Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pabrėžė, kad reprezentatyvios gyventojų apklausos leidžia geriau suprasti pacientų ir jų artimųjų lūkesčius bei poreikius. „Kuo daugiau turime įrankių, padedančių išmatuoti ligoninės reputaciją, tuo lengviau galime nustatyti svarbiausias paslaugų kokybės gerinimo gaires, – teigia prof. R. Jurkevičius. – Svarbiu informacijos šaltiniu tampa ir Pacientų taryba, veikianti kaip administracijos patariamasis balsas. Ji leidžia pažvelgti į ligoninės veiklą paciento akimis.“ Be to, Kauno klinikų padaliniuose reguliariai atliekamos pacientų apklausos, kuriomis siekiama įvertinti pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.
Visuomenės apklausos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Kauno klinikose lankėsi maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų (35 proc.). 19 proc. respondentų nurodė, kad buvo atvykę gydytis ar pasikonsultuoti, 11 proc. – lankė ar lydėjo kitą pacientą, 5 proc. – gydėsi, konsultavosi, lankė ar atlydėjo kitą žmogų.
Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“, atlikusios apklausą apie Kauno klinikas, vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad tokie veiksniai kaip pandemija ir karas Ukrainoje turėjo įtakos visuomenės nuotaikoms, bet Kauno klinikų vertinimui didesnės įtakos nepadarė. 89 proc. lietuvių, turinčių nuomonę apie Kauno klinikas, jas vertina teigiamai, 10 proc. – vidutiniškai, ir vos vienas procentas šią ligoninę vertina neigiamai. „Pastebėjome, kad žmonės, kurie čia gydėsi arba lankė besigydančius, dažniau teigiamai nei neigiamai vertina Kauno klinikų teikiamų paslaugų kokybę negu tie, kurie čia nesilankė“, – teigia R. Ališauskienė. Iš tyrime dalyvavusių apklaustųjų, kurie turi patirtį Kauno klinikose, 91 proc. jas vertina teigiamai.
Dauguma šioje ligoninėje apsilankiusių žmonių (9 iš 10) sako, kad jeigu reikėtų medicinos paslaugų, pakartotinai rinktųsi Kauno klinikas. „Tyrimo metu pastebėta, kad Kauno klinikas rinktis skatina teigiami kitų žmonių atsiliepimai, asmeninė patirtis, gydytojų profesionalumas, gera paslaugų kokybė bei patogi geografinė padėtis. Tuo tarpu šios ligoninės nepasirinkti skatina objektyvios priežastys: atstumas (per toli), ilgas laukimo laikas bei informacijos trūkumas“, – teigia R. Ališauskienė.
Stipriausiomis Kauno klinikų savybėmis respondentai įvardijo platų teikiamų paslaugų spektrą, aukštą personalo kvalifikaciją, pažangią diagnostinę ir gydymo įrangą bei gerą reputaciją. 89 proc. lietuvių, turinčių nuomonę apie Kauno klinikas, vertina šią ligoninę kaip patikimiausią gydymo įstaigą Lietuvoje, o 88 proc. – kaip gerą reputaciją turinčią ligoninę.
Apklausoje dalyvavę respondentai pagrindiniais informacijos šaltiniais apie Kauno klinikas laiko artimųjų ir pažįstamų pasakojimus, asmeninę patirtį bei tradicinės žiniasklaidos priemones. „Šiuolaikinės medijos turi didelę reikšmę formuojant visuomenės nuomonę apie įstaigą bei užmezgant ryšį tarp Kauno klinikų ir jos tikslinių auditorijų“, – sako dr. Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė. Ji priduria, kad Kauno klinikų reputacijos tyrimas atliekamas kas dvejus metus, siekiant įvertinti visuomenės nuomonę apie universiteto ligoninę ir suprasti jos pokyčius dinamikoje. „Remiantis šiuo vertinimu, galime daryti teigiamus pokyčius ir didinti pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis“.
Šio tyrimo rezultatai reprezentatyviai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą.
Kauno klinikų ir „Baltijos tyrimai“ informacija