Naujienos

Sužinojus apie nėštumą, džiaugsmą ir malonų jaudulį dažnai lydi baimė, nerimas ir abejonės dėl ateities – visi jausmai yra normalūs. Prof. Meilė Minkauskienė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė, dalijasi aktualia informacija apie moters priežiūrą nėštumo pradžioje ir skiepus nėštumo metu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su kitomis dvejomis Lietuvos gydymo įstaigomis ir užsienio šalių partneriais jungiasi prie tarptautinio Europos Sąjungos Skaitmeninės Europos programos lėšomis finansuojamo projekto „GDI“ (angl. Genomic Data Infrastructure). Šiuo projektu siekiama sukurti tarpvalstybinį nacionalinį genomo duomenų tinklą ir tokiu būdu pagerinti retų ligų diagnostikos galimybes ateityje. 

Prieš 25 metus Kauno klinikose atlikta pirmoji Lietuvoje kochlearinio implanto operacija žmogui, kuriam įprasti klausos aparatai negalėjo sugrąžinti klausos. Kochleariniai implantai garsą perdirba į elektros impulsus ir tiesiogiai perduoda jį tiesiai į klausos nervą, aplenkdamas žuvusias ar pažeistas klausos ląsteles, dėl kurių žmogus ir negali girdėti. Tokiems žmonėms įprastiniai klausos aparatai yra neveiksmingi. 

2022-ieji Kauno klinikoms – stabilaus augimo metai: suteiktų paslaugų apimtys pagaliau vėl grįžo į ikipandeminį lygį, pasiektas proveržis svarbiuose infrastruktūros projektuose, tęsiami pradėti strateginiai darbai. Antradienį prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius, pristatė 2022 metų ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei. Profesorius peržvelgė svarbiausius praėjusiais metais nuveiktus darbus ir pasiekimus bei pristatė pagrindinius šių metų siekinius. „Tęsdami Kauno klinikų veiklos strategijos įgyvendinimą, daugiausiai dėmesio skyrėme ligoninės valdymo, klinikinės veiklos ir slaugos tobulinimui, orientuotam į pacientą ir veiklos efektyvinimą, bei į technologijų ir infrastruktūros plėtrą“, – praeitų metų apžvalgą pradėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Kauno klinikų pacientas Jonas, prisimindamas pirmuosius ligos simptomus, pirmiausia įvardija ūmų skausmą valgant. „Kasdien jaučiau vis stipresnį skausmą po šonkauliais ties saulės rezginiu, – pasakoja vyras. – Kai nebegalėjau visiškai valgyti, supratau, kad taip neturėtų būti, todėl kreipiausi į gydytojus.“

Įprastai, pajutę pilvo skausmus ar pastebėję ant plaštakų odos pūsles, nepagalvojame, kad tai gali būti retos ligos simptomas. Tačiau reta lėtinė, genetinė liga porfirija, atsirandanti dėl vieno iš aštuonių hemo sintezės kelio fermentų pakitimų ir lemianti porfirinų, svarbiausių daugelio organizmo junginių struktūrinių elementų, kaupimąsi organizme, gali pažeisti virškinamąjį traktą, nervų sistemą ar odą ir sukelti tokius simptomus.

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 384 mln. žmonių visame pasaulyje ir tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis, sudaranti net apie 3 mln. mirčių per metus. Vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. sergančių LOPL, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų. Prof. Kęstutis Malakauskas, Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas, teigia, kad nors LOPL nėra pagydoma, tačiau laiku ją diagnozavus, galima sulėtinti ligos progresavimą ir užtikrinti pacientams visavertį gyvenimą.

Kauno klinikose prižiūrima per 100 vaikų iš visos Lietuvos, kuriems suformuota gastrostoma – vamzdelis, užtikrinantis visavertę mitybą, esant sutrikusiam rijimui. Viena iš ligų, kuomet prireikia suformuoti gastrostomą, yra įgimtas stemplės susiaurėjimas – labai reta patologija, įtraukta į Vaikų Europos retų ligų registrą (ERNICA). Kiekvienais metais Kauno klinikose ši patologija nustatoma 1-2 vaikams. Dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė, pažymi, kad kol kas, deja, nežinoma, kas tiksliai nulemia ligą. 

Visai neseniai garbų 100 metų jubiliejų atšventusi Kauno klinikų pacientė Valė – puikus pavyzdys, kad sveika gyvensena ir nuoširdus bei profesionalus medikų darbas gali užtikrinti ilgaamžį visavertį gyvenimą. Prieš kelias dienas moteris pajuto stiprų skausmą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką. „Pasiguodžiau socialinei darbuotojai, kad jaučiu maudimą krūtinėje. Ji nedelsdama iškvietė Greitąją medicinos pagalbą (GMP). Taip ir atsidūriau Kauno klinikose“, – prisimena Valė.

Pasaulyje per 7,5 metų, pasitelkiant genų terapiją, gydyta daugiau nei 3 tūkst. vaikų, sergančių reta nervų ir raumenų liga – spinaline raumenų atrofija. Šiandien pirmą kartą šis gydymo metodas pritaikytas ir Kauno klinikose. Simona Stankevičiūtė, Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė, sako, kad genų terapija – didelis žingsnis į priekį medicinos ir mokslo srityje.