Naujienos

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktas naujas ir efektyvus sunkios žarnyno ligos – Krono ligos sukeltų išangės fistulių gydymas padaugintomis kamieninėmis riebalinio audinio ląstelėmis. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pažymi, kad pastaruoju metu kamieninių ląstelių terapija vis plačiau taikoma gydyti sunkias, kitais metodais nepagydomas, ligas.

Sausio 6 dieną, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos medikai vedė mokymus didelei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ savanorių komandai apie tai, kaip teisingai reikėtų suteikti pirmąją pagalbą. 

Arnas – 13 metų berniukas, kuriam Kauno klinikose transplantuotas inkstas. Pirmieji ligos simptomai buvo neįprasti: vaikui sukosi galva, šį simptomą lydėjo vėmimas, silpnumo jausmas. Tauragėje atlikti kraujo tyrimai parodė ypač žemą hemoglobino kiekį kraujyje ir kitus grėsmingus pakitimus. Arnas skubiai atvežtas į Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką, kur paaiškėjo diagnozė – įgimta galutinės stadijos inkstų liga. „Inkstų ligos gali būti apgaulingos ir neturėti jokių specifinių simptomų“, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių ir retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė doc. Jūratė Masalskienė. Būtent tokia ir buvo Arno istorija.

Kauno klinikų bendruomenė palydėjo 2021-uosius metus tradicinėje šventinėje penkminutėje, kuri, kitaip nei įprastai, vyko nuotoliniu būdu. Paskutinę metų dieną Kauno klinikose apžvelgti reikšmingiausi metų įvykiai, skambėjo nuoširdūs sveikinimo žodžiai, o šventinę atmosferą kūrė Kauno styginių kvartetas.

Šią savaitę Kauno klinikų specialistai atliko jau šešioliktą kepenų transplantaciją, kuri pacientei, sergančiai reta kepenų liga, tapo vienintele viltimi pasveikti. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad tai – rekordinis kepenų transplantacijų skaičius per metus ligoninės istorijoje. „Tik dėka daugiadalykės profesionalų komandos, išvystytos infrastruktūros ir tinkamo pasiruošimo galime pasiekti tokių reikšmingų rezultatų transplantologijos srityje“, – sako profesorius. 

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (angl. International Women‘s Association of Vilnius) narės nepamiršta Kauno klinikų pacienčių, sergančių krūties vėžiu. Jos, kaip ir kasmet, įteikė šioms moterims dovanas – 50 krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami išplitusio naviko, esančio krūtyje, riboms prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, dažniausiai navikas visai išnyksta.

Po beveik 2 mėnesius trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose Vaidas grįžo į namus. Spalio mėnesį jaunas vyras susirgo COVID-19 liga. „Gydymo laikotarpis buvo sudėtingas, bet mano vaikai maži, todėl norėdamas pasveikti dariau viską, kad tik mano trys dukrytės neliktų be tėčio“, – pasakojimą pradeda jis.

Būsimoms mamos dažnai kyla daug klausimų apie gimdymą. Moterys nori būti jam pasiruošusios iš anksto, kad atėjus džiaugsmingai dienai, nerimo būtų kuo mažiau. Pandemijos metu kyla dar daugiau klausimų – ar gimdyvė ir ją lydintis asmuo privalo testuotis dėl COVID-19 ligos, ar naujagimis gali būti testuojamas, kaip reikėtų elgtis, kai prasideda gimdymas, o testo rezultatų dar nėra. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas pasakoja, kaip pasiruošti gimdymui ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį pandemijos laikotarpiu. 

Gruodžio 11 dieną Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Krūties chirurgijos skyriaus pacientes, sveikstančias po krūties vėžio operacijos, pasiekė dovana – menininkės Rasos Balaišės kurtos „Sveikatos pagalvėlės“. Pasak Krūties chirurgijos skyriaus vadovo prof. habil. dr. Algirdo Boguševičiaus, šios pagalvėlės padeda pacientėms sėdint ranką laikyti aukščiau, atlikti savimasažą. „Po atliktos krūties operacijos, pritaikytos radioterapijos ar chemoterapijos ir pašalinus pažasties limfmazgius, sutrinka rankos limfotaka, – aiškina profesorius. – Nors mokslinių duomenų, kad šios pagalvėlės turi reikšmingos įtakos gerinant limfotaką, nėra daug, tačiau tikimasi, kad jos padės moterims pasijausti geriau.“ Pagalvėles pacientėms įteikė Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) prezidentė Aušra Bružienė.

Per metus į Kauno klinikas atvyksta daugiau nei 1700 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės, gydytojos kardiologės prof. dr. Olivijos Gustienės teigimu, pacientai, pajutę pirmuosius šios klastingos ligos simptomus, turėtų kuo greičiau kreiptis pagalbos į gydytojus.