Naujienos

„Yra posakis: sveikata – didžiausias turtas, bet niekada apie jį nesusimąsčiau, kol tiesiogiai su tuo nesusidūrė mano vaikas. Tada aukoji viską: savo darbą, svajones, lūkesčius, kad tik tavo vaikui viskas būtų gerai. Dabar žinau, kad reikia kabintis į gyvenimą, eiti pirmyn ir niekada neprarasti vilties“, – sako Judita Kasmauskienė, praėjus vos daugiau nei metams nuo dukros traumos. Tada, būdama vos 13 metų, Livija nukrito nuo žirgo ir paniro į komą. Ilga laiką režimu tarp reanimacijos ir reabilitacijos gyvenusi mergina dabar rengia pianino koncertus ir sustoti nežada. 

Šiandien Kaune įvyko svarbus susitarimas – Kauno klinikų administracija pasirašė susitarimą su Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties galiojimo visiems ligoninės darbuotojams.
„Džiaugiamės, kad visiems ligoninės gydytojams, slaugytojams, gydytojams rezidentams ir visiems kitiems darbuotojams bus užtikrinamos vienodos teisės į socialines garantijas“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil dr. Renaldas Jurkevičius. Šių metų rugpjūčio 31 dieną pasirašytos naujosios Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatos būtų galiojusios tik profsąjungų nariams, nepaliesdamos joms nepriklausiančių ligoninės darbuotojų.

Vakar Kauno klinikų Kraujo centro organizuotoje iškilmingoje šventėje išskirtinai pagerbti nuolatiniai kraujo donorai. Renginio metu skleista neatlygintinos kraujo donorystės idėja ir priminta, kodėl ši misija yra svarbi visuomenei.

Ženkliukus ir medalius įteikęs Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, sveikindamas susirinkusius į šventę, priminė išskirtines istorijas, kuomet kraujo donorų dėka buvo išgelbėtos Kauno klinikų pacientų gyvybės. „Kraujo donorystė – vertinga dovana, kurią dėl jūsų kilnumo mes galime kasdien dovanoti visiems pacientams. Jūsų gerumo dėka, kasdien galima atlikti daugybę operacijų. Šiais metais buvo ir gražiųjų istorijų: buvo išgelbėta gimdyvė, kuri dėl sunkios nėštumo patologijos neteko 3,5 litrų kraujo. Taip pat norėčiau prisiminti istoriją, kuomet dar negimusiai vienai iš dvynių motinos įsčiose buvo perpiltas kraujas. Tai nebūtų įvykę be jūsų pagalbos. Man džiugu matyti gausiai susirinkusius donorus, taip pat kolegas, studentus, kurie rodo pavyzdį mūsų visuomenei. Juk niekada negali žinoti, kada kraujo donorų dovanos gali prireikti kiekvienam iš jūsų“, – kalbėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Gruodžio 5 d., trečiadienį, Kauno klinikose paminėta Tarptautinė savanorių diena. Esami ir būsimi savanoriai dalinosi mintimis apie savanoriavimo svarbą, kvietė aktyviai dalyvauti šioje veikloje ir pabrėžė, kad žmogus, padedantis kitam, pirmiausia padeda pats sau.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis renginio metu kalbėjo, kad savanorystė – brandžios visuomenės požymis, ir džiaugėsi, jog aktyviai besidominčių šia veikla ligoninėje netrūksta.

Kauno klinikose nuo šio rudens atliekamos modernios seilių liaukų ir jų latakų operacijos. Sialoendoskopija – tai intervencija, užtikrinanti seilių liaukų ir jų latakų ligų diagnostiką ir gydymą minimaliai invaziniu būdu. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos chirurgai nuo šiol be didelių pjūvių gali išsaugoti ne tik seilių liaukas, bet ir atkurti jų funkcijas.

