Naujienos

Kauno klinikose nuo šio rudens atliekamos modernios seilių liaukų ir jų latakų operacijos. Sialoendoskopija – tai intervencija, užtikrinanti seilių liaukų ir jų latakų ligų diagnostiką ir gydymą minimaliai invaziniu būdu. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos chirurgai nuo šiol be didelių pjūvių gali išsaugoti ne tik seilių liaukas, bet ir atkurti jų funkcijas.

Šlapimo nelaikymas – viena nemaloniausių galimų komplikacijų po operacijos dėl prostatos vėžio. Tačiau nuo šiol tokiems pacientams Kauno klinikų urologai gali pasiūlyti auksiniu standartu vadinamą dirbtinį sfinkterį. „Kiekvienais metais operacinis gydymas reikalingas 80-100 pacientų. Dažniausiai šlapimo nelaikymas būna nedidelis ir didesnių problemų nekelia, tačiau dalis pacientų patiria vidutinio arba didelio laipsnio šlapimo nelaikymą. Džiaugiamės, jog dabar šiems pacientams galime pasiūlyti optimalų gydymo būdą“, – teigė dr. Darius Trumbeckas, Kauno klinikų Urologijos klinikos Miniinvazinės ir rekonstrukcinės urologijos sektoriaus vadovas.

Antradienio popietę Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir jo ligoninėje Kauno klinikose apsilankė naujai paskirtas Japonijos ambasadorius ponas Shiro Yamasaki, kartu su vienu iš antrųjų sekretorių, ponu Hiroya Inoue. Susitikimo metu svečiai susipažino su LSMU ir Kauno klinikų struktūra, veikimo principu, vertybėmis, diegiamomis inovacijomis, mokslininkų pasiekimais, aptarė glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Delegacija apžiūrėjo universiteto ligoninę ir domėjosi prioritetinėmis medicinos sritimis.

Mažesnis pjūvis, didesnis saugumas pacientui, vaizdo raiškumas ir mažesnė komplikacijų galimybė – prioritetai gydytojų neurochirurgų darbe, kuriame kiekvienas milimetras yra gyvybiškai svarbus. Kauno klinikų neurochirurgai tam pasitelkia endoskopą, atlikdami įvairias neurochirurgines procedūras. Vienintelėse Kauno klinikose neuroendoskopo pagalba atliekamos ir sudėtingos disko išvaržos operacijos. „Endoskopo pagalba dirbame dar tiksliau ir saugiau, o kai kuriose operacijose mums nebereikia atlikti atviro pjūvio – ir visa tai, kaip sakome, distancinės akies pagalba“, – apie pasikeitusį operacijų pobūdį kalba Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.

Lapkričio 22 dieną Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriuje buvo atidaryta fotografės Renatos Kiržgalvienės paroda „Šypsena gyvenimui“. Nuotraukose šypsosi moterys, praėjusios ilgus onkologinės ligos gydymo mėnesius. Šiandien apie jų ligą išduoda tik randai, kurių jos nusprendė neslėpti. Fotografijos paroda skiriama su onkologine liga kovojančių moterų stiprybei įamžinti – randuose slypi gilios istorijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika ir Neuroendokrininių navikų funkcinis centras surengė konferenciją, kurioje pranešimus skaitė žinomi Upsalos (Švedija) universiteto Neuroendokrininių navikų kompentencijos centro ekspertai. Tai vienas pirmųjų centrų, kuriame buvo pradėti tirti šie reti navikai.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas visiems susirinkusiems pristatė drauge su kolegomis parašytą vadovėlį „Pediatrija“. 100 žmonių prisidėjo prie šios knygos rašymo ir išleidimo, o kaip sako pats profesorius, tai puiki dovana Lietuvos šimtmečio jubiliejui. „Išties noriu pasidžiaugti tuo, ką turime. Mintis rašyti vadovėlį kilo prieš ketverius metus. Dabar turime fantastinį projektą – toks vadovėlis apie pediatriją Lietuvoje niekada nebuvo parašytas. Po 5 metų, kaip ir visus vadovėlius reikia atnaujinti, todėl labai tikiu, kad dar susibursime“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas. 

Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir gerinti žinias apie gyvenimą su cukriniu diabetu, vakar, minint Pasaulinę diabeto dieną, Kauno klinikų specialistai visiems susirinkusiesiems renginių metu paneigė mitus apie cukrinį diabetą ir teikė naudingą informaciją, kaip gyventi susirgus šia liga.

Lapkričio 6 d. Kauno klinikose pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siųs elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padės sukontroliuoti epilepsijos priepuolius. 4 stimuliatorius pirmiesiems Kauno klinikų pacientams implantavo gydytojai neurochirurgai. Vėliau šiuos pacientus intensyviai prižiūrės gerai apmokyta gydytojų neurologų komanda.

Kauno klinikose pradėjo dirbti medicinos psichologė, teikianti emocinę ir psichologinę pagalbą ligoninės medicinos personalui. „Visa Kauno klinikų medikų komanda daug ir įtemptai dirba. Kasdien spręsdami klausimus dėl pacientų sveikatos ar net gyvybės, susidurdami su nenumatytais atvejais medicinoje, gydydami sunkiausias medicinines būkles, gydytojai neišvengiamai patiria emocinę įtampą. Iš visų jėgų besistengdami, medikai neretai pervargsta psichologiškai“, – apie psichologinės pagalbos poreikį medicinos personalui kalba ligoninės vadovas, profesorius Renaldas Jurkevičius. – Džiaugiamės įgyvendindami vieną iš idėjų, gimusių Kauno klinikų vadovų mokymų metu.“.

Pašalinti nedidelius sąnario pažeidimus medikams dažniausiai nekyla sunkumų, tačiau Kauno klinikų traumatologai jau turi veiksmingų priemonių, leidžiančių padėti pacientams, kuriems įprasti gydymo metodai nebegali būti taikomi ar yra neefektyvūs. 

Anesteziologijos klinika džiaugiasi jau antrą kartą sulaukianti tarptautinių ekspertų vizito iš Europos anesteziologų draugijos (angl. ESA- European Society of Anaesthesiology). Ilgai lauktas ir kruopščiai planuotas apsilankymas vyko spalio 11-12 dienomis, o jo rezultatas – puikus įvertinimas ir reakreditacija. Dar 2014-aisiais metais Anesteziologijos klinika pripažinta meistriškumo centru, atitinkančiu visus aukščiausius rezidentų rengimo reikalavimus, reakreditacija buvo numatyta po 4 metų, 2018-aisiais.