Pacientų istorijos

„Vis liečiu ir liečiu savo odą negalėdama patikėti, kad ji mano... niekada neturėjau tokios gražios odos“, – atvirai pasakoja Kauno klinikų pacientė Ieva, nuo gimimo gyvenusi su sunkia atopinio dermatito forma. Šiandien moteris džiaugiasi iš esmės pasikeitusia gyvenimo kokybe – po ilgų metų ieškojimų Kauno klinikose jai pritaikytas pažangus imuninį atsaką koreguojantis gydymas ir pasiekti puikūs rezultatai.

Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga - spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą. „Edgaras, patekęs į Kauno klinikas, labiausiai skundėsi kojų silpnumu – tai vienas dažniausių simptomų, pasireiškiančių vyresniems SRA sergantiems pacientams“, – pažymi Evelina Grušauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovė, gydytoja neurologė.

Prieš praėjusias Kalėdas vilnietei Jurgai buvo diagnozuotas opinis kolitas – lėtinė storosios žarnos uždegiminė liga. Nepaisant taikyto standartinio gydymo vaistais, jos būklė palaipsniui blogėjo – dėl dažno viduriavimo ji neteko svorio, jai vos užtekdavo jėgų nuvykti į darbą. „Man buvo rekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai ir taikyti visi galimi gydymo būdai, įskaitant stipresnius medikamentus“, – pasakoja jauna moteris.

21-erių Matas pasakoja, kad vieną rytą pusryčiaudamas išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Prieš išeidama į darbą, ji užsuko į kambarį, kuriame ilsėjosi Mato tėtis Arūnas. Tuo metu vyras nekvėpavo. Pasak medikų, tokia gyvybei pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia staigiai nutrūkus kraujotakai, kai sustoja širdis, rečiau – pirminio kvėpavimo išnykimu.

Kauno klinikų pacientui Kajui buvo vos daugiau nei trys metai, kai Kauno klinikose paaiškėjo, kad kepenyse esantis darinys tapo piktybiniu vaikų kepenų naviku – hepatoblastoma. „Visos berniuko kepenys buvo nusėtos daugybiniais navikiniais mazgais. Nors liga nebuvo išplitusi į kitus organus, navikas pažeidė beveik visą kepenų audinį“, - teigia Sonata Argustaitė-Kalinauskienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų hematologė. 

Kauno klinikų medikai pakeitė Airijoje gyvenančio Stefano gyvenimą, atlikdami jam skrandžio mažinimo operaciją. Priežastis, kodėl šios operacijos neatliko Airijoje dirbantys medikai – didžiulė pilvo sienos išvarža. „Stefano istorija unikali – vyras buvo patekęs lyg į užburtą ratą: dėl nutukimo niekas nesutiko operuoti pilvo sienos išvaržos, o dėl išvaržos – atlikti skrandžio mažinimo operacijos“, – aiškina prof. Antanas Mickevičius, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.

31-erių metų Petras tapo pirmuoju pacientu šalyje, kuriam dėl itin retos ligos – kepenų echinokokozės, kai parazitai pažeidžia kepenis, buvo atlikta kepenų transplantacija. Operacinis gydymas – pagrindinis kepenų echinokokozės gydymo metodas, tačiau ne visada įmanomas, o kepenų transplantacija atliekama tik išskirtiniais atvejais. „Chirurgijos klinikos mokslininkai, atlikę sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, nustatė, kad pasaulyje registruota vos apie 250 tokių atvejų. Tai – labai sudėtinga ir ypatinga operacija, reikalaujanti visos prisidėjusios komandos profesionalumo ir žinių“, – teigia doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas.

Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo persodintas gyvosios donorystės metu“, – sako Matą prižiūrinti Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų nefrologė dr. Diana Dobilienė. – Ši sėkminga paciento istorija yra svarbus įvykis inkstų transplantacijos srityje Kauno klinikose ir visoje Lietuvoje“.

Pusantrų metukų Kauno klinikų pacientė Lėja džiaugiasi įprasta vaikyste, mergaitės mama Jurgita dėl to dėkinga Kauno klinikų medikams. „Pagimdžiusi dukrą, iškart supratau, kad ji kvėpuoja keistai, buvo girdimas šaižus švokštimas, miesto, kuriame gyvename, gydytojai sakė, kad tai nuo širdies ydos, tačiau tai nebuvo tiesa, – prisimena moteris. – Kiek kartų vykome į Skubios pagalbos skyrių, apsilankėme pas skirtingus specialistus, kol sužinojome tikrąją priežastį“. Lėjai, patekusiai į Kauno klinikas, buvo diagnozuotas įgimtas aukšto kvėpavimo takų obstrukcijos sindromas – vaisiaus trachėjos arba gerklų užsikimšimas.

Kėdainietė Meda, prieš dvejus su puse metų patyrusi nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sutraiškyta ir beveik nuplėšta jos dešinė koja, yra puikus pavyzdys, kad ryžtas ir optimizmas bei profesionalus medikų darbas gali padaryti stebuklus.

Kauno klinikų pacientas Vitalijus gegužės mėnesio pabaigoje sulaukė donorinio inksto ir tapo 700-uoju recipientu, kuriam Kauno klinikose buvo atlikta inksto transplantacijos operacija. „Šis skaičius rodo transplantacijos centro brandą. Su kiekviena atlikta inksto transplantacija didėjo centro patirtis ir dabar mūsų komanda, kurią sudaro daug specialistų, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams“, – teigia prof. Inga Arūnė Bumblytė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė.

Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. „Kauno klinikose gydomi pačių sunkiausių būklių, taip pat itin retomis ligomis sergantys pacientai, daliai iš jų vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija, o Loretai atlikta kepenų transplantacijos operacija – vos ketvirtas pasaulyje aprašytas toks šios retos ligos gydymo atvejis“, – teigia prof. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas.