Naujienos

Gražina, dabar jau keturių vaikučių mama, tapo pirmoji Kauno klinikų paciente, kuriai cezario pjūvio operacijos (CPO) metu buvo atlikta vieno žingsnio konservatyvi operacija (angl. one step conservative surgery) išsaugant gimdą, operacijos metu netaikant gydytojų intervencinių radiologų dubens kraujotaką sustabdančių metodikų. „Gražinai placenta peraugo į šlapimo pūslę. Žinodami šių klinikinių situacijų didžiulę riziką masyviam, gyvybei pavojingam nukraujavimui, ieškome naujų, maksimaliai saugių moteriai ir vaisiui gydymo metodikų, siekiant išsaugoti gimdą ir išvengti sudėtingiausių komplikacijų“, – pasakoja prof. Mindaugas Kliučinskas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas.

Gimdymas kiekvienai besilaukiančiai moteriai yra svarbus ir kartu labai gąsdinantis įvykis, dažnai nenuspėjamas, dinamiškas procesas, kurio visiškai suvaldyti ir suplanuoti nėra įmanoma. „Gimdymas – išties nelengva patirtis, tačiau komandos, dalyvaujančios ir kuriančios šią patirtį, tikslas yra šį šeimai svarbu įvykį paversti džiaugsmingu, kad ir kokį sunkų kelią reikėtų nueiti“, – sako Genovaitė Jasiulevičė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerė.

Penktadienį Sporto medicinos klinikoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir Kauno klinikų.

„Džiaugiamės pradėdami bendradarbiavimą su Lietuvos krepšinio federacija ir Kauno klinikų Sporto medicinos klinika, kurios specialistai padės užtikrinti aukščiausio lygio sportininkų sveikatos priežiūrą ir fizinę gerovę. Tikime, kad ši pradžia čia, Kauno klinikose, tęs ilgalaikį ir sėkmingą bendradarbiavimą“, – sakė ligoninės generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Krūtinės ląstoje yra ne tik širdis, bet ir plaučiai, raumenys ir kaulai, tad krūtinės skausmas vaikams dažnai yra susijęs su šių sistemų patologija. Vaikų krūtinės skausmas tik retais atvejais susijęs su širdies problemomis. Doc. Rima Šileikienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų kardiologė, pastebi, kad širdies problemos gali būti tik apie 4-6 proc. visų skausmų krūtinėje priežastimi. Be to, skausmai krūtinėje dažnai atsiranda jautriems vaikams, kurie išgyvena stresą, jaučia nerimą ar patiria panikos atakas. 

Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai – dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma bazalinių ląstelių karcinomos. Paskutinįjį kartą, vos prieš kelis mėnesius, Kauno klinikose Algirdui išoperuotas darinys galvoje, kuris buvo didelis, šlapiuojantis, įprastai atliekamas verpstės formos išpjovimas buvo negalimas dėl per didelio darinio ploto. Orinta Klimaitė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja rezidentė, Ernest Margelio, Odos ir venerinių ligų klinikoje dirbančio gydytojo chirurgo, priežiūroje atliko pasukamąjį lopą žaizdai užverti.

Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi – kūdikiai gali miegoti 12-16 valandų per parą, o paauglystėje natūralus noras miegoti pasislenka ir paaugliai eina miegoti vėliau nei įprastai, jiems pakanka 8-10 valandų miego. „Miegas prisideda prie normalios vaiko raidos, tačiau miego sutrikimai gali varginti ir sukelti gretutines problemas, – sako Dovydas Burkojus, Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojas vaikų neurologas. – Todėl būtina atkreipti dėmesį į pakitusį vaikų miegą ir rūpintis jo kokybe.“

Hantingtono liga (HL), dar kitaip Hantingtono chorėja, yra reta, paveldima, progresuojanti neurodegeneracinė liga. „HL pasireiškia nevalingais, trūkčiojančiais, dar kitaip vadinamais chorėjos tipo judesiais, pakitusios psichikos ir elgesio simptomais, progresuojančiu kognityvinių funkcijų blogėjimu“, – aiškina dr. Greta Pšemeneckienė, Kauno klinikų Atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimų centro vadovė, Neurologijos klinikos gydytoja neurologė.

Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė Hantingtono ligos supratimo diena. Šia proga kalbamės su dr. G. Pšemeneckienę apie ligą ir jos simptomus bei ligos valdymo galimybes.

Išplėstinės praktikos slaugytojas – specialistas, dirbantis klinikinį darbą, pasižymintis platesnėmis kompetencijomis bei didesne autonomija. Tai slaugytojas, turintis pakankamai žinių, įgūdžių ir kompetencijų savarankiškai atlikti paciento apžiūrą, priimti sprendimus bei galintis konsultuoti, diagnozuoti ar paskirti reikalingą gydymą. 

Minint Tarptautinę slaugytojų dieną, apie išplėstinės praktikos slaugytojų darbą kalbamės su Kauno klinikų išplėstinės praktikos slaugytojomis: Skubiosios medicinos klinikoje dirbančia Indre Sakatauskaite, Šeimos medicinos klinikos išplėstinės praktikos slaugytoja Arūne Norvilaite, bei Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje dirbančia Evelina Šabane.
 

Apie 65 proc. ne tik suaugusių, bet ir vaikų per gyvenimą yra bandę rūkyti. Pastebimas didėjantis rūkančių nepilnamečių asmenų skaičius, dalis iš jų net nėra įsitikinę, kokias medžiagas rūko. „Gydytojų patirtis rodo, kad didėja nepilnamečių pacientų skaičius, atvykstančių ar pristatytų į ligoninę dėl įtartinų simptomų, sukeltų įvairių maišytų neaiškių medžiagų, kurias paaugliai šiais laikais rūko“, – sako prof. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė.

Kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra gyvybiškai svarbios visai visuomenei, ir jos yra būtina visuomenės gerovės sąlyga. Supratusios šio srities svarbą ir siekdamos dar glaudesnio bendradarbiavimo, dvi didžiausios Kauno sveikatos priežiūros įstaigos – Kauno klinikos ir Kauno ligoninė, turinčios tuos pačius steigėjus – Sveikatos apsaugos ministeriją ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, pasirašė memorandumą dėl teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo ir prieinamumo didinimo, tokiu būdu stiprinant bendruomenės sveikatą ir gerovę. 

Pirmadienį, balandžio 29 d., prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius, pristatė 2023 metų ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei. Generalinis direktorius apžvelgė reikšmingiausius praėjusių metų atliktus darbus bei pasiekimus ir pristatė šių metų tikslus. „Praėjusiais metais tikrai sunkiai dirbome, todėl Ligoninės metiniai rezultatai yra teigiami, kartu ėjome progreso keliu, ir už tai turiu padėkoti kiekvienam Kauno klinikų darbuotojui“, – sakė generalinis direktorius.