Naujienos

Perfuzininkai – pacientų retai matomi specialistai, be kurių nebūtų įmanomos itin sudėtingos atviros širdies operacijos. Šios profesijos atstovai yra neatsiejami Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos komandos nariai, atsakingi už dirbtinės kraujotakos sistemos valdymą operacijos metu, kai širdies ir (ar) plaučių funkcija yra laikiniai sustabdoma. 

Iš humanitarinės misijos Ukrainoje sugrįžo Kauno klinikų medikų komanda – penki gydytojai ir trys slaugytojai. Dviejų savaičių savanoriško darbo stažuotę jie daugiausia atliko Mečnikovo ligoninėje Dnipre, kur dirbo realiomis karo sąlygomis. Misijos metu jie turėjo galimybę iš arti stebėti ir dalyvauti įvairiuose pacientų evakuacijos, gydymo bei slaugos etapuose.

Huntingtono liga – paveldima, lėtai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri palaipsniui keičia žmogaus judesius, mąstymą ir emocijas. Vienas iš išskirtinių šios ligos simptomų – nevalingi, greiti, trūkčiojantys, nereguliarūs, nenuspėjami ir vienas paskui kitą atsirandantys įvairių kūno dalių judesiai, dar vadinami chorėja. „Dėl genetinių pakitimų pamažu nyksta smegenų nervinės ląstelės. Nors ligos simptomai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai ji išryškėja darbingo amžiaus žmonėms“, – aiškina Jolita Čičelienė, Kauno klinikų gydytoja neurologė.

Lėtinė inkstų liga (LIL) – viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje, kuria serga net 13 proc. suaugusiųjų. Nors ši liga dažnai prasideda be aiškių simptomų, jos pasekmės gali būti itin rimtos – didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, liga gali progresuoti iki galutinės stadijos inkstų nepakankamumo, kai prireikia pakaitinės inkstų terapijos – dializės ar transplantacijos.

Prieš dešimtmetį Kauno klinikose duris atvėrė moderniausias Baltijos šalyse Traumų ir skubios pagalbos centras, visą skubią pagalbą sutelkęs po vienu stogu. Iki tol skubi pagalba Ligoninėje buvo teikiama keliuose skyriuose pagal sritį – nuo akių ligų iki ortopedijos traumatologijos ar kardiologijos. Pradėjęs veiklą kaip greito pacientų priėmimo, būklės stabilizavimo ir perdavimo tolesniam gydymui vieta, šiandien skyrius yra aukštos kompetencijos centras, integruotas į visą ligoninės sistemą, efektyviai valdantis pacientų srautus ir reikšmingai formuojantis ligoninės organizacinę struktūrą. 2015-aisiais Kauno klinikose žengtas dar vienas kokybinis žingsnis: įkurta pirmoji Lietuvoje Skubiosios medicinos klinika. Apie tai, kaip buvo kuriamas pirmasis modernus Skubios pagalbos skyrius Lietuvoje ir kokie pokyčiai įvyko per dešimtmetį, kalbamės su vienu iš jo įkūrėjų, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovu prof. Kęstučiu Stašaičiu. „Skubioji medicina – tai vartai į visą sveikatos priežiūros sistemą, dinamiška ir strategiškai svarbi sritis, vis dažniau pasirenkama jaunųjų medikų, siekiančių dirbti pirmojoje pagalbos linijoje. Nuo skubiosios medicinos gydytojo sprendimų dažnai priklauso ne tik paciento gyvybė, bet ir visos ligoninės darbas“, – pabrėžia Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis.

2025 m. sukanka dešimt metų, kai Kauno klinikose buvo atlikta pirmoji kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija – dar vadinama kaulų čiulpų transplantacija. Nuo 2015-ųjų metų, kai pradėtos pirmosios transplantacijos, šis gydymo metodas atvėrė naujas galimybes pacientams, sergantiems sunkiomis onkologinėmis ligomis.

Staigus laikinas sąmonės netekimas – dažnas, bet ne visada teisingai suprantamas reiškinys. Sinkopei būdinga staigi pradžia, trumpa trukmė, savaiminis ir visiškas atsigavimas. Jos metu žmogus nesugeba išlaikyti kūno padėties ir nukrinta. Doc. Diana Rinkūnienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, atsako į dažniausiai pasitaikančius klausimus apie sinkopę – laikiną sąmonės netekimą dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos.

Lietuvoje kasmet daugėja pacientų, kuriems diagnozuojamos uždegiminės žarnų ligos (UŽL). Pagrindinės jų – opinis kolitas ir Krono liga, pažeidžiančios storąją bei plonąją žarnas. Pasaulinės tendencijos rodo, kad šių ligų atvejų skaičius sparčiai auga, kodėl taip nutinka – kol kas nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tai susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais. „Lietuvoje skaičiai taip pat nedžiugina. Per pastaruosius 10–15 metų opinio kolito sergamumas išaugo du kartus, o Krono ligos – net tris kartus“, – pastebi prof. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas.

21-erių Matas pasakoja, kad vieną rytą pusryčiaudamas išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Prieš išeidama į darbą, ji užsuko į kambarį, kuriame ilsėjosi Mato tėtis Arūnas. Tuo metu vyras nekvėpavo. Pasak medikų, tokia gyvybei pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia staigiai nutrūkus kraujotakai, kai sustoja širdis, rečiau – pirminio kvėpavimo išnykimu.

Kauno klinikų pacientui Kajui buvo vos daugiau nei trys metai, kai Kauno klinikose paaiškėjo, kad kepenyse esantis darinys tapo piktybiniu vaikų kepenų naviku – hepatoblastoma. „Visos berniuko kepenys buvo nusėtos daugybiniais navikiniais mazgais. Nors liga nebuvo išplitusi į kitus organus, navikas pažeidė beveik visą kepenų audinį“, - teigia Sonata Argustaitė-Kalinauskienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų hematologė. 

Gegužės 14 d. Lietuvos kariuomenės organizuotų tarptautinių civilinės saugos pratybų „Geležinis vilkas 2025 / 1“ medicininę dalį sėkmingai įgyvendino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Pratybų scenarijus numatė masinę nelaimę: sausumos transportu į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą atgabenti 39 muliažuoti sužeistieji. Pratybų metu tikrintas Kauno klinikų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksmingumas, personalo ir infrastruktūros pasirengimas priimti staiga padidėjusį pacientų srautą bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis.