Naujienos

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (International Women‘s Association of Vilnius) narės jau 10 kartą Kauno klinikoms įteikė dovanų – biopsinių adatų, naudojamų krūties vėžio radiologinei diagnostikai ir krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami moterims, turinčioms lokaliai išplitusį krūties vėžį naviko ribom prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, navikas dažnai visai išnyksta. 

Jei kas nors prieš 20–25 metus būtų parodęs šiais laikais susuktą filmą ir laiko mašina nugabenęs į anuos laikus, nieku gyvu nebūtume patikėję, kad dirbsime tokiomis sąlygomis, naudosime tokio lygio priemones, galėsime suteikti būtiną pagalbą visiems šalies gyventojams“, – kalbėjo Kauno klinikų Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. Aras Puodžiukynas. Šiais laikais galima neįtikėtinai daug nuveikti tiek gydant širdies ritmo sutrikimus, tiek kitas kardiologines ligas. Širdies ritmo sutrikimo rūšys skaičiuojamos dešimtimis. Kai kurios jų nėra pavojingos, o kai kurios tikrai kelia pavojų. „Turime implantuojamų prietaisų širdies ritmo sutrikimams šalinti, kokių niekada neturėjome. Kaip pavyzdys galėtų būti belaidžiai stimuliatoriai, implantuojami į pačią širdį. Nors jie gali mažiau negu klasikiniai, kai kuriems pacientams tampa vieninteliu išsigelbėjimu“, – pasakojo A.Puodžiukynas. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos hibridinėje operacinėje atliktos dvi širdies triburio vožtuvo implantavimo operacijos, vedant kateterį per šlaunies veną. Perkateterinė triburio širdies vožtuvo implantavimo sistema yra skirta pacientams, kurie negali būti gydomi chirurginiu būdu atveriant krutinę. Šis metodas tikimasi, pagerins pacientų gyvenimo kokybę. Tokios operacijos – pirmos pasaulyje.

Sepsiu kasmet suserga apie 30 milijonų žmonių, iš kurių 9 milijonai miršta. Norint išvengti tiek daug prarastų gyvybių, žinios apie sepsį svarbios ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir visiems žmonėms. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą ir didinant jų sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (International Women‘s Association of Vilnius) narės jau 10 kartą Kauno klinikoms įteikė dovanų – biopsinių adatų, naudojamų krūties vėžio radiologinei diagnostikai ir krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami moterims, turinčioms lokaliai išplitusį krūties vėžį naviko ribom prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, navikas dažnai visai išnyksta. 

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje 2015 m. buvo atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiomos transplantavimo procedūra. Šiuo metu klinikoje jau atlikta daugiau kaip 50 sėkmingų transplantacijų pacientams, sergantiems kitiems gydymo metodams atsparia Clostridium difficile infekcija iš visos Lietuvos.

30 nėštumo savaitę Justina apėmė negeras jausmas. Apsilankius pas akušerį ginekologą, moteriai buvo nustatyta placentos pirmeiga ir įaugimas. „Man liepė saugotis, nekelti sunkių daiktų, tačiau kai namuose mažas vaikas – tai sudėtinga. Buvau įspėta – jei pradėsiu kraujuoti, iškart turiu vykti į priimamąjį ir savo diagnozę mokėti kaip eilėraštį. Niekada negalvoji, kad tau gali atsitikti kažkas blogo. 36 savaitę buvo numatyta sudėtinga operacija, deja, bet po vizito pas gydytoją nepraėjo nei dvi savaitės“, – kalbėjo buvusi Kauno klinikų pacientė.

Kūdikio žindymas ir antibiotikai skamba kaip du nesuderinami dalykai. Vis dar vyrauja manymas, jog sergančioms mamoms jokiu būdu negalima žindyti savo mažylio. Pasak medikų – tai netiesa, kadangi nežindyti rekomenduojama tik labai retais atvejais. Kauno klinikų pacientės Loretos istorija parodo, kad žindymas sergant ne tik galimas, bet ir būtinas – svarbiausia, jog būtų paskirti su žindymu derantys antibiotikai.

2018-09-03

Iškilmingą mokslo metų pradžią saulėtą rytą Kauno klinikų bendruomenė pasitiko istorinius metus menančioje Didžiojoje auditorijoje. Šventinės penkminutės metu netrūko sveikinimo žodžių, muzikos, geros nuotaikos ir džiugų naujienų.

Gyvoji donorystė, kuomet organas paimamas iš gyvo donoro ir transplantuojamas recipientui, Kauno klinikose vyksta nuo 2014 metų, o šiais metais ligoninėje pirmą kartą buvo atliktas inksto paėmimas laparoskopiniu būdu. Europos ir pasaulio centruose, kuriuose atliekamos transplantacijos, tokio pobūdžio operacijos yra pirmasis pasirinkimas, o nuo šiol laparoskopinė operacija siūloma ir Kauno klinikose kaip pagrindinis inksto paėmimo būdas iš gyvo donoro.

Lietuvoje pradėtas taikyti gydymas vaikams, sergantiems spinaline raumenų atrofija. Iki šiol ši liga neturėjo jokių vaistų, nors ji yra dažniausia genetinė priežastis, dėl kurios miršta vaikai iki dvejų metų.
Spinalinė raumenų atrofija – viena dažnesnių retų ligų. Ji nustatoma vienam iš dešimties tūkstančių naujagimių. Tai sunkią negalią sukelianti ir nuolat progresuojanti liga, kurios ankstyvieji požymiai pastebimi jau pirmaisiais gyvenimo metais. Sunkesniojo, pirmojo tipo, spinaline raumenų atrofija sergantys vaikai dažniausiai miršta kūdikystėje. Vėliau pasireiškiančiu antruoju ligos tipu sergantys pacientai sulaukia suaugusiųjų amžiaus.

Veronikos ir Raimondos mergaitės šiuo metu gydomos Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Raimondos mergaitė pasaulį išvydo sverdama vos 508 gramus. Veronikos mergaitės svėrė 500 ir 600 gramų. Abi moterys ligoninėje dėl tos pačios priežasties – jų mažylėms reikalinga profesionali medicininė pagalba. Tačiau pacientės ištiesia pagalbos ranką ir kitoms panašaus likimo moterims ir jų naujagimiams. Suprasdamos motinos pieno naudą naujagimiams, gimusiems per anksti, jos tapo Donorinio motinos pieno banko donorėmis.