Naujienos

Patologinis placentos prisitvirtinimas – reta akušerinė patologija, galinti lemti daugybę komplikacijų gimdymo metu. Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė Eglė Savukynė teigia, kad dėl patologijos retumo ją diagnozuoti sunku, bet padarius tą laiku, galima suteikti tinkamą pagalbą pacientėms ir užkirsti kelią įvairioms komplikacijoms. „Šią retą, sudėtingą placentos patologiją galima nustatyti tik atlikus ultragarsinį tyrimą, todėl pacientės, turėjusios kelias Cezario pjūvio operacijas, turėtų būti siunčiamos gydytojo specialisto konsultacijai bei tolesnio nėštumo priežiūros plano sudarymui“, – sako E. Savukynė. Gydytoja pasakoja, kas yra patologinis placentos prisitvirtinimas ir kaip galima jo išvengti.

Šiandien Kauno klinikų Kraujo centras paminėjo 10 metų jubiliejų. Minint šią sukaktį, Kauno centre surengta kraujo donorystės akcija, kurios metu žinomi Lietuvos žmonės aukojo kraujo ir savo pavyzdžiu priminė, kad donorų kraujas gelbėja gyvybes.

Dažnai pamaininį darbą dirbantiems žmonėms sunku išlaikyti kokybišką miego ir būdravimo ritmą. Dėl ilgalaikio pamaininio darbo gali suprastėti miego kokybė, padidėti rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, metabolinėmis bei kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir pamaininio darbo metu susiformavę neteisingi mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, gausus nikotino ir kofeino vartojimas.

Staigi širdinė mirtis už ligoninės ribų (angl. Out of Hospital Cardiac Arrest (OHCA) – viena iš pagrindinių mirštamumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Dažniausiai nurodomos pagrindinės staigios mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos. Įvykus staigiai mirčiai, ypatingai svarbios pirmosios minutės, nes kiekviena praleista minutė sumažina sėkmingo gaivinimo tikimybę 10 procentų. Dažnai praeiviai, pamatę sukniubusį ir sąmonės netekusį žmogų, išsigąsta ir bijo prieiti, galvodami, kad atlikdami pradinį gaivinimą tik dar labiau pakenks. Tačiau išsigąsti nereikėtų, nes laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę.

Apie tai, kaip elgtis pamačius sukniubusį žmogų ir kaip teisingai atlikti pradinį gaivinimą, kalbamės su Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovu Linu Darginavičiumi.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą. Šio aparato pagalba visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija. Įprastai operacijų metu kvėpavimo funkcija užtikrinama naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Atliekant šią operaciją, DPV pritaikyti nebuvo įmanoma dėl operuojamos srities anatomijos ir fizinių paciento savybių.

Ypatingo įvertinimo sulaukė Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Šiais metais ji tapo „Metų kauniete 2021“. Gydytoja tikina, kad suteiktas vardas jai buvo netikėtas. „Iki paskutinės akimirkos negalvojau, kad nugalėsiu. Į finalinį renginį atėjau visiškai rami ir beveik nesiruošusi nugalėtojos kalbos, – šypsosi M. Dambrauskienė. – Ši pergalė – mano gerbėjų nuopelnas, nes jie nepasidavė ir aktyviai balsavo iki paskutinės akimirkos.“

Kauno klinikų pacientė Gabrielė kartu su dukryte Viktorija, gimusia 27 nėštumo savaitę, visai neseniai sugrįžo į namus. Nėštumo laikotarpis Gabrielei buvo nelengvas. Sužinojus, kad moteris laukiasi dvynių, gydytojai nuolat sekė jos sveikatos būklę ir nėštumą, kad laiku nustatytų, ar nepasireiškė dvynių transfuzijos sindromas, pasireiškiantis apie 10-15 proc. identiškų dvynių nėštumų. „Mūsų šeimai žinia apie nėštumą buvo be galo džiugi, o tai, kad plaka dvi širdelės, mums prilygo stebuklui, – pasakoja ji. – Žinoma, nuo pat pradžių gydytojai įspėjo, kad gali išsivystyti dvynių transfuzijos sindromas.“

Pacientė Danutė, būdama 17 metų, susirgo gripu, kuris jai tapo lemtingas. Persirgus šia liga, moteriai buvo aptiktas baltymas šlapime, vėliau atsirado ir kraujo pakitimai, rodantys inkstų funkcijos sutrikimą. „Pacientei inkstų biopsijos pagalba diagnozuotas lėtinis glomerulonefritas – klastinga, tyli liga, kurios požymių ilgus metus žmogus gali ir nejausti. Progresuojant ligai, Danutei prireikė pakaitinės inkstų terapijos – hemodializių, o vėliau nutarta transplantuoti inkstą“, – pasakoja Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė dr. Eglė Dalinkevičienė. Taip prasidėjo Danutės sunkus kelias link geresnės sveikatos.

Prenatalinė chromosomų anomalijų patikra – tai perinatalinės patikros dalis. Šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti vaisiaus chromosomų patologijos riziką dar nėštumo metu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Machtejevienė pabrėžia, kad šie tyrimai padeda nustatyti riziką vaisiaus chromosominėms ligoms, tačiau tai yra tik patikros, o ne diagnostiniai tyrimai. Docentė pristato patikros atlikimo būdus ir pataria, kada rekomenduojama juos atlikti.

Ramunė sužinojo, kad serga reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, prieš beveik 10 metų. Ilgą laiką moteris nė neįtarė, kokia liga serga. „Jaunystėje susirgau kasos uždegimu, bet gydytojai ilgai negalėjo rasti ligos priežasties, nors jau tuomet buvau tiriama dėl kraujo krešumo sutrikimų“, – prisimena ji.

Retomis ligomis serga mažiau nei 1 žmogus iš 2000. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė pastebi, kad šis skaičius gali pasirodyti nedidelis, tačiau skaičiuojama, kad pasaulyje yra iki 6000-7000 skirtingų retų ligų. Manoma, kad Lietuvoje, sergančiųjų retomis ir nediagnozuotomis ligomis gali būti apie 6 proc. gyventojų.