Naujienos

2020 metai neįprasti dėl pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos, tačiau išskirtiniai neeiliniu medikų ryžtu ir gebėjimu prisitaikyti prie ekstremalios situacijos. „Praėjusieji metai buvo sudėtingi ir kupini iššūkių, per kuriuos atsiskleidė tikrosios mūsų ligoninės bendruomenės vertybės, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kuris šiandien Ligoninės ataskaitą už praėjusius metus pristatė Ligoninės bendruomenei, dalininkams ir Stebėtojų tarybai. – Nepaisant pandeminių sunkumų,  ligoninėje pavyko nuveikti reikšmingų darbų“.

„Gydytoja, jūs neįsivaizduojate, kaip aš laukiau šito skambučio“, – tokius žodžius prieš pusę metų ištarė Algirdas, sužinojęs, kad yra kviečiamas kairiosios akies ragenos transplantacijai. Prieš daugiau nei 10 metų Kauno klinikose vyrui atlikta dešiniosios akies ragenos persodinimo operacija, tačiau po kelių metų pradėjo prastėti regėjimas kaire akimi.

Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė pirmą kartą kraujo paaukojo prieš aštuonerius metus. Per šį laikotarpį gydytoja kraujo donore buvo 24 kartus ir prisidėti prie kilnaus tikslo paskatino ne vieną pažįstamą.

Netikėtai užklupusi sunki COVID-19 ligos forma pareikalavo iš Antano daug jėgų. Vyras prisimena, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto gruodžio pradžioje, kai pakilo temperatūra ir pradėjo skaudėti kūną. „Dėl plaučių uždegimo atsidūriau ligoninėje ir ten praleidau beveik mėnesį, – prisimena Antanas. – Net ir įveikus šią klastingą ligą, mano savijauta buvo prasta, nusilpau, negalėjau nuryti nei maisto, nei vandens, neprakalbėjau.“

Neseniai mamos netektį išgyvenusi Jolanta su dėkingumu prisimena Kauno klinikų gydytojų ir slaugytojų rūpestį sunkiu laikotarpiu. Pablogėjus mamos Adelės sveikatai, Kauno klinikų šeimos gydytojas papasakojo Jolantai apie galimybę gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. „Net nesudvejojusi sutikau su pasiūlymu, o jau kitą dieną pas mus atvyko bendrosios praktikos slaugytoja, kineziterapeutas ir socialinė darbuotoja“, – prisimena moteris.

Ypatinga operacija Kauno klinikose – pacientei atlikta inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Iki šiol Kauno klinikose atliktos penkios inkstų transplantacijos, sustojus donoro širdžiai. Pacientė Veronika, kuriai atiteko šio donoro inkstas, ilgą laiką kentė nuo inkstų akmenligės. „Prieš 15 metų man atliko operaciją ir inkstų akmenis pašalino, – pasakoja moteris. – Gaila, bet tai situacijos nepakeitė – mano savijauta vis tiek prastėjo.“

Šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti dar 96 SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimai. Iš 82 (85,4 proc.) sėkmingai nuskaitytų viruso genomų, britiškoji viruso atmaina nustatyta 20 (24,4 proc.) atvejų. Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų nenustatyta.

Prieš penkerius metus Kauno klinikų Aprūpinimo ir socialinių paslaugų tarnybos Skalbyklos technologui dr. Gediminui Mikulėnui gimusi idėja, kaip būtų galima užkirsti kelią gyvybei pavojingiems širdies sutrikimams, atnešė pergalę – šiemet jis pelnė „Lietuvos garbės“ apdovanojimą „Metų išradimas“. Vyras neslepia, kad jaučiasi puikiai, o sveikinimai plūsta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. „Visi sako, kad tai graži ir šauni iniciatyva“, – šypsosi dr. G. Mikulėnas.

Atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo kovo 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau šeštasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus.

Neretai nėštumą planuojančioms ar būsimoms mamoms kyla klausimas, ar savo noru galima rinktis cezario pjūvio operaciją. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad cezario pjūvio operacija atliekama, kai gresia pavojus moters arba naujagimio sveikatai bei gyvybei ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie cezario pjūvio operaciją. 

Per metus Lietuvoje plaučių embolija suserga apie 1500 žmonių. Nustatyta, kad 80-ies metų ir vyresni žmonės giliųjų venų tromboze ir plaučių embolija serga 8 kartus dažniau nei tie, kuriems yra 40-50 metų. Šią ligą lemia įvairūs veiksniai, tačiau, pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, nėra prielaidų manyti, kad vakcinos nuo COVID-19 infekcijos būtų susijusius su plaučių embolija. Gydytojas pulmonologas atsako į klausimus, kas yra plaučių embolija, kaip nuo jos apsisaugoti ir kaip vertinti pasigirdusius nuogąstavimus dėl COVID-19 vakcinų sukeliamos embolijos.