Naujienos

Cukrinis diabetas – lėtinė liga, kuriai valdyti reikia ne tik tinkamo medikamentinio gydymo, bet ir paciento sąmoningo įsitraukimo į savo sveikatos priežiūrą. Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytojos diabetologės Vaida Stankevičienė ir Daiva Brakauskienė, kasdien dirbančios su šia liga sergančiais pacientais, akcentuoja, kad sėkminga diabeto kontrolė reikalauja nuolatinio paciento mokymosi, gyvenimo būdo keitimo ir glaudaus bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais. Pasak slaugytojų, paciento savivoka, reguliarus pėdų priežiūros ir kasdienės rutinos laikymasis, taip pat žinios apie tinkamą mitybą bei vaistų vartojimą – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti rimtų komplikacijų ir išlaikyti kokybišką gyvenimą sergant cukriniu diabetu.

Medicininiai duomenys yra itin jautrūs ir asmeniški, todėl juos saugo ne tik įstatymai, bet ir įvairūs reglamentai, nustatantys aukštesnius standartus nei, pavyzdžiui, rinkodaros ar kitų sričių duomenų apsaugos reikalavimai. „Duomenų apsauga – tai priemonių ir veiksmų rinkinys, skirtas užtikrinti, kad asmens duomenys nepatektų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės jais disponuoti. Neteisėtai atskleisti sveikatos duomenys gali sukelti rimtas pasekmes“, – teigia Tomas Kuzmarskas, Kauno klinikų direktoriaus valdymui ir plėtrai pavaduotojas.

Daugiau apie pacientų duomenų saugą Kauno klinikose kalbamės su T. Kuzmarsku.

Pusantrų metukų Kauno klinikų pacientė Lėja džiaugiasi įprasta vaikyste, mergaitės mama Jurgita dėl to dėkinga Kauno klinikų medikams. „Pagimdžiusi dukrą, iškart supratau, kad ji kvėpuoja keistai, buvo girdimas šaižus švokštimas, miesto, kuriame gyvename, gydytojai sakė, kad tai nuo širdies ydos, tačiau tai nebuvo tiesa, – prisimena moteris. – Kiek kartų vykome į Skubios pagalbos skyrių, apsilankėme pas skirtingus specialistus, kol sužinojome tikrąją priežastį“. Lėjai, patekusiai į Kauno klinikas, buvo diagnozuotas įgimtas aukšto kvėpavimo takų obstrukcijos sindromas – vaisiaus trachėjos arba gerklų užsikimšimas.

Kauno klinikose, pirmojoje ir kol kas vienintelėje ligoninėje Lietuvoje, įdiegtas ir pradėtas taikyti naujas pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos vėžio stadiją ir veiksmingiau parinkti reikalingą gydymą. Atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimą su prostatos specifiniu membranos antigenu (PET/KT PSMA), galima įvertinti ligos išplitimą, ligos atsinaujinimą ir suteikti galimybę taikyti naujus gydymo metodus. 

Siekiant paminėti artėjančią Pasaulinę pacientų saugos dieną, Kauno klinikose surengta jau ketvirtoji Pacientų saugos konferencija „Pacientų sauga Kauno klinikose ir Lietuvoje 2024: diagnozuok teisingai, apsaugok pacientą!“ Šiais metais konferencijoje didelis dėmesys skirtas inovacijoms, padėsiančioms užtikrinti tikslią diagnostiką ir pacientų saugą.

Nors dažniausiai kalbėdami apie pacientų saugą galvojame apie medicinos klaidų prevenciją ar tinkamai parinktus vaistus, labai svarbus vaidmuo tenka ir nemedicininiam personalui, įskaitant ir tuos, kurie rūpinasi pacientų maitinimu. „Tinkamas maitinimas – viena iš sveikimo proceso dalių. Labai svarbu, kad pacientams būtų skiriama tinkama dieta atsižvelgiant į paciento ligą ir sveikatos būklę. Gydytojas dietologas parenka dietą, o Ligonių maitinimo skyriaus komanda atsakinga už tai, kad ji būtų pritaikyta“, – teigia Diana Sokolovienė, Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė.

Vienas svarbiausių Kauno klinikų siekinių – gerinti pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Pacientų pasitenkinimo gaunamomis paslaugomis vertinimas – esminė priemonė, siekiant užtikrinti kokybišką, prieinamą ir pacientų poreikius atliepiančią sveikatos priežiūrą. „Kauno klinikose nuosekliai vykdomas pacientų pasitenkinimo vertinimas, leidžiantis gauti svarbios informacijos apie tai, kokios yra pacientų patirtys, kokių poreikių ir norų jie turi, kuriose srityse būtų galima tobulėti“, – teigia doc. dr. Renata Vimantaitė, Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė. 

Apie tai, kodėl svarbus pacientų pasitenkinimo vertinimas ir ko labiausiai reikia šiandieniniam Kauno klinikų pacientui kalbamės su doc. dr. R. Vimantaite

Rugsėjo 2-osios rytą Kauno klinikų bendruomenė ir svečiai susirinko į Didžiąją auditoriją pradėti naujuosius mokslo metus. Šventinė penkminutė – ilgametė, kelis dešimtmečius skaičiuojanti tradicija, simbolizuojanti naujo etapo pradžią bei bendrystės svarbą. Renginio metu skambėjo įkvepiančios kalbos, kuriose aptarti ateities planai ir siekiai, laukiantys šiais mokslo metais. 

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, pasireiškiantis po kontakto su dirginančiomis medžiagomis, kurios sukelia iritacinę (dirginančią) arba alerginę reakciją.  „Remiantis pasauline statistika, kontaktinė alergija bent vienam alergenui nustatoma kas penktam žmogui. Labai panaši statistika yra ir Lietuvoje – įsijautrinimas kontaktiniam alergenui nustatomas 15-23 proc. sveikų žmonių“, – sako Simona Kašinskaitė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė.

Kauno klinikose kiek daugiau nei pusmetį taikomos naujos kartos nugaros smegenų stimuliatorių implantacijos, padedančios pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros ir galūnių skausmą. Doc. dr. Andrius Radžiūnas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas, tiki, kad iki šiol gydytojų bendruomeninėje ir kartu visuomenėje trūksta informacijos apie šį Lietuvoje labai efektyvų lėtinio nugaros ar galūnių skausmo malšinimo būdą. „Šiuo metu visuomenės švietimas – vienas iš prioritetų siekiant sėkmingai įdiegti naująjį metodą į kasdieninę gydytojo praktiką“, – sako docentas.

Kauno klinikose pirmą kartą prostatos biopsijoms pradėta naudoti vaizdų suliejimo technologija, padedanti geriau diagnozuoti Lietuvoje dažniausiai vyrams diagnozuojamą onkologinę ligą – prostatos vėžį. Ši nauja inovatyvi sistema naudojama tiek prostatos vėžio diagnostikai, tiek stebėsenai.