Naujienos

Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Kristinos Jarienės, neatsižvelgiant į pacienčių amžių, gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp diagnozuojamų onkologinių susirgimų. „Jei vertintume gimdos kaklelio dažnį jaunoms, reprodukcinio amžiaus moterims, joms ši onkologinė liga yra antra arba trečia pagal dažnį, – teigia doc. dr. K. Jarienė. – Šios ligos dažnis pradeda didėti nuo 35-40 metų amžiaus.“ 

Gegužės 22 dieną Kaune pasiektas Lietuvos rekordas: skubiosios medicinos gydytojai išmokė gaivinti daugiausiai žmonių per vieną dieną. Vos per 7 valandas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginyje „Kaunas Gaivina“ skubiosios medicinos gydytojams pradinio gaivinimo veiksmų pavyko išmokyti daugiau nei 700 žmonių. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. dr. Kęstutis Stašaitis sako, kad mokėti suteikti pirmąją pagalbą, ypač tokiu neramiu laikmečiu, yra mūsų visų pilietinė pareiga, prisidedanti prie visuomenės saugumo. „Smagu, kad prie visuomenės saugumo reikšmingai prisideda ir Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojai“, – sako profesorius.

Kauno klinikų naujagimiai sulaukė ypatingos dovanos – ukrainietė Viktorija Krasnikova keturiolikai mažylių įteikė tradiciniais ukrainiečių raštais išmargintus marškinius – Vyšyvankas.

Gegužės 19 dieną minima Pasaulinė motinos pieno donorystės diena. Šia proga Kauno klinikų Neonatologijos klinikos personalas ir neišnešiotų naujagimių mamos dėkoja maitinančioms moterims, kurios dalijasi pienu su mažiausiais Kauno klinikų pacientais.

Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis galėtų sirgti klastinga ir reta širdies raumens liga – dilatacine kardiomiopatija (DKMP), diagnozuojama vienam vaikui iš 100 tūkstančių. „Jokių ligos požymių mūsų sūnelis neturėjo. Vieną dieną jis tiesiog garsiai suklykė ir nustojo kvėpuoti, – pasakojimą pradeda tėtis. – Tuo metu Danui buvo vos tik mėnesis.“

Gegužės pradžioje diplomus atsiėmė pirmieji unikalios tarptautinės valdysenos mokymų programos, skirtos Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriaus – didžiųjų šalies ligoninių, sveikatos politikos institucijų atstovams, dalyviai. Mokymai pirmą kartą Lietuvoje organizuoti bendradarbiaujant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biurui Lietuvoje, Karališkajam Edinburgo gydytojų koledžui (angl. Royal College of Physicians of Edinburgh), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, kuriose ir vyko mokymai. 

Po trijų savaičių trukusios misijos karo siaubiamoje Ukrainoje, Kauno klinikų medikai sugrįžo į savo kasdienius darbus.

Sugrįžusių Kauno klinikų medikų komandą, kurią sudaro gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė, gydytojas urologas Martynas Stanionis, slaugytojos Ugnė Pikšrytė, Živilė Kisieliūtė ir Ingrida Mereškevičiūtė, pasveikino Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kuris kartu su administracija įteikė padėkas už ryžtą ir drąsą padedant kolegoms Ukrainoje.

Gegužės 4 dieną, po dviejų metų pertraukos, įvyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, taip pat kovą su COVID-19 pandemija sveikatos apsaugos ministras dr. Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė dviems Kauno klinikų medikams.

Kauno miesto savivaldybė Kauno klinikoms įteikė apdovanojimą už nenuilstamą darbą ir pagalbą, kovojant su COVID-19 pandemija. Reikšmingą apdovanojimą atsiėmė Kauno klinikų gydytojas, Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. Vaidotas Gurskis.

Akušeriai – gydytojų komandos dalis, savarankiški sveikatos priežiūros specialistai, mažos rizikos nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio periodo sveikatos sistemos atstovai. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Kliučinsko, akušerio specialybė tiesiogiai siejama su reprodukcinio amžiaus moters bei ankstyvojo periodo naujagimio sveikatos priežiūra. 

„Džiugu, kad nuo 2012 m. mūsų klinikoje akušeriams patikėjus daugiau savarankiškumo, jie išaugo žiniomis, įgūdžiais ir pasitikėjimu. Sėkmingai savarankiškai prižiūri mažos rizikos nėščiąsias, padeda ir priima gimdymus bei vykdo pagimdžiusių moterų priežiūrą, – sako prof. M. Kliučinskas. – Kadangi studijų metu teko dirbti akušeriu, gerai suprantu, kokį didelį darbą jie atlieka ir kiek dar daug galėtų daryti. Todėl nuoširdžiai dėkoju visiems akušeriams, sąžiningai vykdžiusiems ir vykdantiems savo pareigą padėti nėščiosioms ir gimdyvėms.“

Pacientė Rima iki retos plautinės hipertenzijos (PH) formos – plaučių arterinės hipertenzijos (PAH) diagnozės buvo sveika moteris, neturinti jokių sveikatos problemų. Netrukus po antro vaikelio gimimo ji pradėjo justi pirmuosius ligos simptomus – dusulį po fizinio krūvio, krūtinės skausmą. Šie simptomai kasdien darėsi vis stipresni. „Pirminiai tyrimų rezultatai buvo geri. Mane gydytoja apibūdino kaip jauną, sveiką žmogų, – prisimena Rima. – Aplankiusi keletą skirtingų sričių specialistų ir išgirdusi PAH diagnozę supratau, ką reiškia posakis „lyg žemė slysta iš po kojų“. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. dr. Deimantė Hoppenot teigia, kad plautinė hipertenzija neturi specifinių simptomų (dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra dusulys fizinio krūvio metu ir bendras silpnumas), todėl visame pasaulyje nuo simptomų pradžios iki diagnozės nustatymo užtrunkama net iki 3 metų.