Naujienos

Ligoninės Vaistinė nėra visuomenei įprasta vaistinė, kurioje galima įsigyti vaistų. Pagrindinė Kauno klinikų vaistinės funkcija – aprūpinti skyrius būtinais medikamentais ir slaugos priemonėmis. Be to, čia gaminama didelė įvairovė medikamentų, reikalingų Kauno klinikų pacientų gydymui. Per metus čia pagaminama apie 500 tūkst. vienetų sterilių infuzinių, injekcinių bei irigacinių (plovimo) tirpalų ir per 98 tūkst. ekstemporaliai (pagaminamų nedelsiant) gaminamų vaistų. Tai – ne tik didžiausia universiteto ligoninės vaistinė Baltijos šalyse, bet ir vienintelė vaistinė Lietuvoje, ruošianti chemoterapinių vaistų tirpalus, skirtus onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymui.

Šiandien pacientų gydymas neįsivaizduojamas be kineziterapijos, kuri vis dažniau tampa viena iš kompleksinio gydymo sudedamųjų dalių. Dažniausiai pacientams dar esant intensyvios terapijos skyriuose kineziterapeuto pagalbos prireikia po daugybinių kaulų lūžių, sąnarių išnirimo, raiščių ir raumenų plyšimo, vidaus organų sužalojimų. „Prie itin sunkių sužalojimų priskiriami trauminiai galvos bei nugaros smegenų sužalojimai, po kurių gydymas trunka ilgai ir reikalauja pacientų kantrybės bei pastangų“, – sako Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos kineziterapeutė prof. Eglė Lendraitienė.

Kraujo vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, išsivystančių kaulų čiulpuose arba limfmazgiuose ir apimančių daugybę įvairių ligos formų. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas dr. Domas Vaitiekus sako, kad per pastarąjį dešimtmetį kraujo vėžio gydymas reikšmingai patobulėjo, todėl daugumai pacientų galima padėti įveikti šią ligą arba su liga gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – į medikus kreiptis laiku.

Su gydytoju kalbamės apie kraujo vėžį, jį sukeliančius rizikos veiksnius ir naujausius gydymo metodus.

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojai dar pavasarį pasiekė Lietuvos rekordą – vos per 7 valandas daugiau nei 700 žmonių išmokė atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, tačiau sustoti neketina. Rugsėjo 23 dieną renginio „Vyriausybė gaivina“ metu suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus apmokyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Iš viso pradinį gaivinimą atlikti išmoko apie 70 darbuotojų.

Daugumai šeimų kūdikio laukimas suteikia didelį džiaugsmą. Deja, kartais nėštumo eiga klostosi ne taip, kaip turėtų. Nuo 2 iki 4 proc. visų nėštumų yra susiję su įgimta vaisiaus patologija. Nustačius ar įtarus vaisiaus raidos ydą ar kitą patologiją, svarbu jau nėštumo metu gauti daugiadalykės specialistų komandos priežiūrą ir paslaugas, todėl pacientės turi būti siunčiamos konsultuotis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą. „Iš anksto sudarytas gydymo planas ir profesionalų komanda, kurie nuolat rūpinasi vaisiumi, suteikia šeimai ramybės ir saugumo, padeda pasiruošti artėjančiam gimdymui ir naujagimio gydymui“ – pasakoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. E. Machtejevienė.

Sepsiu kasmet suserga apie 49 milijonai žmonių, iš kurių 11 milijonų miršta. Norint išvengti tiek daug prarastų gyvybių, žinios apie sepsį svarbios ne tik sveikatos priežiūros specialistams bet ir visiems žmonėms. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą bei didinti sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.

Siekiant paminėti Pasaulinę aortos dieną ir atkreipti visuomenės dėmesį į klastingą ligą, Kauno klinikų specialistai Vytauto Didžiojo karo muziejuje surengė akciją, kurios metu kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti, ar neserga pilvo aortos aneurizma. Renginio metu buvo pasitikrino net 400 žmonių. 

Pasaulyje vis dažniau diskutuojama apie pacientų saugą gydymo įstaigose ir su ja susijusius iššūkius. Skaičiuojama net vienuolika rūšių problemų, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaigose pacientai gali patirti žalą. Dažniausiai klaidas sveikatos priežiūros įstaigose lemia sisteminiai netobulumai, sudarantys prielaidas klaidai įvykti, tačiau ne mažiau svarbūs yra psichosocialiniai veiksniai. Darbuotojų pervargimas, nerimas, stresas, dideli darbo krūviai, įvairūs žmogiškieji veiksniai, darbuotojų trūkumas taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį pacientų saugos kultūroje. Pasaulinės pacientų saugos dienos proga jau ne vienerius metu Kauno klinikos kelia nepatogų, bet labai svarbų klausimą: kaip užtikrinti psichosocialinį medikų saugumą ir emocinę gerovę gydymo įstaigose? Kokių priemonių reikia imtis, kad medikas darbo vietoje jaustųsi saugus ir suprastas?

Pacientų taryba yra patariamasis organas, teikiantis rekomendacinius siūlymus Kauno klinikų administracijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir procesų tobulinimo. Pacientų tarybos tikslas – siekti naudos pacientui, gerinti pacientų ir jų artimųjų patirtis Kauno klinikose.

Pacientų tarybą sudaro 7 nariai, skiriami 3 metų kadencijai. Pacientų tarybos nariais gali tapti nepriekaištingos reputacijos asmenys, galintys atstovauti pacientų interesams ir (ar) yra pacientų visuomeninių organizacijų atstovai. Pageidautina, kad kandidatai turėtų asmeninės patirties Kauno klinikose – būtų gydęsi, konsultavęsi arba jo artimasis būtų lankęsis Kauno klinikose.
 
Laisvos formos motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą kviečiame siųsti el.p.atranka@kaunoklinikos.lt iki rugsėjo 16 d.
Bus susisiekta tik su atrinktais kandidatais. Konfidencialumas garantuojamas.

Rugsėjo 8 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose vyko dviejų Baltijos šalių universiteto ligoninių – Kauno klinikų ir Rygos Paulo Stradinio universiteto ligoninės strategijos diena. Strateginės sesijos metu Kauno klinikų administracija pasidalijo patirtimi, kaip yra kuriama ir įgyvendinama universiteto ligoninės veiklos strategija, o kolegos iš Rygos pristatė baigiamą kurti savo įstaigos strategiją.

Penktadienį, rugsėjo 9-ąją, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) inauguruotas rektorius profesorius Rimantas Benetis. Rektorius prisiekė garbingai vadovauti niversitetui, puoselėti jo istorines tradicijas. LSMU rektoriui įteiktos specialiosios rektoriaus insignijos, jį sveikino valstybės vadovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti iškilūs asmenys.

Prieš kiek daugiau nei metus Kauno klinikų pacientė Danutė namuose lipo kopėčiomis, norėdama uždaryti stoglangį. Deja, moteris neišlaikė pusiausvyros, nukrito ir susilaužė koją. Tada ji dar nežinojo, kad gydymo laikotarpis pareikalaus didelės ištvermės. „Niekada nepagalvojau, kad kojos lūžis gali kainuoti tiek daug jėgų ir kantrybės“, – atvirauja moteris.