Naujienos

Kasmet Kauno klinikose panaudojama tūkstančiai kraujo komponentų, skirtų pacientų gydymui – nuo sudėtingų operacijų ir traumų iki onkologinių ligų ar gimdymo komplikacijų. „Donorinio kraujo poreikis išlieka stabiliai didelis ištisus metus. Vien Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos skyriuose per metus sunaudojama apie 1000 litrų kraujo, o Akušerijos skyriuje – 50 litrų, – pažymi Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė. – Didžiausias iššūkis kasmet kartojasi prieš šventes: donorų srautai sumažėja, tačiau kraujo poreikis dažnai ir padidėja.“

Antradienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Kauno klinikose lankėsi Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Viešnia susitiko su Universiteto ir Ligoninės vadovais, aplankė Kauno klinikų padalinius – Vaikų reabilitacijos kliniką, Branduolinės medicinos tyrimų centrą, Žmogaus biologinių išteklių centrą (Biobanką), bendravo su pacientais, jų artimaisiais ir darbuotojais.
 

Kauno klinikose asociacijos, vienijančios Lietuvoje gyvenančias tarptautinių ir vietos bendruomenių moteris („International Women’s Association of Vilnius“), atstovės tradiciškai įteikė paramą krūties vėžiu sergančių pacienčių gydymui. Šiemet ligoninei perduota 60 krūties naviko žymeklių ir 30 lokalizacijos vielyčių – priemonių, padedančių tiksliau nustatyti naviko vietą, užtikrinti saugesnį ir tikslesnį chirurginį gydymą, taip išsaugojant daugiau sveiko audinio. Tai jau keturioliktas kartas, kai asociacija teikia paramą Kauno klinikų pacientėms.

Beveik 6 tūkstančiai padėkų – tiek gerų žodžių šiemet Kauno klinikų darbuotojai skyrė vieni kitiems, minėdami ketvirtąją Padėkos dieną Kauno klinikose. Į iniciatyvą aktyviai įsitraukusi Ligoninės bendruomenė dar kartą parodė, kaip svarbu puoselėti palaikymo ir pagarbos kultūrą.

Kauno klinikų radiologai – branduolinės medicinos specialistai – pirmą kartą Lietuvoje pacientui, sergančiam prostatos vėžiu, atliko naujos kartos radioligandų terapiją. Tai svarbus žingsnis diegiant modernias ir pasaulyje plačiai taikomas vėžio gydymo technologijas šalyje. Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas teigia, kad radioligandų terapija – tai tikslinis vėžio gydymas, kai į organizmą suleidžiamas vaistas, speciali medžiaga, kuri „randa“ vėžines ląsteles ir sunaikina jas iš vidaus radioaktyviąja vaisto dalimi.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena iš dažniausių lėtinių kvėpavimo sistemos ligų ir trečia pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje, tačiau apie 70 proc. susirgimų vis dar lieka nediagnozuoti. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. dr. Kristina Biekšienė primena, kad dusulys, varginantis kosulys ar skrepliavimas nėra natūralus senėjimo požymis ar ilgalaikio rūkymo pasekmė, su kuria būtina susitaikyti. „Tai gali būti pirmieji LOPL ženklai, todėl tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai turi būti budrūs ir laiku įvertinti šiuos simptomus“, – sako docentė.

Kauno klinikose viešėjo Šveicarijos sveikatos sektoriaus delegacija, kurią Lietuvos Respublikos ambasadorius Šveicarijoje Darius Semaška pakvietė kartu su Šveicarijos sveikatos apsaugos asociacija „Alliance for a liberal healthcare system“. Vizito metu Kauno klinikų administracija su svečiais aptarė bendradarbiavimo kryptis skaitmenizavimo, telemedicinos, inovacijų ir sveikatos ekonomikos srityse.

Anafilaksija – tai ūmiai išsivystanti, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, galinti užklupti visiškai netikėtai. „Nors statistiškai Europoje anafilaksinės reakcijos fiksuojamos iki 3 proc. gyventojų, tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis – dalis atvejų tiesiog nediagnozuojami ir neregistruojami. Svarbiausia – laiku atpažinti požymius ir žinoti, kaip padėti“, – sako prof. Brigita Gradauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė.

Lapkričio 21-ąją Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos iniciatyva minima Anafilaksijos žinomumo diena, kurios šūkis šiemet – „Atpažink požymius, imkis veiksmų“. Šia proga su prof. B. Gradauskiene kalbamės apie tai, kas yra anafilaksija, kokie jos simptomai ir kaip turėtų elgtis kiekvienas, susidūręs su tokia situacija.
 

Vaikams, sergantiems glaukoma, reguliarūs akispūdžio tyrimai dažnai tampa iššūkiu – mažieji sunkiai išbūna procedūros metu, o vizitai į ligoninę sukelia papildomo nerimo. Siekiant palengvinti šeimų kasdienybę ir gauti tikslesnius duomenis apie ligos eigą, Kauno klinikų Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriuje pradėti naudoti tonometrai, leidžiantys akispūdį matuoti namuose, įprastoje vaikui aplinkoje.

Po radikalios prostatos pašalinimo operacijos kai kuriems pacientams išsivysto nemaloni komplikacija – šlapimo nelaikymas. Ši problema paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę vyrų sveikatą – dažnai jie vengia socialinės veiklos ar sporto. Tačiau šiandien ši problema sėkmingai išsprendžiama. Kauno klinikose jau aštuonerius metus atliekamos dirbtinio šlaplės sfinkterio implantacijos. Tai procedūra, kurios metu tarpvietėje implantuojamas mažas prietaisas, veikiantis kaip „vožtuvas“ ir leidžiantis pacientui valdyti šlapimo nutekėjimą.

Kauno klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje darbą pradėjo keturių patyrusių vaikų ligų gydytojų (pediatrų) komanda, pasirengusi padėti šeimoms, kurių vaikams reikalingas išsamesnis, daugiadalykis specialistų vertinimas ir individualus požiūris į sveikatą. 

Kiekviena minutė, prabėgusi iki insulto gydymo pradžios, lemia ar žmogus pasveiks, ar liks su negrįžtamais pažeidimais. Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis pabrėžia, kad greitas simptomų atpažinimas ir neatidėliotinas kreipimasis į medikus gali išgelbėti gyvybę. „Svarbi kiekviena minutė – tai ne tik šių metų Pasaulinės insulto dienos šūkis, bet ir mūsų kasdienė realybė. Laiku suteiktas gydymas gali nulemti, ar pacientas grįš į įprastą gyvenimą“, – teigia prof. V. Matijošaitis.