėmesio į dantų ligas, jos gali paveikti vaiko augimą ir vystymąsi, netgi turėti poveikį kalbai.
Ekspertai teigia, kad jeigu turite duoti vaikui einant į lovą buteliuką, pilkite į jį tik vandenį.
4. Kontroliuokite neišsiliejančio puodelio naudojimą
Buteliukų davimas einant į lovą nėra vienintelė problema. Sulčių davimas dienos metu, pakeičiant jomis vandenį ar pieną taip pat nėra geras pasirinkimas.
Dažniausiai sultys pilamos į neišsiliejančius puodelius, kuris yra kaip tarpinis variantas tarp buteliuko ir tikro puodelio. Tėvai dažnai klaidingai mano, jog vaisių sultys dienos metu yra sveikas pasirinkimas. Ilgas neišsiliejančio puodelio naudojimas geriant gėrimus, kuriuose yra cukraus, gali sąlygoti priekinių dantų vidinės pusės gedimus.
Gėrimus ir maisto produktus, sudėtyje turinčius cukraus, reikėtų vartoti patiekalų valgymo metu.
5. Atsisakykite čiulptukų ankstyvame amžiuje
Ilgalaikis čiulptukų naudojimas gali būti žalingas dantims. Stiprus čiulptuko čiulpimas gali turėti įtakos viršutinės ir apatinės dantų linijos formavimuisi (sukandimui) ir paveikti burnos formą. Rekomenduojama pradėti nebeduoti čiulptukų vaikams nuo 6 iki 12 mėnesių amžiaus.
6. Būkite atsargūs su medikamentų vartojimu
Daugumos medikamentų, kuriuos vartoja vaikai, sudėtyje yra skonio stipriklių ir cukraus. Jeigu jie ilgai išlieka ant dantų, dantų sugedimo rizika išauga. Vaikai, vartojantys vaistus astmos ir širdies ligoms gydyti, dažniau skundžiasi dantų gedimu.
Antibiotikai ir kai kurie astmos medikamentai gali sąlygoti pernelyg spartų grybelio augimą, kuris gali sukelti burnos pienligę. Galite įtarti pienligę, jeigu matote kreminės konsistencijos, į varškę panašias apnašas ant liežuvio ar burnos viduje.
7. Laikykitės burnos higienos reikalavimų
Vaikai gali atsisakyti valytis dantis. Ekspertai pataria, kaip įkalbėti nenorius valytis dantis vaikus:
Padėkite savo vaikui ilgiau, negu Jums atrodo reikalinga. Vaikai neturi pilnai susiformavusių motorinių įgūdžių valytis dantis iki kol jiems sukanka 6 metai. Dantų siūlo naudojimo įgūdis nesusiformuoja iki maždaug 10 metų amžiaus.
Eikite valytis dantis ir naudoti dantų siūlą tuomet, kai vaikas nėra visiškai pavargęs. Iš žvalaus vaiko sulauksite daugiau dėmesio ir bendradarbiavimo.
Įtraukite savo vaiką į šią veiklą pagal jo amžių. Pavyzdžiui, penkių metų vaikui galite leisti išsirinkti dantų pastą iš tų, kurios, Jūsų manymu, galėtų būti tinkamos. Galite nupirkti dvi ar tris skirtingas dantų pastas ir leisti vaikui išsirinkti, kuria dantų pasta tą kartą jis nori valytis dantis.
Galite pasiūlyti vaikui pasirinkti dantų šepetėlį, kuris jam patiktų – ryškių spalvų ar dekoruotą.
Išsiaiškinkite, kas motyvuoja Jūsų vaiką. Jaunesni vaikai mielai valysis dantis už tai gaudami lipduką, pavyzdžiui, auksinę žvaigždutę, kurią galima klijuoti ant specialiai paruoštos lentos.
Informacijos šaltiniai:
http://www.nhs.uk/pages/home.aspx
Vaizdinė medžiaga:
http://www.blisstree.com/2013/04/19/beauty-shopping/what-stains-teeth-12-worst-foods-and-drinks/
http://www.marijampolesvsb.lt/23410/
http://www.dentastra.lt/kas-lemia-dantu-jautruma/
http://www.ferien.lt/grozis/dantu-spalvos-kitimas-ka-reiketu-zinoti/
http://dentalcarematters.com/wisdom-teeth/
http://freedesignfile.com/93182-tooth-creative-design-vector-material-03/
savo juosmenį:
