Naujienos

„Viskas prasidėjo lygiai prieš du metus, žiemą. Pastebėjau, kad pablogėjo klausa, ausis buvo lyg užgulusi, – pasakojimą pradeda Algita Pietarienė. – Pirmą kartą apsilankius pas gydytojus jie nieko blogo neįtarė, tačiau jau pavasarį pradėjau girdėti širdies ritmą ausyje, todėl vėl užsirašiau į konsultaciją. Išgirdusi, kad ausyje yra auglys, iš karto kreipiausi į Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoją Giedrių Gylį.“

Vasario 16-ąją už neeilinius nuopelnus Lietuvos gerovei Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaite mūsų šalies ir užsienio piliečiams įteikė 39 valstybinius apdovanojimus. Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ įteiktas ir vienam aktyviausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojui rezidentui bei buvusiam Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentui Martynui Gedminui.

Apie auglį 46-erių metų Vilma sužinojo netikėtai. „2012 metais Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja dr. Nora Šiupšinskienė mano dukrą operavo dėl knarkimo. Tuo pačiu gydytojos pasiteiravau, kodėl man sunku kvėpuoti per nosį. Gavau siuntimą iš šeimos gydytojos ir užsirašiau konsultacijai pas gydytoją“, – istoriją pasakojo moteris. 
Po apžiūros buvo nuspręsta atlikti nosies pertvaros operaciją – septoplastiką. „Atliekant operaciją, gydytoja pastebėjo auglį. Po operacijos dr. N. Šiupinskienė padarė biopsiją ir iškart man pasiūlė kreiptis į jos kolegą kaukolės pamato auglių chirurgijos ekspertą – rinochirurgą prof. Saulių Vaitkų“, – savo ligos pradžią prisiminė Vilma. 

„Laikas pokyčiams“ – taip skambėjo pagrindinis šūkis 2018 metų rudenį pirmą kartą surengtuose Kauno klinikų Vadovų mokymuose. Dėl didelio ligoninės bendruomenės susidomėjimo ir palaikymo, šių metų vasario 1−2 dienomis buvo surengti jau tretieji Vadovų mokymai Birštone, skirti pokyčių svarbai, procesų valdymui ir įstaigos strategijai aptarti.

Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas – niekada nepykino, tačiau prabudau nuo pykinimo“, – prisiminė Joana.
Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, – tęsė ji. Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas.

 Ragenos transplantacija laikoma viena seniausių, dažniausiai atliekamų ir sėkmingiausių audinių ar organų transplantacijos sričių. Sausio mėnesį Kauno klinikose atliktos pirmosios pasluoksninės keratosplastikos operacijos, pritaikant naujus ir dar saugesnius metodus.
Rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga persodinti rageną ar ragenos sluoksnius. Kauno klinikų pacientė Valė atsimena, kad dešine akimi ji matydavo silpniau jau nuo studentavimų laikų. „Visą savo gyvenimą dirbau gydytoja ir pirmiausiai rūpinausi pacientais, tik po to savimi. Akinius užsidėjau būdama tik 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti."
 

Chemoterapija yra vienas iš svarbiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Tačiau šis metodas turi ir šalutinius reiškinius, tarp jų ir alopeciją – plaukų netekimą. Šiai problemai spręsti Kauno klinikose onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams siūlomi šaldantys šalmai, padedantys sumažinti plaukų slinkimą.

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse endoskopiniu būdu pro nosies landą buvo pašalintas auglys iš sunkiai pasiekiamos kaukolės pamato vietos (smilkinkaulio piramidės ir pleištinio sinuso), kartu išlaisvinant regimąjį nervą. Kauno klinikose daugiadalykės komandos pastangomis, naudojantis naujausiomis diagnostinėmis galimybėmis, jaunam vyrui iš Latvijos buvo nustatytas piktybinis auglys, išplitęs į kaukolės pamatą, o parinkus sudėtingą chirurginį gydymą ir naudojantis naujausiomis technologijomis, išsaugota paciento sveikata ir regėjimas. 

Griuvimų rizika yra dar viena nematoma, tačiau itin aktuali vyresnio amžiaus pacientų problema. 33 proc. žmonių, kurių amžius 65-80 m. ir bemaž 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 m., griūna kasmet. Deja, sveikatos priežiūros specialistai sužino tik apie kas antrą patirtą griuvimą. Apie taikomus šiuolaikiškus būdus ligoninėje, siekiant išvengti griuvimų, ir tokių būdų svarbą reabilitacijoje kalbame su Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi. 

„Yra posakis: sveikata – didžiausias turtas, bet niekada apie jį nesusimąsčiau, kol tiesiogiai su tuo nesusidūrė mano vaikas. Tada aukoji viską: savo darbą, svajones, lūkesčius, kad tik tavo vaikui viskas būtų gerai. Dabar žinau, kad reikia kabintis į gyvenimą, eiti pirmyn ir niekada neprarasti vilties“, – sako Judita Kasmauskienė, praėjus vos daugiau nei metams nuo dukros traumos. Tada, būdama vos 13 metų, Livija nukrito nuo žirgo ir paniro į komą. Ilga laiką režimu tarp reanimacijos ir reabilitacijos gyvenusi mergina dabar rengia pianino koncertus ir sustoti nežada. 

Šiandien Kaune įvyko svarbus susitarimas – Kauno klinikų administracija pasirašė susitarimą su Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties galiojimo visiems ligoninės darbuotojams.
„Džiaugiamės, kad visiems ligoninės gydytojams, slaugytojams, gydytojams rezidentams ir visiems kitiems darbuotojams bus užtikrinamos vienodos teisės į socialines garantijas“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil dr. Renaldas Jurkevičius. Šių metų rugpjūčio 31 dieną pasirašytos naujosios Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatos būtų galiojusios tik profsąjungų nariams, nepaliesdamos joms nepriklausiančių ligoninės darbuotojų.

Vakar Kauno klinikų Kraujo centro organizuotoje iškilmingoje šventėje išskirtinai pagerbti nuolatiniai kraujo donorai. Renginio metu skleista neatlygintinos kraujo donorystės idėja ir priminta, kodėl ši misija yra svarbi visuomenei.

Ženkliukus ir medalius įteikęs Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, sveikindamas susirinkusius į šventę, priminė išskirtines istorijas, kuomet kraujo donorų dėka buvo išgelbėtos Kauno klinikų pacientų gyvybės. „Kraujo donorystė – vertinga dovana, kurią dėl jūsų kilnumo mes galime kasdien dovanoti visiems pacientams. Jūsų gerumo dėka, kasdien galima atlikti daugybę operacijų. Šiais metais buvo ir gražiųjų istorijų: buvo išgelbėta gimdyvė, kuri dėl sunkios nėštumo patologijos neteko 3,5 litrų kraujo. Taip pat norėčiau prisiminti istoriją, kuomet dar negimusiai vienai iš dvynių motinos įsčiose buvo perpiltas kraujas. Tai nebūtų įvykę be jūsų pagalbos. Man džiugu matyti gausiai susirinkusius donorus, taip pat kolegas, studentus, kurie rodo pavyzdį mūsų visuomenei. Juk niekada negali žinoti, kada kraujo donorų dovanos gali prireikti kiekvienam iš jūsų“, – kalbėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.