Pasak profesorės, problema slypi ne medicinos galimybėse. „Turime geras diagnostikos ir gydymo priemones, tačiau jų pakankamai nenaudojame. Mažas tikslinės grupės dalyvavimas patikroje ir klaidingi įsitikinimai apie vakcinaciją ar tyrimus lemia pavėluotą diagnostiką, todėl liga dažnai nustatoma pažengusiose stadijose, kai gydymas sudėtingesnis“, – sako gydytoja akušerė ginekologė.
Kodėl sergamumas išlieka didelis?
Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, dažnai 10–20 metų ar dar ilgiau, ir beveik visais atvejais yra susijęs su ilgai išliekančia aukštos rizikos ŽPV infekcija. Iki 25 metų amžiaus moterims ši liga nustatoma itin retai, tačiau sergamumas pradeda ryškiai augti nuo maždaug 35 metų. Tai – darbingo amžiaus, karjerą kuriančios ar ūkiu besirūpinančios moterys, kurios dažnai jaučiasi sveikos ir patikrą atideda vėlesniam laikui.
„Dalis moterų mano, kad jei nėra jokių nusiskundimų, vadinasi, ir ligos nėra. Deja, gimdos kaklelio vėžys vystosi tyliai – ikivėžiniai pakitimai, o kartais ir labai ankstyvas vėžys dažniausiai neturi jokių simptomų. Kai atsiranda kraujavimas, neįprastos išskyros, dubens skausmas ar skausmas lytinių santykių, liga dažnai jau būna pažengusi“, – aiškina gydytoja.
Patikra – kol dar nieko nejaučiame
Būtent todėl gimdos kaklelio vėžio prevencinė patikra yra skirta ne ligai diagnozuoti, o užkirsti jai kelią. Laiku nustačius ikivėžinius pakitimus, jie gali būti sėkmingai išgydomi, išsaugant moters sveikatą ir gyvenimo kokybę. „Labiausiai bijoti reikia ne tyrimo ar jo atsakymo, o užleistos ligos. Dauguma vadinamųjų „blogų“ patikros rezultatų nereiškia vėžio – tai pakitimai, kuriuos galima paprastai ir efektyviai gydyti“, – pabrėžia prof. K. Jarienė.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų moterims. 25–34 metų amžiaus moterims kas tris metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas, o nuo 35 metų – kas penkis metus aukštos rizikos ŽPV tyrimas. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims tyrimai atliekami nemokamai.
Siekiant kuo geresnių patikros programos vykdymo rezultatų, Lietuvoje diegiami patikros programos organizavimo pokyčiai. Iki 2025 m. dalyvavimas programoje dažnai priklausė nuo pačios moters iniciatyvos arba šeimos gydytojo paskatinimo, todėl dalis moterų patikrą atidėdavo ar visai joje nedalyvaudavo. Kaip paaiškina doc. dr. Rugilė Ivanauskienė, Vidurio ir vakarų regiono onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centro vadovė, naujasis programos organizavimo modelis leidžia užtikrinti visų reikalingų programos paslaugų suteikimą visoms moterims, t.y. kiekviena programos tikslinės grupės moteris yra asmeniškai pakviečiama pasitikrinti skirtingais komunikacijos kanalais – laiškais, SMS žinutėmis ir el. laiškais gauna informaciją apie programos naudą bei yra iš anksto užregsitruojama vizitui pas asmens sveikatos priežiūros specialistą. Tokiu būdu moteriai belieka tik susiplanuoti laiką ir nukeliauti atlikti tyrimo, kuris gali išgelbėti jai gyvybę.
„Pilnai organizuotas programos vykdymo būdas ne tik didina asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tačiau ir leidžia sistemiškai stebėti ir analizuoti programos rezultatus bei identifikuoti tobulinamas programos vietas, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę. Sisteminiai programos organizavimo sprendimai leidžia suteikti visą reikalingą informaciją ir užtikrinti paslaugų gavimą kiekvienai pacientei – nuo pirmo profilaktinio tyrimo iki diagnostinių tyrimų ir gydymo, informuoti apie tyrimų rezultatus bei sumažinti adminsitracinę naštą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms“ , – teigia doc. dr. R. Ivanauskienė.
Mitai, atitolinantys moteris nuo patikros
Viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys atideda patikrą – klaidingi įsitikinimai. Dažnai manoma, kad jei nėra jokių simptomų, vadinasi, ir ligos nėra, tačiau gimdos kaklelio vėžys ilgą laiką vystosi be jokių požymių. „Taip pat pasitaiko nuomonė, kad paskiepytoms moterims patikra nereikalinga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vakcina ženkliai sumažina riziką, tačiau neapsaugo nuo visų viruso tipų, todėl reguliari patikra išlieka svarbi visoms moterims“, – pažymi prof. K. Jarienė.
Dar viena baimė – pats tyrimas. Nors apžiūra gali būti nemaloni, jos nauda nepalyginamai didesnė nei pasekmės, kurias gali turėti uždelsta diagnozė.
Skiepai – galimybė ligos išvengti ateityje
Jaunos merginos ir paauglės šiandien turi galimybę pasiskiepyti nuo ŽPV Valstybės lėšomis ir taip reikšmingai sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką ateityje. Lietuvoje mergaitės ir berniukai skiepijami nuo 11 metų – jauname amžiuje vakcina yra efektyviausia, nes susidaro stipriausias imunitetas ir pakanka mažesnio vakcinos dozių skaičiaus.
„Prevencija veikia tada, kai jaučiamės visiškai sveikos. Nereikia laukti simptomų ar „tinkamo momento“. Skiepai ir patikra – tai investicija ne tik į savo, bet ir į artimųjų ramybę“, – sako profesorė.
Sausio trečiąją savaitę minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė – proga dar kartą priminti, jog gimdos kaklelio vėžys yra išvengiama liga. Laiku atlikta patikra padeda apsaugoti moters sveikatą ir gyvybę.
Kauno klinikų informacija