Šlapimo nelaikymas – viena nemaloniausių galimų komplikacijų po operacijos dėl prostatos vėžio. Tačiau nuo šiol tokiems pacientams Kauno klinikų urologai gali pasiūlyti auksiniu standartu vadinamą dirbtinį sfinkterį. „Kiekvienais metais operacinis gydymas reikalingas 80-100 pacientų. Dažniausiai šlapimo nelaikymas būna nedidelis ir didesnių problemų nekelia, tačiau dalis pacientų patiria vidutinio arba didelio laipsnio šlapimo nelaikymą. Džiaugiamės, jog dabar šiems pacientams galime pasiūlyti optimalų gydymo būdą“, – teigė dr. Darius Trumbeckas, Kauno klinikų Urologijos klinikos Miniinvazinės ir rekonstrukcinės urologijos sektoriaus vadovas.

Antradienio popietę Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir jo ligoninėje Kauno klinikose apsilankė naujai paskirtas Japonijos ambasadorius ponas Shiro Yamasaki, kartu su vienu iš antrųjų sekretorių, ponu Hiroya Inoue. Susitikimo metu svečiai susipažino su LSMU ir Kauno klinikų struktūra, veikimo principu, vertybėmis, diegiamomis inovacijomis, mokslininkų pasiekimais, aptarė glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Delegacija apžiūrėjo universiteto ligoninę ir domėjosi prioritetinėmis medicinos sritimis.

Mažesnis pjūvis, didesnis saugumas pacientui, vaizdo raiškumas ir mažesnė komplikacijų galimybė – prioritetai gydytojų neurochirurgų darbe, kuriame kiekvienas milimetras yra gyvybiškai svarbus. Kauno klinikų neurochirurgai tam pasitelkia endoskopą, atlikdami įvairias neurochirurgines procedūras. Vienintelėse Kauno klinikose neuroendoskopo pagalba atliekamos ir sudėtingos disko išvaržos operacijos. „Endoskopo pagalba dirbame dar tiksliau ir saugiau, o kai kuriose operacijose mums nebereikia atlikti atviro pjūvio – ir visa tai, kaip sakome, distancinės akies pagalba“, – apie pasikeitusį operacijų pobūdį kalba Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.

Lapkričio 22 dieną Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriuje buvo atidaryta fotografės Renatos Kiržgalvienės paroda „Šypsena gyvenimui“. Nuotraukose šypsosi moterys, praėjusios ilgus onkologinės ligos gydymo mėnesius. Šiandien apie jų ligą išduoda tik randai, kurių jos nusprendė neslėpti. Fotografijos paroda skiriama su onkologine liga kovojančių moterų stiprybei įamžinti – randuose slypi gilios istorijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika ir Neuroendokrininių navikų funkcinis centras surengė konferenciją, kurioje pranešimus skaitė žinomi Upsalos (Švedija) universiteto Neuroendokrininių navikų kompentencijos centro ekspertai. Tai vienas pirmųjų centrų, kuriame buvo pradėti tirti šie reti navikai.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas visiems susirinkusiems pristatė drauge su kolegomis parašytą vadovėlį „Pediatrija“. 100 žmonių prisidėjo prie šios knygos rašymo ir išleidimo, o kaip sako pats profesorius, tai puiki dovana Lietuvos šimtmečio jubiliejui. „Išties noriu pasidžiaugti tuo, ką turime. Mintis rašyti vadovėlį kilo prieš ketverius metus. Dabar turime fantastinį projektą – toks vadovėlis apie pediatriją Lietuvoje niekada nebuvo parašytas. Po 5 metų, kaip ir visus vadovėlius reikia atnaujinti, todėl labai tikiu, kad dar susibursime“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas. 

Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir gerinti žinias apie gyvenimą su cukriniu diabetu, vakar, minint Pasaulinę diabeto dieną, Kauno klinikų specialistai visiems susirinkusiesiems renginių metu paneigė mitus apie cukrinį diabetą ir teikė naudingą informaciją, kaip gyventi susirgus šia liga.