Naujienos

Šiandien Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Kauno klinikose viešėjęs Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros prezidentas prof. Makoto Suematsu savo įžvalgomis ir patirtimi dalinosi su universiteto ir ligoninės bendruomene bei aptarė pasaulinių duomenų dalijimąsi, siekiant dar tiksliau ištirti retas ir nediagnozuotas ligas. Pranešimą „Mission of AMED: Global Data Sharing“ tema skaitęs prof. Makoto Suematsu susitikimo metu kalbėjo apie genų terapijos vystymą, bendradarbiaujant Japonijos ir Lietuvos mokslininkams, regeneracinės medicinos plėtrą, galimas Lietuvos doktorantų stažuotes į Japoniją, taip pat buvo diskutuota apie retų onkologinių ligų diagnostikos galimybes bei bendradarbiavimą šioje srityje.

Šią savaitę Kauno klinikų Nefrologijos klinikoje apsilankęs Grenoblio universiteto ligoninės Nefrologijos, dializės ir inkstų transplantacijos klinikos vadovas prof. Lionel Rostaing su kolegomis nefrologais ne tik dalinosi ilgamete patirtimi, kartu konsultavo klinikoje gydomus pacientus, bet ir padėjo paruošti protokolą, pagal kurį Kauno klinikų medikai galės atlikti inksto transplantaciją iš netapačios kraujo grupės donoro.

Kauno klinikose gydomiems pacientams – džiugios naujienos. Siekiant užtikrinti kokybišką ir sveiką maistą ligoninėje, pakeista pacientų maitinimo sistema. Automatiniai maisto gaminimo katilai, nauja padėklinė sistema, maisto traukinukai, pasiekiantys kiekvieną skyrių, – tokia pirmoji šalyje moderni virtuvė ir nauji jos veikimo principai jau kelis mėnesius užtikrina sklandų sveikesnio maisto išdalinimą pacientams.

Sepsiu kasmet suserga apie 30 milijonų žmonių, iš kurių 9 milijonai miršta. Norint išvengti tiek daug prarastų gyvybių, žinios apie sepsį svarbios ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir visiems žmonėms. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą ir didinant jų sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (International Women‘s Association of Vilnius) narės jau 10 kartą Kauno klinikoms įteikė dovanų – biopsinių adatų, naudojamų krūties vėžio radiologinei diagnostikai ir krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami moterims, turinčioms lokaliai išplitusį krūties vėžį naviko ribom prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, navikas dažnai visai išnyksta. 

Jei kas nors prieš 20–25 metus būtų parodęs šiais laikais susuktą filmą ir laiko mašina nugabenęs į anuos laikus, nieku gyvu nebūtume patikėję, kad dirbsime tokiomis sąlygomis, naudosime tokio lygio priemones, galėsime suteikti būtiną pagalbą visiems šalies gyventojams“, – kalbėjo Kauno klinikų Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. Aras Puodžiukynas. Šiais laikais galima neįtikėtinai daug nuveikti tiek gydant širdies ritmo sutrikimus, tiek kitas kardiologines ligas. Širdies ritmo sutrikimo rūšys skaičiuojamos dešimtimis. Kai kurios jų nėra pavojingos, o kai kurios tikrai kelia pavojų. „Turime implantuojamų prietaisų širdies ritmo sutrikimams šalinti, kokių niekada neturėjome. Kaip pavyzdys galėtų būti belaidžiai stimuliatoriai, implantuojami į pačią širdį. Nors jie gali mažiau negu klasikiniai, kai kuriems pacientams tampa vieninteliu išsigelbėjimu“, – pasakojo A.Puodžiukynas. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos hibridinėje operacinėje atliktos dvi širdies triburio vožtuvo implantavimo operacijos, vedant kateterį per šlaunies veną. Perkateterinė triburio širdies vožtuvo implantavimo sistema yra skirta pacientams, kurie negali būti gydomi chirurginiu būdu atveriant krutinę. Šis metodas tikimasi, pagerins pacientų gyvenimo kokybę. Tokios operacijos – pirmos pasaulyje.

Sepsiu kasmet suserga apie 30 milijonų žmonių, iš kurių 9 milijonai miršta. Norint išvengti tiek daug prarastų gyvybių, žinios apie sepsį svarbios ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir visiems žmonėms. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą ir didinant jų sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (International Women‘s Association of Vilnius) narės jau 10 kartą Kauno klinikoms įteikė dovanų – biopsinių adatų, naudojamų krūties vėžio radiologinei diagnostikai ir krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami moterims, turinčioms lokaliai išplitusį krūties vėžį naviko ribom prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, navikas dažnai visai išnyksta. 

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje 2015 m. buvo atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiomos transplantavimo procedūra. Šiuo metu klinikoje jau atlikta daugiau kaip 50 sėkmingų transplantacijų pacientams, sergantiems kitiems gydymo metodams atsparia Clostridium difficile infekcija iš visos Lietuvos.

30 nėštumo savaitę Justina apėmė negeras jausmas. Apsilankius pas akušerį ginekologą, moteriai buvo nustatyta placentos pirmeiga ir įaugimas. „Man liepė saugotis, nekelti sunkių daiktų, tačiau kai namuose mažas vaikas – tai sudėtinga. Buvau įspėta – jei pradėsiu kraujuoti, iškart turiu vykti į priimamąjį ir savo diagnozę mokėti kaip eilėraštį. Niekada negalvoji, kad tau gali atsitikti kažkas blogo. 36 savaitę buvo numatyta sudėtinga operacija, deja, bet po vizito pas gydytoją nepraėjo nei dvi savaitės“, – kalbėjo buvusi Kauno klinikų pacientė.

Kūdikio žindymas ir antibiotikai skamba kaip du nesuderinami dalykai. Vis dar vyrauja manymas, jog sergančioms mamoms jokiu būdu negalima žindyti savo mažylio. Pasak medikų – tai netiesa, kadangi nežindyti rekomenduojama tik labai retais atvejais. Kauno klinikų pacientės Loretos istorija parodo, kad žindymas sergant ne tik galimas, bet ir būtinas – svarbiausia, jog būtų paskirti su žindymu derantys antibiotikai.