Naujienos

Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikoje kasmet apdorojama tūkstančiai mėginių, užtikrinančių tikslų ir kokybišką patologijos tyrimų rezultatų pateikimą. „Naudojant pažangiausius morfologinės, molekulinės ir skaitmeninės analizės metodus, kasmet klinikoje atliekame daugiau nei 40 tūkst. pacientų patologijos histologinių tyrimų, svarbių diagnozuojant onkologinius procesus, taip pat tiriant kitus sisteminius ir lokalius patologinius pokyčius, ir daugiau nei 10 tūkst. citologinių tyrimų, plačiai taikomų įvairiose medicinos srityse – ginekologijoje, akušerijoje, urologijoje ir kt.“, – pasakoja doc. Lina Poškienė, Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikos vadovė.

Kauno klinikų skubiosios medicinos Telemedicinos centre nuolat budintys specialistai, pasitelkę išmaniąsias technologijas, konsultuoja pacientus, esančius aštuonių regioninių ligoninių – Prienų, Jonavos, Kėdainių, Šakių, Jurbarko, Marijampolės, Raseinių ir Kaišiadorių skubios pagalbos skyriuose. Ši inovacija per kelis metus sumažino nereikalingų pacientų pervežimų į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių skaičių beveik perpus. Tai leidžia sutrumpinti pacientų aptarnavimo laiką ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus tiek didžiosiose, tiek regionų ligoninėse. Per 2024 metus Kauno klinikų Telemedicinos centre pacientams suteikta 2000 konsultacijų. 

Cukrinis diabetas – lėtinė liga, kuriai valdyti reikia ne tik tinkamo medikamentinio gydymo, bet ir paciento sąmoningo įsitraukimo į savo sveikatos priežiūrą. Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytojos diabetologės Vaida Stankevičienė ir Daiva Brakauskienė, kasdien dirbančios su šia liga sergančiais pacientais, akcentuoja, kad sėkminga diabeto kontrolė reikalauja nuolatinio paciento mokymosi, gyvenimo būdo keitimo ir glaudaus bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais. Pasak slaugytojų, paciento savivoka, reguliarus pėdų priežiūros ir kasdienės rutinos laikymasis, taip pat žinios apie tinkamą mitybą bei vaistų vartojimą – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti rimtų komplikacijų ir išlaikyti kokybišką gyvenimą sergant cukriniu diabetu.

Medicininiai duomenys yra itin jautrūs ir asmeniški, todėl juos saugo ne tik įstatymai, bet ir įvairūs reglamentai, nustatantys aukštesnius standartus nei, pavyzdžiui, rinkodaros ar kitų sričių duomenų apsaugos reikalavimai. „Duomenų apsauga – tai priemonių ir veiksmų rinkinys, skirtas užtikrinti, kad asmens duomenys nepatektų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės jais disponuoti. Neteisėtai atskleisti sveikatos duomenys gali sukelti rimtas pasekmes“, – teigia Tomas Kuzmarskas, Kauno klinikų direktoriaus valdymui ir plėtrai pavaduotojas.

Daugiau apie pacientų duomenų saugą Kauno klinikose kalbamės su T. Kuzmarsku.

Pusantrų metukų Kauno klinikų pacientė Lėja džiaugiasi įprasta vaikyste, mergaitės mama Jurgita dėl to dėkinga Kauno klinikų medikams. „Pagimdžiusi dukrą, iškart supratau, kad ji kvėpuoja keistai, buvo girdimas šaižus švokštimas, miesto, kuriame gyvename, gydytojai sakė, kad tai nuo širdies ydos, tačiau tai nebuvo tiesa, – prisimena moteris. – Kiek kartų vykome į Skubios pagalbos skyrių, apsilankėme pas skirtingus specialistus, kol sužinojome tikrąją priežastį“. Lėjai, patekusiai į Kauno klinikas, buvo diagnozuotas įgimtas aukšto kvėpavimo takų obstrukcijos sindromas – vaisiaus trachėjos arba gerklų užsikimšimas.

Kauno klinikose, pirmojoje ir kol kas vienintelėje ligoninėje Lietuvoje, įdiegtas ir pradėtas taikyti naujas pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos vėžio stadiją ir veiksmingiau parinkti reikalingą gydymą. Atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimą su prostatos specifiniu membranos antigenu (PET/KT PSMA), galima įvertinti ligos išplitimą, ligos atsinaujinimą ir suteikti galimybę taikyti naujus gydymo metodus. 

Siekiant paminėti artėjančią Pasaulinę pacientų saugos dieną, Kauno klinikose surengta jau ketvirtoji Pacientų saugos konferencija „Pacientų sauga Kauno klinikose ir Lietuvoje 2024: diagnozuok teisingai, apsaugok pacientą!“ Šiais metais konferencijoje didelis dėmesys skirtas inovacijoms, padėsiančioms užtikrinti tikslią diagnostiką ir pacientų saugą.

Nors dažniausiai kalbėdami apie pacientų saugą galvojame apie medicinos klaidų prevenciją ar tinkamai parinktus vaistus, labai svarbus vaidmuo tenka ir nemedicininiam personalui, įskaitant ir tuos, kurie rūpinasi pacientų maitinimu. „Tinkamas maitinimas – viena iš sveikimo proceso dalių. Labai svarbu, kad pacientams būtų skiriama tinkama dieta atsižvelgiant į paciento ligą ir sveikatos būklę. Gydytojas dietologas parenka dietą, o Ligonių maitinimo skyriaus komanda atsakinga už tai, kad ji būtų pritaikyta“, – teigia Diana Sokolovienė, Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė.

Vienas svarbiausių Kauno klinikų siekinių – gerinti pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Pacientų pasitenkinimo gaunamomis paslaugomis vertinimas – esminė priemonė, siekiant užtikrinti kokybišką, prieinamą ir pacientų poreikius atliepiančią sveikatos priežiūrą. „Kauno klinikose nuosekliai vykdomas pacientų pasitenkinimo vertinimas, leidžiantis gauti svarbios informacijos apie tai, kokios yra pacientų patirtys, kokių poreikių ir norų jie turi, kuriose srityse būtų galima tobulėti“, – teigia doc. dr. Renata Vimantaitė, Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė. 

Apie tai, kodėl svarbus pacientų pasitenkinimo vertinimas ir ko labiausiai reikia šiandieniniam Kauno klinikų pacientui kalbamės su doc. dr. R. Vimantaite

Rugsėjo 2-osios rytą Kauno klinikų bendruomenė ir svečiai susirinko į Didžiąją auditoriją pradėti naujuosius mokslo metus. Šventinė penkminutė – ilgametė, kelis dešimtmečius skaičiuojanti tradicija, simbolizuojanti naujo etapo pradžią bei bendrystės svarbą. Renginio metu skambėjo įkvepiančios kalbos, kuriose aptarti ateities planai ir siekiai, laukiantys šiais mokslo metais. 

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, pasireiškiantis po kontakto su dirginančiomis medžiagomis, kurios sukelia iritacinę (dirginančią) arba alerginę reakciją.  „Remiantis pasauline statistika, kontaktinė alergija bent vienam alergenui nustatoma kas penktam žmogui. Labai panaši statistika yra ir Lietuvoje – įsijautrinimas kontaktiniam alergenui nustatomas 15-23 proc. sveikų žmonių“, – sako Simona Kašinskaitė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė.