Naujienos

Dravet sindromas – viena iš kūdikystėje prasidedančių retų epilepsijos rūšių, susijusių su genetinėmis mutacijomis. „Šis sindromas dažniausiai prasideda viso kūno traukuliais karščiavimo metu, kurie linkę užsitęsti iki epilepsinės būklės. Neretai dėl jų vaikai patenka į ligoninę, – sako prof. dr. Milda Endzinienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Vaikų neurologijos skyriaus Epileptologijos sektoriaus vadovė. – Vėliau traukuliai ar kitokie epilepsijos priepuoliai kartojasi be karščiavimo“. 

Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre pristatyta inovatyvi fototerapijos įranga, skirta pacientų, sergančių lėtinėmis uždegiminėmis odos ligomis, ikinavikinėmis odos ligomis bei odos T ląstelių limfoma, gydymui. „Pacientų, sergančių šiomis ligomis, tiek Lietuvoje, tiek Kauno klinikose daugėja, tad poreikis naujai įrangai – išties didelis“, – sako prof. Skaidra Valiukevičienė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.

Melanoma – viena agresyviausių odos vėžio formų, susiformuojanti iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų. Prof. Skaidra Valiukevičienė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, ir Ieva Lingytė, klinikos gydytoja rezidentė, pasakoja apie melanomą, ligos rizikos veiksnius ir būdus, padėsiančius apsisaugoti nuo klastingos ligos.

Kepenų transplantacija – vienos sudėtingiausių pilvo operacijų, kurios dažnai tampa  vieninteliu gyvybę gelbstinčiu gydymo metodu. „Kepenų transplantacijos metu svarbi ne vien procedūra, bet ir paciento paruošimas prieš operaciją, jo būklės stebėjimas operacijos ir anestezijos metu bei paciento pooperacinis gydymas. Visi šie procesai – sudėtingi ir reikalauja ypatingo gydytojų profesionalumo, – teigia doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas. – Transplantacijos taip pat neįsivaizduojamos ir be donorinio kraujo atsargų.“ 

Apie kepenų transplantacijas ir donorinio kraujo svarbą transplantacijų procesuose kalbamės su doc. T. Vanagu.
 

Valgymo sutrikimai – psichikos sveikatos sutrikimai, neretai pasireiškiantys jaunesnių žmonių tarpe. Jūratė Baltrėnė, Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, pastebi, kad sergamumas šiais sutrikimais ypatingai suaktyvėjo COVID-19 infekcijos sukeltos pandemijos metu. „Karantino metu paaugliai turėjo daugiau laiko, negalėjo gyvai bendrauti su draugais, todėl savo dėmesį nukreipė į internetą, kuriame gausu informacijos, kaip susirgti valgymo sutrikimais ir slėpti pirmuosius simptomus“, – pastebi J. Baltrėnė.

Apie valgymo sutrikimus ir jų pavojų tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai kalbamės su J. Baltrėne.
 

74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.“

Birželio 5 dieną Kauno klinikose įvyko svarbus susitarimas – Kauno klinikų administracija pasirašė Kolektyvinę sutartį su Kauno klinikų jungtine profesinių sąjungų atstovybe. Kauno klinikų, kaip darbdavio iniciatyva, profesinėms sąjungoms sutinkant, šią sutartį patvirtinus artimiausiu metu vyksiančiame visuotiniame darbuotojų susirinkime, jos sąlygos galės būti taikomos visiems gydymo įstaigos darbuotojams. 

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Doc. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė, pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje. Mergaitė jaučiasi geriau – mažiau vargina kosulys, sumažėjo sekreto gamyba“, – pažymi doc. V. Misevičienė.

Krūties vėžys – dažniausiai diagnozuojamas vėžio tipas, kurio diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie du milijonus moterų visame pasaulyje. Šiuo metu taikomi krūties vėžio diagnostikos metodai turi tam tikrų trūkumų – jonizuojančių spinduliuočių poveikį, dideles išlaidas ir nemažą klaidingai teigiamų rezultatų skaičių. Todėl Kauno klinikos, kaip klinikinis partneris, įsitraukė į projektą „ThermoBreast“, kurio tikslas – išbandyti naują, nekenksmingą ir bekontaktę krūtų ištyrimo technologiją – krūtų termografiją, kuria galima atlikti krūtų patikrą visų amžiaus grupių moterims.

Gegužės 27-ąją minima Tarptautinė Skubiosios medicinos diena. Šiais metais, minint šią dieną, daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui skubiojoje pagalboje. Kalbamės su Audriu Kukulskiu, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoju, apie darbą skubiojoje medicinoje ir saugios darbo aplinkos svarbą. 

Randas gimdoje lieka po atliktos cezario pjūvio operacijos (CPO) ar po kitų ginekologinių operacijų gimdoje. Daugėjant atliekamų CPO skaičiui, randas gimdoje tampa vis aktualesne problema pacientei ir gydytojams specialistams. „Per pastaruosius du dešimtmečius daugelio pasaulio šalių duomenimis CPO skaičius išaugo nuo 12 proc. iki 21 proc. Kauno klinikose operacijų skaičius vis auga ir 2022 metų duomenimis pasiekė 28,5 proc., tad natūralu, kad daugėja pacienčių, turinčių randą gimdoje“, – teigia dr. Eglė Savukynė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė. 

Šiandien Kauno klinikose vyko pradinio gaivinimo kursai nemedicininiam ligoninės personalui. Iš viso apmokyta 150 Kauno klinikų darbuotojų iš įvairių nemedicininių padalinių. Mokymų dalyviai mokėsi suteikti pirmąją pagalbą: atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, uždėti turniketą, esant masyviam kraujavimui, ir kaip padėti šalia užspringusiam žmogui. Pradinio gaivinimo ir pirmosios pagalbos principų kolegas mokė Kauno klinikų Skubiosios medicinos, Anesteziologijos bei Intensyviosios terapijos klinikų gydytojai ir gydytojai rezidentai.