2025 m. sukanka dešimt metų, kai Kauno klinikose buvo atlikta pirmoji kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija – dar vadinama kaulų čiulpų transplantacija. Nuo 2015-ųjų metų, kai pradėtos pirmosios transplantacijos, šis gydymo metodas atvėrė naujas galimybes pacientams, sergantiems sunkiomis onkologinėmis ligomis.
„Per dešimt metų kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų skaičius padidėjo dešimteriopai – nuo 7 atliktų per pirmuosius metus, iki 74 2024-iaisiais. Viso per 10 metų jų atlikta daugiau nei 410. Tai rodo augantį šio gydymo metodo poreikį, kartu ir pasitikėjimą mūsų centru“, – sako dr. Domas Vaitiekus, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovas.
Pirmasis Kauno klinikų žingsnis kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų srityje buvo lydimas glaudaus bendradarbiavimo su pasaulinio lygio ekspertu – prof. Dietgeriu Niederwieseriu iš Leipcigo universiteto ligoninės Vokietijoje. Vienas žymiausių šios srities specialistų, buvęs Europos ir pasaulinės kaulų čiulpų transplantacijos asociacijų prezidentas, prof. D. Niederwieseris jau dešimtmetį dirba kartu su Kauno klinikų medikų komanda – konsultuoja, dalijasi patirtimi, aktyviai prisideda prie transplantacijų programos vystymo.
„Jau dešimtmetį stebiu įspūdingą Kauno klinikų specialistų žinių ir kompetencijų augimą ir reikšmingą pažangą – tai centras, kuris jau dabar veikia tarptautiniu lygiu. Sklandus bendradarbiavimas džiugina ir įkvepia tolesnei partnerystės plėtrai“, – pažymi prof. D. Niederwieseris.
Kauno klinikose atliekamos dvi pagrindinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų rūšys. Autologinės transplantacijos pradėtos taikyti 2015 metais, o alogeninės – nuo 2020-ųjų. Pirmuoju atveju pacientas yra pats sau donoras – jam paimamos, užšaldomos ir vėliau grąžinamos jo paties kamieninės ląstelės po intensyvios chemoterapijos. Alogeninė transplantacija – sudėtingesnė, nes kamieninės ląstelės gaunamos iš donoro, dažniausiai negiminingo, atrinkto iš tarptautinio registro. Ši procedūra reikalauja itin kruopštaus paruošimo ir sudėtingo atmetimo reakcijos valdymo.
„Atliekant alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, mes ne tik sugrąžiname kaulų čiulpus – mes iš esmės atkuriame visą paciento imuninę sistemą. Naujasis imunitetas neretai tampa pagrindiniu ginklu kovojant su vėžiu“, – aiškina dr. D. Vaitiekus.
Pasak gydytojo, kiekviena transplantacija yra unikali – tiek medicininiu, tiek žmogiškuoju požiūriu. „Pacientai dažnai būna daug išgyvenę, patyrę sudėtingą gydymą, todėl kiekviena sėkminga gydymo istorija tampa ypatingu laimėjimu“, - priduria gydytojas.
2020 m. Kauno klinikų specialistai pirmieji Lietuvoje taikė ir viso kūno apšvitos metodą, kai paciento kūnas ruošiant jį transplantacijai yra paveikiamas itin didele radiacijos doze. „Tai – sudėtinga procedūra, kuri kai kuriems pacientams, priklausomai nuo ligos, kuria sergama, gali padidinti išgyvenamumą ir pasveikimo tikimybę net 15 proc.“, - pažymi dr. D. Vaitiekus.
„Sėkmingas transplantacijas užtikrina ne vien gydytojų darbas. Tai – visos didelės komandos nuopelnas. Nuo kraujo donorų ir kraujo centro specialistų iki klinikinių toksikologų ar audinių banko – kiekvienas jų prisideda prie galimybės pacientui suteikti maksimaliai efektyvų gydymą“, – pabrėžia dr. D. Vaitiekus.
Simboliškai, minint dešimtmetį nuo pirmųjų kaulų čiulpų transplantacijų Kauno klinikose, šią savaitę vyksta dešimtoji Tarptautinė hematologijos ir onkologijos konferencija – reikšmingas forumas, kasmet suburiantis šios srities ekspertus iš įvairių pasaulio šalių. „Hematologijos ir onkologijos srityje šiuo metu vyksta spartūs pokyčiai – chemoterapiją vis dažniau keičia tikslesnės, veiksmingesnės ir mažiau toksiškos molekulinės terapijos. Tai puiki žinia pacientams, sergantiems tiek piktybinėmis, tiek sunkiomis nepiktybinėmis ligomis. Visa tai skatina mus nuolat dalintis patirtimi – ir būtent šis renginys yra geriausia vieta tai daryti“, – sako prof. D. Niederwieser.
Šioje konferencijoje dalijamasi naujausiomis žiniomis apie piktybines kraujo ligas, kamieninių ląstelių plastiškumą, genų redagavimą ir pažangiausius ląstelinės terapijos metodus. Šiemet konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas ūminių ir lėtinių leukemijų gydymo naujovėms ir kitoms inovacijoms kraujodaros kamieninių ląstelių transplantologijoje.
Kauno klinikų informacija
