Naujienos

Kauno klinikose pradedama Slaugos lyderystės akademija – nauja Ligoninės iniciatyva, skirta stiprinti slaugos specialistų lyderystės kompetencijas, skatinti jų profesinį augimą ir aktyvesnį įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Akademija kuriama remiantis jau veikiančios Kauno klinikų Lyderystės akademijos patirtimi ir siekiant nuosekliai ugdyti skirtingų sričių lyderius organizacijoje.

Kauno klinikų specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje medicinoje vis svarbesni vaidmenį atlieka sprendimai, leidžiantys greitai įvertinti vaiko būklę, tiksliau parinkti gydymą ir nedelsiant pradėti gydymą. Šiuos procesus padeda užtikrinti moderni medicinos įranga, kuri vis plačiau taikoma gydant sunkias, lėtines ar ūmias vaikų ligas.

Kauno klinikose pradėtas taikyti inovatyvus kepenų navikų gydymo metodas, paremtas branduolinės medicinos principais. Ši pažangi terapija, leidžianti itin tiksliai ir selektyviai paveikti navikinius audinius, pirmą kartą pritaikyta Baltijos šalyse. Metodas atveria naujas galimybes pacientams, sergantiems tiek pirminiais kepenų navikais, tiek metastazinėmis ligomis.

Nors tuberkuliozės situacija Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius gerokai pagerėjo, ši liga vis dar išlieka aktuali – pagal sergamumą Lietuva tebėra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos šalių. Minint Tarptautinę tuberkuliozės dieną, Kauno klinikų filialo Romainių ligoninės vadovas prof. Skaidrius Miliauskas pabrėžia, kad ši liga šiandien yra pagydoma, tačiau itin svarbu ją laiku atpažinti ir pradėti gydymą.

Donorinis kraujas Kauno klinikose kasdien reikalingas pacientams – jis naudojamas sudėtingų operacijų metu, gydant traumas, gimdymo komplikacijas, taip pat padeda užtikrinti onkologinių pacientų gydymą. Minint Kauno klinikų Kraujo centro 14 metų veiklos sukaktį, žmonės kviečiami nelikti abejingais ir prisidėti prie gyvybiškai svarbios pagalbos – paaukoti kraujo.

Retos ligos Lietuvoje vis dažniau tampa bendru medicinos, mokslo ir sveikatos politikos prioritetu. Kovo 12 d. vykusiame ekspertų susitikime tęstos diskusijos dėl naujo Nacionalinio veiklos, susijusios su nediagnozuotomis ir retomis ligomis, plano, prie kurio rengimo aktyviai prisideda ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bei Kauno klinikų specialistai.

Suvalkijoje gyvenančios Laimutės šeimos kasdienybėje yra viena nuolatinė stotelė – kas dvi savaites visi kartu važiuoja į Kauno klinikas. Čia Laimutė, jos sūnūs Dainius ir Ramūnas bei anūkė Aistė gauna pakaitinę fermento terapiją dėl retos paveldimos Fabry ligos.

Devynmetis Renars iš Jelgavos (Latvija) šiandien džiaugiasi vaikyste – gali važiuoti dviračiu, žaisti su kamuoliu, savarankiškai pavalgyti, piešti ir svajoja išmokti rašyti dešine ranka. Dar visai neseniai berniukas dėl distonijos, itin retos genetinės ligos, negalėjo kontroliuoti dešinės rankos ir kojos judesių. Viltį gyventi visavertį gyvenimą jam sugrąžino Kauno klinikų neurochirurgų atlikta giliosios smegenų stimuliacijos operacija – vienintelė tokio pobūdžio procedūra vaikams Baltijos šalyse.

Penktadienį, kovo 6-ąją, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) inauguruotas antrajai kadencijai išrinktas rektorius profesorius, daktaras, akademikas Rimantas Benetis.

Rektorius prisiekė garbingai vadovauti Universitetui, puoselėti jo istorines tradicijas. LSMU rektoriui įteiktos specialiosios rektoriaus insignijos, jį sveikino valstybės vadovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti iškilūs asmenys.

Kauno klinikų Širdies centre pradėta taikyti pulsinio lauko abliacija – naujos kartos metodas, skirtas prieširdžių virpėjimui gydyti. „Ši technologija leidžia greičiau ir selektyviau atlikti plautinių venų elektrinę izoliaciją, mažinant aplinkinių audinių pažeidimo riziką“, – pažymi Kauno klinikų Širdies centro Širdies aritmijų skyriaus vadovas, gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas.