Pacientų istorijos

Kauno klinikose Ligitai diagnozuota viena sunkiausių preeklampsijos formų – HELLP sindromas, kuriam būdingi kepenų funkcijos sutrikimai, trombocitų sumažėjimas ir kraujo ląstelių irimas. Dėl staiga pablogėjusios būklės ir visiško, tačiau laikino, regėjimo praradimo buvo priimtas skubus sprendimas atlikti cezario pjūvio operaciją. Laiku suteikta daugiadalykė pagalba leido stabilizuoti tiek Ligitos, tiek jos dukros būklę.

Gustės gydymo istorija prasidėjo, kai mergaitei buvo vos dešimt mėnesių. Iš pirmo žvilgsnio įprasti peršalimo simptomai netruko komplikuotis – liga progresavo, išsivystė plaučių uždegimas, o vėliau ir hemolizinis ureminis sindromas – reta, bet sunki liga, pažeidžianti inkstus ir kraują. Dėl šios ligos mergaitei išsivystė inkstų nepakankamumas. Kauno klinikose, prieš pat žiemos šventes, vos penkerių metų Gustei atlikta gyvoji inksto transplantacija – organo donore tapo jos mama Deimantė.

40 metų Rasa iš Kelmės pasakoja, kad pastaruosius pusantrų metų jos kasdienybę temdė nuolatiniai, sekinantys pilvo apačios ir juosmens srities skausmai, prasidėdavę dar prieš menstruacijas ir užsitęsdavę joms pasibaigus. Kartais skausmas būdavo toks stiprus, kad moteris nebegalėdavo paeiti. Dėl pažengusios giliosios endometriozės Kauno klinikose atlikta sudėtinga operacija šiandien leido jai grįžti į gyvenimą be nuolatinių skausmų.

Tai turėjo būti eilinis vasaros savaitgalis prie jūros, tačiau buriavimas Kuršių mariose Rolandui tapo išbandymu, pakeitusiu gyvenimą. Vyrą netikėtai ištiko smegenų insultas dėl plyšusios miego arterijos, kuri visiškai uždarė kraujotaką. Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus komanda, vadovaujama skyriaus vadovo dr. Andriaus Pranculio, atliko sudėtingą stentavimo procedūrą, leidusią atkurti kraujotaką ir išvengti sunkių pasekmių.

Kauno klinikose keturis mėnesius gydyta vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija – antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. 

Visą gyvenimą aktyviai gyvenęs 70-metis kaunietis Albertas prisimena, kad viskas prasidėjo nuo keisto tirpimo kulno srityje. Po išsamių tyrimų Kauno klinikose jam buvo diagnozuota itin reta ir agresyvi onkologinė liga – pėdos srities minkštųjų audinių lejomiosarkoma (piktybinis navikas). Nuo diagnozės praėjo jau dvylika metų, tačiau šiandien Albertas ir toliau gyvena aktyviai – keliauja, sportuoja, mėgsta laiką leisti gamtoje. „Tikiu, kad tik medicina gali padėti tokiose situacijose. Stebuklingų piliulių nuo šios ligos nėra – svarbiausia laikytis gydytojų rekomendacijų ir kiekvieną dieną stengtis. Labai svarbu atrasti vidinę ramybę ir nenustoti judėti“, – sako Albertas.

Sunkią onkologinę ligą įveikusi ketverių metų Luknė šiandien džiaugiasi vaikyste: lanko darželį, šokių būrelį, turi draugų ir namuose – ištikimą žaidimų draugą, šunelį Bazą. Kai mažylei buvo devyni mėnesiai, mama Rūta pastebėjo, jog dukrytė pradėjo vilkti vieną kojytę. „Ji jau buvo pradėjusi ropoti, tačiau viena kojelė tarsi nebeklausė. Gydytoja patarė stebėti, duoti nuskausminamųjų, tačiau situacija negerėjo – naktimis ji verkdavo, kentė skausmą. Galiausiai mūsų miestelio gydytoja rekomendavo kreiptis į Kauno klinikų specialistus, ką ir padarėme“, – prisimena Rūta.

Klaipėdietė Simona, mažosios Arielės mama, pasakoja, kad nėštumas iki 32-osios savaitės vyko visiškai sklandžiai. Tačiau vienos apžiūros metu gydytoja sunerimo, jog vaisiui galimai formuojasi nugaros smegenų išvarža, galvos smegenyse kaupiasi skysčiai. „Tai buvo didžiulis šokas. Mums iš karto patarė kreiptis į Kauno klinikas. Pirmasis vizitas pas Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovę profesorę Eglę Machtejevienę, kuri mus konsultavo iki pat gimdymo, pranoko lūkesčius – profesionalumas ir jautrumas situacijai nustebino. Kol pats nepapuoli į tokią situaciją, sunku patikėti, kad medicininė pagalba gali būti tokio aukšto lygio“, – dalijasi Simona.

Metukų Urtė šiandien džiaugiasi vaikyste – gali drąsiai maudytis, keliauti prie jūros, tarti pirmuosius žodžius. Dar neseniai jos kvėpavimą palaikė tracheostominis vamzdelis, o kalbos, verksmo ar juoko garsų tėvai neturėjo progos išgirsti. Įprastą kvėpavimo takų funkciją mergaitei padėjo atkurti sudėtinga operacija taikant CO₂ lazerį.

Kauno klinikose genų terapija nuo spinalinės raumenų atrofijos (SRA) suleista beveik šešių mėnesių berniukui. Tai – jau antrasis vaikas Lietuvoje, gydomas šiuo pažangiu metodu, ir pirmasis, kuriam šis gydymas finansuotas valstybės lėšomis. „Genų terapija leidžia sustabdyti šios retos ir klastingos ligos progresavimą. Taikydami pažangiausius gydymo metodus galime suteikti vaikams viltį gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

„Vis liečiu ir liečiu savo odą negalėdama patikėti, kad ji mano... niekada neturėjau tokios gražios odos“, – atvirai pasakoja Kauno klinikų pacientė Ieva, nuo gimimo gyvenusi su sunkia atopinio dermatito forma. Šiandien moteris džiaugiasi iš esmės pasikeitusia gyvenimo kokybe – po ilgų metų ieškojimų Kauno klinikose jai pritaikytas pažangus imuninį atsaką koreguojantis gydymas ir pasiekti puikūs rezultatai.

Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga - spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą. „Edgaras, patekęs į Kauno klinikas, labiausiai skundėsi kojų silpnumu – tai vienas dažniausių simptomų, pasireiškiančių vyresniems SRA sergantiems pacientams“, – pažymi Evelina Grušauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovė, gydytoja neurologė.