Naujienos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) lėšomis finansuojamame projekte „IMPACT-AML“. Šiuo klinikiniu tyrimu siekiama įvertinti standartinius gydymo metodus pacientams, sergantiems sunkiai gydomu onkologinių ligų recidyvu arba gydymui atsparia ūmine mieloleukemija ir surasti naujus veiksmingus gydymo metodus tokioms ligoms gydyti.

Gegužės 19 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė motinos pieno donorystės diena. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos personalas neišnešiotų naujagimių mamų vardu dėkoja visoms pieno donorėms, dėl kurių paaukoto pieno mažyliai gali augti ir sveikti. Prof. Rasa Tamelienė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė, pastebi, kad 2016 metais klinikos darbuotojų iniciatyva ir rėmėjų pagalba įkurtas Donorinio motinos pieno bankas sėkmingai veikia jau septintus metus.

Minint Pasaulinę motinos pieno donorystės dieną, kalbamės su Vilma Ivanauskiene, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologe, ir Rima Vazgiene, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugytoja.

Kauno klinikų pacientė Loreta jau seniai gyveno su aukštu kraujo spaudimu, gėrė jį mažinančius vaistus ir nuolat lankydavosi pas gydytoją. Moters sveikata suprastėjo po sesers laidotuvių. „Praėjus kelioms dienoms po laidotuvių, pajutau stiprų krūtinės skausmą, vėliau išpylė šaltas prakaitas, pakilo kraujo spaudimas, – pasakojimą pradeda Loreta. – Iš pradžių šių simptomų nesureikšminau, nes galvojau, kad tai tiesiog nuo streso.“

Šiandien Kauno klinikose vyko Lietuvos Kariuomenės organizuojamų tarptautinių karinių pratybų „Geležinis vilkas 23-1“ medicininių pratybų dalis.

Linai antrojo nėštumo metu pastebėta prasiplėtusi pilvo aorta. „Nors vaisius buvo mažo svorio, tačiau buvo sunku vaikščioti, greitai pritrūkdavo oro, jutau keistą pulsaciją pilve, – prisimena moteris. – Kadangi laukiausi, gydytojai įtarė, kad pulsacija gali būti susijusi su vaisiau žagsėjimu“. Tačiau gimus dukrai ir dusuliui išlikus, Lina kreipėsi į gydytoją kardiologą Vilniuje. Kasmet ten lankydamasi sužinojo, kad kylančiosios aortos dalis pamažu plečiasi, reikalinga operacija. Ji buvo atlikta Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, dar po 5 metų ten pat operuota ir pilvinė aortos dalis.

Gegužės 12 dieną Kauno klinikose vyko išvažiuojamasis Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Jo metu daugiausiai dėmesio skirta pasiruošimui ekstremaliosioms situacijoms bei sveikatos mokslų studijų klausimams. 

Per du dešimtmečius nuo pirmos atliktos kepenų transplantacijos Kauno klinikose, įvyko didelis progresas transplantacijų procese – nuo 1-2 transplantacijų per metus, šiuo metu atliekamos beveik kelios dešimtys. Per šį laikotarpį kepenų transplantacijos tapo gerai organizuotu procesu, kai atsiradus tinkama donorui, kiekvienas šioje procedūroje dalyvaujantis medikas žino ką ir kaip tinkamai paruošti. Doc. dr. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas, sako, kad anksčiau kepenų transplantacija būdavo neregėto mąsto įvykis, nutinkantis kelis kartus per metus, o dabar – įprasta ligoninės veikla, reikalaujanti patirties, energijos ir susitelkimo. 

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse pradėtas naudoti didelės raiškos mikroultragarso aparatas, padedantis diagnozuoti klastingą onkologinę ligą – prostatos vėžį. Pasak doc. Stasio Auškalnio, Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovo, šis ultragarso aparatas pasižymi didele raiška, suteikiančia didelę skiriamąją gebą, kuri leidžia įvertinti anatomijos detales ir audinių skirtumus tiesiai iš pakitusio židinio. 

Akušerės – neatsiejama gydytojo akušerio ginekologo komandos dalis, būnančios šalia pacienčių visą jų reprodukcinio amžiaus laikotarpį, savarankiškai prižiūrinčios mažos rizikos nėštumus ir dirbančios švietėjišką darbą. Prof. Mindaugas Kliučinskas, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas, pastebi, kad Kauno klinikose dirbančios akušerės jau daugiau kaip dešimtmetį savarankiškai prisiima atsakomybę už gimdyvės ir naujagimio priežiūrą, vykdo šviečiamąją veiklą „Akademija šeimai“ programoje.

Prieš 13 metų Saulius pajuto pirmuosius ligos simptomus. „Nuolat svaigo galva, temdavo akyse. Pastebėjau, kad atsirado koordinacijos sutrikimų“, – prisimena vyras. Saulius nusprendė nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Kauno klinikose atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), jo galvoje rastas 8 centimetrų auglys.

Balandžio 22-29 d. visame pasaulyje minima pirminio imunodeficito savaitė. Pasaulyje pirminis imunodeficitas (PID) diagnozuotas maždaug 6-iems milijonams žmonių, o apie 70-90 proc. sergančiųjų nė neįtaria, kad gali juo sirgti. Lietuvoje įvairiomis pirminio imunodeficito formomis serga iki 200 žmonių. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atpažinti pirminio imunodeficito simptomus, o jiems pasireiškus – kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika gali nulemti sėkmingesnį šios ligos gydymą. Daugiau apie pirminį imunodeficitą ir šią ligą išduodančius simptomus – pokalbyje su dr. Edita Gasiūniene, Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centro vadove.