Naujienos

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą. Šio aparato pagalba visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija. Įprastai operacijų metu kvėpavimo funkcija užtikrinama naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Atliekant šią operaciją, DPV pritaikyti nebuvo įmanoma dėl operuojamos srities anatomijos ir fizinių paciento savybių.

Ypatingo įvertinimo sulaukė Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Šiais metais ji tapo „Metų kauniete 2021“. Gydytoja tikina, kad suteiktas vardas jai buvo netikėtas. „Iki paskutinės akimirkos negalvojau, kad nugalėsiu. Į finalinį renginį atėjau visiškai rami ir beveik nesiruošusi nugalėtojos kalbos, – šypsosi M. Dambrauskienė. – Ši pergalė – mano gerbėjų nuopelnas, nes jie nepasidavė ir aktyviai balsavo iki paskutinės akimirkos.“

Kauno klinikų pacientė Gabrielė kartu su dukryte Viktorija, gimusia 27 nėštumo savaitę, visai neseniai sugrįžo į namus. Nėštumo laikotarpis Gabrielei buvo nelengvas. Sužinojus, kad moteris laukiasi dvynių, gydytojai nuolat sekė jos sveikatos būklę ir nėštumą, kad laiku nustatytų, ar nepasireiškė dvynių transfuzijos sindromas, pasireiškiantis apie 10-15 proc. identiškų dvynių nėštumų. „Mūsų šeimai žinia apie nėštumą buvo be galo džiugi, o tai, kad plaka dvi širdelės, mums prilygo stebuklui, – pasakoja ji. – Žinoma, nuo pat pradžių gydytojai įspėjo, kad gali išsivystyti dvynių transfuzijos sindromas.“

Pacientė Danutė, būdama 17 metų, susirgo gripu, kuris jai tapo lemtingas. Persirgus šia liga, moteriai buvo aptiktas baltymas šlapime, vėliau atsirado ir kraujo pakitimai, rodantys inkstų funkcijos sutrikimą. „Pacientei inkstų biopsijos pagalba diagnozuotas lėtinis glomerulonefritas – klastinga, tyli liga, kurios požymių ilgus metus žmogus gali ir nejausti. Progresuojant ligai, Danutei prireikė pakaitinės inkstų terapijos – hemodializių, o vėliau nutarta transplantuoti inkstą“, – pasakoja Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė dr. Eglė Dalinkevičienė. Taip prasidėjo Danutės sunkus kelias link geresnės sveikatos.

Prenatalinė chromosomų anomalijų patikra – tai perinatalinės patikros dalis. Šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti vaisiaus chromosomų patologijos riziką dar nėštumo metu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Machtejevienė pabrėžia, kad šie tyrimai padeda nustatyti riziką vaisiaus chromosominėms ligoms, tačiau tai yra tik patikros, o ne diagnostiniai tyrimai. Docentė pristato patikros atlikimo būdus ir pataria, kada rekomenduojama juos atlikti.

Ramunė sužinojo, kad serga reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, prieš beveik 10 metų. Ilgą laiką moteris nė neįtarė, kokia liga serga. „Jaunystėje susirgau kasos uždegimu, bet gydytojai ilgai negalėjo rasti ligos priežasties, nors jau tuomet buvau tiriama dėl kraujo krešumo sutrikimų“, – prisimena ji.

Retomis ligomis serga mažiau nei 1 žmogus iš 2000. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė pastebi, kad šis skaičius gali pasirodyti nedidelis, tačiau skaičiuojama, kad pasaulyje yra iki 6000-7000 skirtingų retų ligų. Manoma, kad Lietuvoje, sergančiųjų retomis ir nediagnozuotomis ligomis gali būti apie 6 proc. gyventojų.

Šiuo metu daug kalbama apie patikros ir skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) programas, tačiau susirgimų gimdos kaklelio vėžiu skaičius reikšmingai nemažėja. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu. „Norint užkirsti kelią šiems susirgimams, svarbiausia – vakcinacija nuo ŽPV ir reguliarūs programiniai tyrimai, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė. – Svarbu, kad kiekviena moteris nepamirštų rūpintis savimi ir į gimdos kaklelio vėžio prevenciją žiūrėtų atsakingai.“ 

Praėjusią savaitę Kauno klinikose atlikta 600-toji inkstų transplantacija. „Šis skaičius parodo Kauno klinikų specialistų patirtį, profesionalumą ir puikų komandinį darbą“, – sako Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė. Šiuo metu inksto transplantacija yra pažangiausias pakaitinės inkstų terapijos metodas, stipriai pagerinantis paciento gyvenimo kokybę bei išgyvenamumą.

Šiuo metu Kauno klinikose trūksta visų grupių kraujo. Skirtingų Kauno klinikų padalinių medikai jaučia kraujo trūkumą ir tikisi, kad su donorų pagalba pavyks papildyti donorinio kraujo atsargas ir įveikti nerimą keliančią situaciją. Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant ligoninės pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis.