Naujienos

Po radikalios prostatos pašalinimo operacijos kai kuriems pacientams išsivysto nemaloni komplikacija – šlapimo nelaikymas. Ši problema paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę vyrų sveikatą – dažnai jie vengia socialinės veiklos ar sporto. Tačiau šiandien ši problema sėkmingai išsprendžiama. Kauno klinikose jau aštuonerius metus atliekamos dirbtinio šlaplės sfinkterio implantacijos. Tai procedūra, kurios metu tarpvietėje implantuojamas mažas prietaisas, veikiantis kaip „vožtuvas“ ir leidžiantis pacientui valdyti šlapimo nutekėjimą.

Kauno klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje darbą pradėjo keturių patyrusių vaikų ligų gydytojų (pediatrų) komanda, pasirengusi padėti šeimoms, kurių vaikams reikalingas išsamesnis, daugiadalykis specialistų vertinimas ir individualus požiūris į sveikatą. 

Kiekviena minutė, prabėgusi iki insulto gydymo pradžios, lemia ar žmogus pasveiks, ar liks su negrįžtamais pažeidimais. Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis pabrėžia, kad greitas simptomų atpažinimas ir neatidėliotinas kreipimasis į medikus gali išgelbėti gyvybę. „Svarbi kiekviena minutė – tai ne tik šių metų Pasaulinės insulto dienos šūkis, bet ir mūsų kasdienė realybė. Laiku suteiktas gydymas gali nulemti, ar pacientas grįš į įprastą gyvenimą“, – teigia prof. V. Matijošaitis.

Kauno klinikose būsimas mamas pasitinka rūpestinga daugiadalykė komanda, pasirengusi padėti kiekviename žingsnyje – nuo pirmųjų sąrėmių iki pirmojo kūdikio verksmo. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas pabrėžia, kad svarbiausia gimdymo metu – pasitikėjimas ir bendradarbiavimas tarp moters ir medikų komandos. „Mūsų stiprybė – galimybė vienoje vietoje suteikti visą reikalingą pagalbą kiekvienai nėščiajai. Nesvarbu, ar gimdymas vyksta sklandžiai, ar netikėtai atsiranda komplikacijų, ar kūdikis gimsta anksčiau laiko – čia moterį priima multidisciplininė komanda, pasirengusi reaguoti į bet kokią situaciją“, – sako prof. M. Kliučinskas.

Spalio mėnesį veiklą baigė antroji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pacientų taryba. 2022 metais veiklą pradėjusi taryba padėjo toliau stiprinti pacientų įtraukimą ir Kauno klinikų kultūrą, paremtą pagarba, dialogu ir atvirumu. Per trejus metus Pacientų taryba pateikė siūlymų dėl paslaugų kokybės, pacientų patogumų ir komunikacijos gerimo. Dalis pasiūlymų jau įgyvendinti, kiti – šiuo metu diegiami.

Šiuo metu Kauno klinikos skelbia atranką į trečiąją Pacientų tarybą ir kviečia esamus ir buvusius pacientus, jų artimuosius bei pacientų organizacijų atstovus dalyvauti atrankoje.

Spalio 8 d. Kauno klinikose vyko civilinės saugos pratybos „Darbuotojų veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui“, kurių metu imituotas gaisras ir incidentas Gama peilio centre, taip vertinant darbuotojų ir tarnybų veiksmus reaguojant į ekstremaliąją situaciją, radiacijos pavojų, evakuacijos ir komunikacijos procesus bei institucijų tarpusavio koordinavimą.

Visą gyvenimą aktyviai gyvenęs 70-metis kaunietis Albertas prisimena, kad viskas prasidėjo nuo keisto tirpimo kulno srityje. Po išsamių tyrimų Kauno klinikose jam buvo diagnozuota itin reta ir agresyvi onkologinė liga – pėdos srities minkštųjų audinių lejomiosarkoma (piktybinis navikas). Nuo diagnozės praėjo jau dvylika metų, tačiau šiandien Albertas ir toliau gyvena aktyviai – keliauja, sportuoja, mėgsta laiką leisti gamtoje. „Tikiu, kad tik medicina gali padėti tokiose situacijose. Stebuklingų piliulių nuo šios ligos nėra – svarbiausia laikytis gydytojų rekomendacijų ir kiekvieną dieną stengtis. Labai svarbu atrasti vidinę ramybę ir nenustoti judėti“, – sako Albertas.

Pacientų sauga akušerijoje – tai ne vien protokolai ar įranga, bet kasdienis komandinio darbo, komunikacijos ir nuolatinio mokymosi rezultatas. „Tik nuolat atnaujindami žinias, praktikuodamiesi ir laikydamiesi aiškių standartų galime užtikrinti motinos ir naujagimio saugumą“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas.

Genetika – viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių, o Kauno klinikose ji per pastarąjį dešimtmetį žengė didelį pažangos kelią. Nuo vos kelių atliekamų genetinių tyrimų pradžios šiandien pasiekta plati diagnostikos bazė, apimanti daugiau nei 130 skirtingų tyrimų, kurie leidžia pacientams gauti personalizuotą ir tikslingą pagalbą.
„Genetika ir molekulinė medicina yra viena iš strateginių Kauno klinikų krypčių, todėl jai skiriame ypatingą dėmesį. Būtent čia gimsta ateities medicinos sprendimai – nuo personalizuotos medicinos iki pažangiausios ankstyvosios diagnostikos, kurios užtikrins tikslingesnį gydymą ir aukščiausios kokybės pagalbą pacientams,“ – sako prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Kauno klinikų generalinis direktorius.

Rugsėjis – vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, mėnuo. Šis laikas primena apie mažųjų pacientų iššūkius, šeimų palaikymą ir medicinos pažangą, suteikiančią vaikams galimybę gyventi, mokytis ir svajoti.

„Džiaugiamės, kad Lietuvoje vaikų išgyvenamumo rodikliai šiandien prilygsta tokioms šalims kaip Vokietija ar Šveicarija – tai mūsų komandos profesionalumo, pažangios diagnostikos ir inovatyvių gydymo metodų rezultatas. Mūsų klinikoje dirba stipri, atsidavusi komanda – gydytojai, slaugytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, kurių bendras tikslas – suteikti mažiesiems pacientams geriausią įmanomą priežiūrą, modernų gydymą ir žmogišką šilumą“, – sako prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.
 

Vaikai yra viena jautriausių pacientų grupių, todėl kiekviena chirurginė intervencija jų atžvilgiu reikalauja ypatingo dėmesio. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos specialistai pabrėžia, kad pacientų sauga šioje srityje – tai ne tik medicininės klaidų prevencijos priemonės, bet ir visapusiška vaiko bei jo šeimos emocinė gerovė.