Naujienos

Prieš pusantrų metų dėl ligos praradusi klausą Simona jau kelios savaitės džiaugiasi galinti girdėti. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje jaunai moteriai buvo atlikta operacija, kurios metu pakeistas vienas iš vidinėje ausyje esančių klausos kauliukų. 
„Aš niekada nesiskundžiau klausa. Problema kilo staiga, prieš pusantrų metų. Daugelį metų aš net nežinojau, kad turiu tokią problemą, – pasakojo 35 metų Simona. – Jei žmonės esantys toliau kalbėdavo su manimi, aš jų negirdėdavau. Buvo daug nemalonių situacijų tiek man, tiek aplinkiniams. Reikėjo kažką daryti.“

Kasmet vasario pabaigoje minimą Tarptautinę retų ligų dieną Kauno klinikos šiais metais pasitiko renginių ciklu, kurį vainikavo apskritojo stalo diskusija „Tiltas tarp sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos“. Paskutines dvi vasario savaites ligoninėje vyko retomis ligomis sergančiųjų atstovų, pacientų organizacijų ir medikų susitikimai. Jų metu buvo keliami svarbiausi klausimai retų ligų srityje ir diskutuojama apie jų sprendimo būdus. Nors pacientai pripažįsta, kad daugeliu atveju yra patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau jie pastebi, kad vis dar trūksta informacijos apie retas ligas, jų specifiką, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, paslaugų kompensavimą. Be to, gyvenimo kokybei labai svarbu gerinti ir plėtoti socialinės pagalbos pasiekiamumą ne tik gydymo įstaigose, bet ir grįžus į namus. 

Pirmą kartą Lietuvoje, Kauno klinikose, moteriai transplantuotas inkstas, atlikus spinalinę anesteziją – vaistus suleidus į stuburo kanalą ir neužmigdant pacientės. Įprastai transplantacijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Tačiau šiai moteriai, sergančiai reta autoimunine liga ir turinčiai tracheostomą su stentu, spinalinės anestezijos metodas buvo vienintelė išeitis atlikti inksto persodinimo operaciją.

Kauno klinikos pirmosios Lietuvoje įsteigė Gydytojų kvalifikacijos kėlimo fondą, kuriuo skyrė net 1 mln. eurų savo gydytojų kvalifikacijos kėlimui. Iš fondo lėšų gydytojai specialistai ir gydytojai odontologai galės kelti kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, konferencijose ar renginiuose. Iki šiol jie tą darydavo savo asmeninėmis, rėmėjų arba profilinių klinikų specialiosiomis lėšomis, ir tai buvo nemaža problema medikų bendruomenėje. 

„Daugiau nei metus gyvenau režimu ligoninė–namai–ligoninė. Nors ir dabar turiu reguliariai lankytis Kauno klinikose, tačiau visą gyvenimą liksiu dėkinga čia dirbantiems medikams už suteiktą galimybę gyventi toliau“, – dėkoja Jūratė Gervytė, sėkmingai įveikusi mielomą.  
Moteris prisimena, kad liga prasidėjo tokiais simptomais kaip nugaros skausmas, galvos svaigimas, sutrikusi rega. „Žmonės stebėjosi, kai sakydavau, kad juos matau su viena galva, bet keturiomis kojomis. Į mano šiuos nusiskundimus žaibiškai reagavo mano šeimos gydytojas Laimutis Gedminas ir jau tą pačią dieną buvo atlikti reikiami tyrimai. Prieš kelis metus esu sirgusi gimdos kaklelio vėžiu. Tuomet tik dėl daugiadalykės komandos – prof. Rūtos Nadišauskienės, Editos Juodžbalienės ir  prof. Artūro Inčiuros – taikyto gydymo ligą sėkmingai įveikiau.“

„Viskas prasidėjo lygiai prieš du metus, žiemą. Pastebėjau, kad pablogėjo klausa, ausis buvo lyg užgulusi, – pasakojimą pradeda Algita Pietarienė. – Pirmą kartą apsilankius pas gydytojus jie nieko blogo neįtarė, tačiau jau pavasarį pradėjau girdėti širdies ritmą ausyje, todėl vėl užsirašiau į konsultaciją. Išgirdusi, kad ausyje yra auglys, iš karto kreipiausi į Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoją Giedrių Gylį.“

Vasario 16-ąją už neeilinius nuopelnus Lietuvos gerovei Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaite mūsų šalies ir užsienio piliečiams įteikė 39 valstybinius apdovanojimus. Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ įteiktas ir vienam aktyviausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojui rezidentui bei buvusiam Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentui Martynui Gedminui.

Apie auglį 46-erių metų Vilma sužinojo netikėtai. „2012 metais Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja dr. Nora Šiupšinskienė mano dukrą operavo dėl knarkimo. Tuo pačiu gydytojos pasiteiravau, kodėl man sunku kvėpuoti per nosį. Gavau siuntimą iš šeimos gydytojos ir užsirašiau konsultacijai pas gydytoją“, – istoriją pasakojo moteris. 
Po apžiūros buvo nuspręsta atlikti nosies pertvaros operaciją – septoplastiką. „Atliekant operaciją, gydytoja pastebėjo auglį. Po operacijos dr. N. Šiupinskienė padarė biopsiją ir iškart man pasiūlė kreiptis į jos kolegą kaukolės pamato auglių chirurgijos ekspertą – rinochirurgą prof. Saulių Vaitkų“, – savo ligos pradžią prisiminė Vilma. 

„Laikas pokyčiams“ – taip skambėjo pagrindinis šūkis 2018 metų rudenį pirmą kartą surengtuose Kauno klinikų Vadovų mokymuose. Dėl didelio ligoninės bendruomenės susidomėjimo ir palaikymo, šių metų vasario 1−2 dienomis buvo surengti jau tretieji Vadovų mokymai Birštone, skirti pokyčių svarbai, procesų valdymui ir įstaigos strategijai aptarti.

Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas – niekada nepykino, tačiau prabudau nuo pykinimo“, – prisiminė Joana.
Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, – tęsė ji. Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas.

 Ragenos transplantacija laikoma viena seniausių, dažniausiai atliekamų ir sėkmingiausių audinių ar organų transplantacijos sričių. Sausio mėnesį Kauno klinikose atliktos pirmosios pasluoksninės keratosplastikos operacijos, pritaikant naujus ir dar saugesnius metodus.
Rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga persodinti rageną ar ragenos sluoksnius. Kauno klinikų pacientė Valė atsimena, kad dešine akimi ji matydavo silpniau jau nuo studentavimų laikų. „Visą savo gyvenimą dirbau gydytoja ir pirmiausiai rūpinausi pacientais, tik po to savimi. Akinius užsidėjau būdama tik 56-erių metų, nors tam tikrą diskomfortą su viena akimi jaučiau net ir po to, kai pradėjau juos nešioti."
 

Chemoterapija yra vienas iš svarbiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Tačiau šis metodas turi ir šalutinius reiškinius, tarp jų ir alopeciją – plaukų netekimą. Šiai problemai spręsti Kauno klinikose onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams siūlomi šaldantys šalmai, padedantys sumažinti plaukų slinkimą.