Plaučių vėžys ilgai gali vystytis be aiškių simptomų, todėl dažniausiai diagnozuojamas jau pažengusiose stadijose. Sergantieji dažnai skundžiasi kosuliu, skrepliavimu, dusuliu, krūtinės skausmu, tačiau vienas iš pavojingiausių simptomų – kraujo atkosėjimas. „Pacientai, sergantys plaučių vėžiu, dažniausiai yra daug metų rūkantys žmonės, kurių kvėpavimo takai jau būna pažeisti, todėl jiems sunku pastebėti naujus fizinius pokyčius. Dėl to labai svarbi kuo ankstesnė diagnostika – dar iki pasireiškiant pirmiesiems ligos požymiams“, - pažymi profesorius.
„Atlikti tyrimai – pirmiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), vėliau Europoje, parodė, kad anksti diagnozavus ligą, mirtingumas nuo plaučių vėžio sumažėja apie 20–30 procentų. Ankstyva diagnostika leidžia nustatyti ligą pirmoje stadijoje, o ne ketvirtoje. Tai reiškia, kad pacientai turi realią galimybę išgyventi“, - sako prof. M. Žemaitis. Gydytojas priduria, kad ankstyva plaučių vėžio diagnostika svarbi ne tik dėl geresnių gydymo rezultatų pacientui. Laiku nustačius ligą, dažnai galima taikyti mažiau sudėtingą gydymą ir išvengti pažengusiai ligai reikalingų itin brangių terapijų. Tai leidžia pacientams greičiau sugrįžti į kasdienį gyvenimą bei darbą, o naudą ilgainiui jaučia ir visa sveikatos apsaugos sistema.
Dėl šių priežasčių Kauno klinikose yra įdiegti „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, kuriems įtariama onkologinė liga. „Siekiame, kad tokie pacientai pas specialistus patektų kuo greičiau – neretai tą pačią dieną arba per 2–3 dienas. Sistema yra nuolat stebima ir, jei reikia, didinamas vietų skaičius“, – nurodo prof. M. Žemaitis.
Dažniausiai plaučių vėžys diagnozuojamas pacientams, kurie yra vyresnio amžiaus – įkopę į septintą ar aštuntą dešimtį, tačiau pasitaiko ir jaunesnių pacientų, net iki 40 metų. Nors šios ligos atvejai gali būti susiję ir su pasyviu rūkymu, profesiniais veiksniais, aplinkos tarša ar genetika, vis dėlto, apie 85–90 procentų plaučių vėžio atvejų yra tiesiogiai susiję būtent su tabako rūkymu. Medikas pabrėžia, kad keičiasi ir plaučių vėžio epidemiologinės tendencijos. „Anksčiau šia liga dažniau sirgdavo vyrai, tačiau dabar daugėja sergančių moterų. Visoje Europoje ir JAV vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio mažėja, o moterų didėja. Šie pokyčiai glaudžiai susiję su gyvenimo būdo įpročiais, ypatingai rūkymu“, – sako gydytojas.
Atsižvelgiant į tendencijas ir besikeičiančią epidemiologinę situaciją, Kauno klinikose nuosekliai stiprinamos ankstyvos diagnostikos ir gydymo galimybės. Vienas iš pavyzdžių – sutrumpėjęs pacientų laukimo laikas radiologiniams tyrimams, be to, plėtojant invazines diagnostikos galimybes, pirmą kartą Baltijos šalyse pradėtos taikyti inovatyvios procedūros, tokios kaip tarpuplaučio darinių kriobiopsija, kurios metu specialių zondų pagalba pažeistas audinys užšaldomas ir paimamas mėginys tyrimui. Taip gaunama kokybiškesnė medžiaga, leidžianti tiksliau nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą.
Kauno klinikose taip pat plečiamos invazinės pulmonologijos galimybės, įdiegtos pažangios sudėtingos kvėpavimo takų tyrimo procedūros, taip pat didinamas elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijų skaičius. „Didžiausias proveržis – sisteminiame gydyme. Anksčiau dominavo chemoterapija, dabar turime imunoterapiją ir taikinių terapiją. Taip pat pažengusi diagnostika – molekuliniai tyrimai leidžia parinkti tikslinį gydymą. Dabar dalis pacientų, gydomų imunoterapija, gyvena 5 metus ir ilgiau be ligos progresavimo. Taikinių terapija kai kuriais atvejais leidžia pasiekti dar ilgesnį išgyvenamumą – 5-7 metus ar daugiau“, - tikina prof. M. Žemaitis.
Gydytojas pabrėžia, kad nors per trumpą laiką pasiekta reikšmingų rezultatų, dar laukia nemažai iššūkių, kuriuos bus siekiama įveikti, kad plaučių vėžio diagnostika ir gydymas Lietuvoje taptų dar efektyvesnis.
Kauno klinikų informacija
.jpg "<p>Freepik.com</p>")
