Naujienos

Valgymo sutrikimai – psichikos sveikatos sutrikimai, neretai pasireiškiantys jaunesnių žmonių tarpe. Jūratė Baltrėnė, Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, pastebi, kad sergamumas šiais sutrikimais ypatingai suaktyvėjo COVID-19 infekcijos sukeltos pandemijos metu. „Karantino metu paaugliai turėjo daugiau laiko, negalėjo gyvai bendrauti su draugais, todėl savo dėmesį nukreipė į internetą, kuriame gausu informacijos, kaip susirgti valgymo sutrikimais ir slėpti pirmuosius simptomus“, – pastebi J. Baltrėnė.

Apie valgymo sutrikimus ir jų pavojų tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai kalbamės su J. Baltrėne.
 

74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.“

Birželio 5 dieną Kauno klinikose įvyko svarbus susitarimas – Kauno klinikų administracija pasirašė Kolektyvinę sutartį su Kauno klinikų jungtine profesinių sąjungų atstovybe. Kauno klinikų, kaip darbdavio iniciatyva, profesinėms sąjungoms sutinkant, šią sutartį patvirtinus artimiausiu metu vyksiančiame visuotiniame darbuotojų susirinkime, jos sąlygos galės būti taikomos visiems gydymo įstaigos darbuotojams. 

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Doc. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė, pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje. Mergaitė jaučiasi geriau – mažiau vargina kosulys, sumažėjo sekreto gamyba“, – pažymi doc. V. Misevičienė.

Krūties vėžys – dažniausiai diagnozuojamas vėžio tipas, kurio diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie du milijonus moterų visame pasaulyje. Šiuo metu taikomi krūties vėžio diagnostikos metodai turi tam tikrų trūkumų – jonizuojančių spinduliuočių poveikį, dideles išlaidas ir nemažą klaidingai teigiamų rezultatų skaičių. Todėl Kauno klinikos, kaip klinikinis partneris, įsitraukė į projektą „ThermoBreast“, kurio tikslas – išbandyti naują, nekenksmingą ir bekontaktę krūtų ištyrimo technologiją – krūtų termografiją, kuria galima atlikti krūtų patikrą visų amžiaus grupių moterims.

Gegužės 27-ąją minima Tarptautinė Skubiosios medicinos diena. Šiais metais, minint šią dieną, daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui skubiojoje pagalboje. Kalbamės su Audriu Kukulskiu, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoju, apie darbą skubiojoje medicinoje ir saugios darbo aplinkos svarbą. 

Randas gimdoje lieka po atliktos cezario pjūvio operacijos (CPO) ar po kitų ginekologinių operacijų gimdoje. Daugėjant atliekamų CPO skaičiui, randas gimdoje tampa vis aktualesne problema pacientei ir gydytojams specialistams. „Per pastaruosius du dešimtmečius daugelio pasaulio šalių duomenimis CPO skaičius išaugo nuo 12 proc. iki 21 proc. Kauno klinikose operacijų skaičius vis auga ir 2022 metų duomenimis pasiekė 28,5 proc., tad natūralu, kad daugėja pacienčių, turinčių randą gimdoje“, – teigia dr. Eglė Savukynė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė. 

Šiandien Kauno klinikose vyko pradinio gaivinimo kursai nemedicininiam ligoninės personalui. Iš viso apmokyta 150 Kauno klinikų darbuotojų iš įvairių nemedicininių padalinių. Mokymų dalyviai mokėsi suteikti pirmąją pagalbą: atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, uždėti turniketą, esant masyviam kraujavimui, ir kaip padėti šalia užspringusiam žmogui. Pradinio gaivinimo ir pirmosios pagalbos principų kolegas mokė Kauno klinikų Skubiosios medicinos, Anesteziologijos bei Intensyviosios terapijos klinikų gydytojai ir gydytojai rezidentai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) lėšomis finansuojamame projekte „IMPACT-AML“. Šiuo klinikiniu tyrimu siekiama įvertinti standartinius gydymo metodus pacientams, sergantiems sunkiai gydomu onkologinių ligų recidyvu arba gydymui atsparia ūmine mieloleukemija ir surasti naujus veiksmingus gydymo metodus tokioms ligoms gydyti.

Gegužės 19 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė motinos pieno donorystės diena. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos personalas neišnešiotų naujagimių mamų vardu dėkoja visoms pieno donorėms, dėl kurių paaukoto pieno mažyliai gali augti ir sveikti. Prof. Rasa Tamelienė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė, pastebi, kad 2016 metais klinikos darbuotojų iniciatyva ir rėmėjų pagalba įkurtas Donorinio motinos pieno bankas sėkmingai veikia jau septintus metus.

Minint Pasaulinę motinos pieno donorystės dieną, kalbamės su Vilma Ivanauskiene, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologe, ir Rima Vazgiene, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugytoja.

Kauno klinikų pacientė Loreta jau seniai gyveno su aukštu kraujo spaudimu, gėrė jį mažinančius vaistus ir nuolat lankydavosi pas gydytoją. Moters sveikata suprastėjo po sesers laidotuvių. „Praėjus kelioms dienoms po laidotuvių, pajutau stiprų krūtinės skausmą, vėliau išpylė šaltas prakaitas, pakilo kraujo spaudimas, – pasakojimą pradeda Loreta. – Iš pradžių šių simptomų nesureikšminau, nes galvojau, kad tai tiesiog nuo streso.“

Šiandien Kauno klinikose vyko Lietuvos Kariuomenės organizuojamų tarptautinių karinių pratybų „Geležinis vilkas 23-1“ medicininių pratybų dalis.