Naujienos

Spalio 27-toji – Pasaulinė ergoterapeutų diena. Nors ergoterapijos profesija pasaulyje egzistuoja jau apie šimtą metų, Lietuvoje tai vis dar gana nauja sritis. Šiuo metu Kauno klinikose dirba septyni ergoterapuetai, kurių pagrindinė misija – padėti asmenims tapti savarankiškiems po patirtos ligos ar traumos bei padėti žmonėms, turintiems intelekto ar raidos sutrikimų, įsitraukti į aktyvią veiklą, kuri atstato prarastas funkcijas ir padeda įsilieti į bendruomenę. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos ergoterapeutė Erika Endzelytė sako, kad ergoterapeutai dirba su įvairių sveikatos problemų turinčiais pacientais. „Mes padedame tiek asmenimis, patyrusiems įvairias traumas, sergantiems lėtinėmis, įvairiomis nervų sistemų ligomis, tiek vaikams ir paaugliams, turintiems psichologinių problemų“, – teigia ji.

COVID-19 pandemija ir jos valdymo priemonės Lietuvoje lėmė kraujo donorų ir donacijų skaičiaus sumažėjimą. Be to, kraujo donorystės procesą vis dar gaubia įvairios baimės ir abejonės. Žmonės vengia tapti kraujo donorais dėl įvairių visuomenėje vyraujančių mitų. Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė teigia, kad kraujo donorystė yra saugi ir neskausminga procedūra, kuri gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę. Kraujo centro vadovė paneigia kelis dažniausiai sklandančius mitus apie kraujo donorystę ir paaiškina, kodėl jie yra klaidingi.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Nerijus, kurio krūtinėje plaka donoro širdis, džiaugiasi sparčiai augančia dukra ir gyvena įprastą gyvenimą. Prieš 13 metų vyrui Kauno klinikose atlikta širdies transplantacija, o po jos prabėgus trejiems metams, širdis transplantuota antrą kartą. Abi širdies transplantacijas vyrui atliko Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. „Kai sužinojau, kad man reikės širdies transplantacijos, nerimavau. Iki tol niekada nebuvau sutikęs žmogaus, kuriam būtų persodinti organai, todėl galvojau, kaip reikės gyventi toliau“, – pasakojimą pradeda Nerijus.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 2 milijardus žmonių turi įvairių regėjimo sutrikimų. Dažniausiai pacientams diagnozuojamos refrakcijos ydos, katarakta, presbiopija, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija, ragenos ligos ir įvairios retos įgimtos ar paveldimos akių ligos. Kai kurie regėjimo sutrikimai lengvai koreguojami, tačiau kiti lemia negrįžtamai prastėjantį matymą ir net aklumą. Reguliariai tikrinantis regėjimą, klastingų akių ligų galima išvengti arba jas išgydyti. 

Spalio 14 dieną, minint Pasaulinę regėjimo dieną, o spalio 15 dieną – Pasaulinę Baltosios lazdelės dieną,  siekiama atkreipti dėmesį į silpnaregystę, todėl apie ją kalbamės su Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadove prof. dr. Reda Žemaitiene.

Tikslus miego režimas – raktas į geresnę miego kokybę. Laikantis gero miego rekomendacijų, žmonės gali net tik sugrįžti į norimą miego ritmą, bet ir pagerinti jo kokybę nakties metu. Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė teigia, kad vienodas miego ritmas yra labai svarbus žmonėms, o geras ir kokybiškas poilsis priklauso nuo daug veiksnių, apie kuriuos kartais net nesusimąstome. 

Nuo spalio 13 dienos Kauno klinikose keičiasi pacientų lankymo tvarka. Lankyti leidžiama tik terminalinės būklės pacientus, gimdyves ir pacientus iki 14 metų.

Vienu metu pacientą lankyti gali tik vienas asmuo. Lankymo trukmė iki 15 minučių.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali arterijų litotripsijos procedūra. Ši inovatyvi procedūra suteikia galimybę minimaliai invaziniu būdu padidinti arterijų elastingumą ir sunaikinti jose esančias kalcio sankaupas, trukdančias kraujagyslių sienelėse implantuoti stentus. Iki šiol kalcio sankaupos kraujagyslėse buvo šalinamos operacijos metu, kai atliekamas atviras pjūvis. Tikimasi, kad arterijų litotripsijos procedūra padės sumažinti galimų komplikacijų riziką, kurios gali atsirasti po operacijų, atliekant atvirą pjūvį, ir palengvins pooperacinį gijimo laikotarpį.

35-erių metų Antanui, sergančiam inkstų nepakankamu, dar prieš kelerius metus buvo transplantuotas inkstas iš mirusiojo donoro. Tačiau persodintas inkstas veikė vos pusę metų, o per tą laikotarpį teko kelis kartus gydytis stacionare dėl infekcijų sukeltų komplikacijų, atmetimo reakcijos ir transplantuoto inksto nepakankamumo. Nustojus funkcionuoti transplantuotam inkstui, Antanui buvo atliekamos dializės, jis sustiprėjo ir panoro vėl tapti recipientu. Vyro bendravardis tėtis Antanas nė kiek nesuabejojo ir ryžosi padėti sūnui – padovanoti savo inkstą.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap pirmą kartą kraujo paaukojo prieš dvylika metų. Per šį laikotarpį kraujo donore moteris buvo jau 51 kartą, o šiais metais jai suteiktas Garbės donoro vardas.

Kauno klinikose jau atlikta daugiau nei 200 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų. 
Šios transplantacijos Kauno klinikose atliekamos nuo 2015 metų. 
Kauno klinikose įdiegtos visos pažangios kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos. Atliekamos tiek autologinės, tiek alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.

Kauno miesto savivaldybėje naujų COVID-19 ligos atvejų skaičiui 100 tūkstančių gyventojų per 14 dienų esant daugiau nei 500, Kauno klinikose galima lankyti pacientus, kurie yra paskiepyti COVID-19 vakcina (pilna vakcinavimo schema) arba persirgę COVID-19 liga. 
Lankyti galima vieną kartą per savaitę, darbo dienomis (nuo 16 iki 19 val.), jei pacientai ligoninėje gydomi ilgiau nei savaitę.