Visą gyvenimą aktyviai gyvenęs 70-metis kaunietis Albertas prisimena, kad viskas prasidėjo nuo keisto tirpimo kulno srityje. Po išsamių tyrimų Kauno klinikose jam buvo diagnozuota itin reta ir agresyvi onkologinė liga – pėdos srities minkštųjų audinių lejomiosarkoma (piktybinis navikas). Nuo diagnozės praėjo jau dvylika metų, tačiau šiandien Albertas ir toliau gyvena aktyviai – keliauja, sportuoja, mėgsta laiką leisti gamtoje. „Tikiu, kad tik medicina gali padėti tokiose situacijose. Stebuklingų piliulių nuo šios ligos nėra – svarbiausia laikytis gydytojų rekomendacijų ir kiekvieną dieną stengtis. Labai svarbu atrasti vidinę ramybę ir nenustoti judėti“, – sako Albertas.

Pasak Kauno klinikų gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Lauros Kairevičės, vienintelio Lietuvoje veikiančio specializuoto Sarkomų centro vadovės, minkštųjų audinių sarkomos sudaro tik apie 1 proc. visų piktybinių navikų, o pėdos lokalizacija – dar retesnė. Iš pradžių liga gali priminti nepavojingą gumbą ar mazgelį, todėl pacientai dažnai kreipiasi tik tada, kai darinys ima trukdyti judėjimui arba sukelia skausmą. „Onkologijoje turime vis daugiau galimybių padėti net ir labai retomis ligomis sergantiems pacientams. Alberto istorija įrodo, kad taikant modernią spindulinę terapiją ir kitas priemones galima ne tik gydyti, bet ir suteikti galimybę gyventi ilgiau bei kokybiškiau. Labai svarbu, kad įtarus sarkomą pacientai būtų laiku nukreipiami į Sarkomų centrą, kur dirba šių ligų gydyme besispecializuojantys specialistai“, – sako doc. L. Kairevičė.

Albertui liga buvo nustatyta kulno srityje, todėl pradėtas gydymas spinduline terapija. Po dvejų metų kirkšnyje aptiktas naujas darinys – atlikta operacija, o vėliau nustatytos kepenų metastazės. Pacientui išsaugota koja ir pėda. „Pagrindinis šių navikų gydymo metodas – operacija, o išplitus ligai taikomas sisteminis gydymas: chemoterapija, biologinė taikinių terapija arba itin tiksli, koncentruota spinduliuotė, nukreipta tik į naviką. Pacientui buvo taikyti įvairūs gydymo metodai, o pasiekus remisiją, gydymas buvo laikinai nutraukiamas ir atnaujinamas ligai atsinaujinus. Tokiu ciklu gydymas vyksta jau beveik aštuonerius metus, ir šiandien paciento būklė stabili – jis aktyviai leidžia laisvalaikį, gyvena sveikai ir laikosi daugiadalykės gydytojų komandos rekomendacijų. Būtent toks paciento bendradarbiavimas su specialistais padeda pasiekti geriausių rezultatų“, – teigia doc. Laimonas Jaruševičius, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Spindulinės terapijos skyriaus vadovas

Liga pakeitė ir Alberto mitybą – atsisakė cukraus, saldumynų bei kepinių. „Dabar valgau daug daugiau daržovių ir grūdinių produktų. Jei kartais labai norisi ko nors saldaus – atsilaužiu gabalėlį karčiojo šokolado. To visiškai pakanka“, – šypsosi jis.
Albertas laikosi taisyklės – neleisti sau sustingti: kiekvieną rytą daro mankštą, o dieną praleidžia žvejodamas, sode arba gamtoje pasivaikščiodamas. Į užsienį keliauja keletą kartų per metus. „Kelionės padeda išlaikyti gerą emocinę savijautą, atitraukia mintis nuo rutinos ir ligos, o grįžtu po jų pailsėjęs ir sustiprėjęs“, – sako Albertas.

Kiekvienais metais įvairios sarkomos Kauno klinikose diagnozuojamos daugiau nei 80 pacientų. Gydytojai ragina pastebėjus keistus darinius ant kūno ar pajutus stiprų ir intensyvėjantį skausmą, nedelsti ir kreiptis į gydytojus, nes tai gali būti pirmasis klastingos ligos simptomas. Gydytojams įtarus, kad pacientui sarkoma, reikėtų juos nukreipti į retų ligų centrus, kuriuose bus suteikta visa reikiama pagalba. Pacientai, kuriems pirmą kartą nustatytas arba įtartas vėžys, Kauno klinikose gydytojo onkologo konsultacijai registruojami pirmumo tvarka tel. +37037703370. Registracijai būtinas šeimos gydytojo siuntimas.

Kauno klinikų informacija