Naujienos

Lietuvoje tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio beveik 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis. Nuo 2004 metų rekomenduojamos reguliarios patikros jau sumažino sergamumo rodiklius 19 proc., o mirtingumo – 26 proc. Jos gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof. Daiva Vaitkienė ragina moteris nebijoti ir ateiti pasitikrinti, ar neturi ikivėžinių pakitimų arba rizikos veiksnių šiai klastingai ligai išsivystyti. Laiku aptikus pakitimus, galima juos išgydyti su minimaliomis pasekmėmis moters sveikatai. 

Šiandien Vytenis, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse vienu metu atlikta inovatyvi endoskopinė-artroskopinė kelio sąnario kremzlės rekonstrukcija ir menisko implantacija, šypsosi, tačiau dar visai neseniai jį vargino nuolat atsinaujinantis kairiojo kelio skausmas. „Tai kėlė emocinę įtampą. Atrodo, kad jau nebeskauda, bet vėl prasideda uždegimas. Džiuginantys dalykai nebetenka prasmės, kai nuolat turi jausti diskomfortą ir skausmą“, – pasakojimą pradeda vaikinas. 

Šiandien minima Pasaulinė motinos pieno donorystės diena, kurios proga Kauno klinikų Neonatologijos klinikos personalas ir neišnešiotų naujagimių mamos dėkoja maitinančioms motinoms, aukojančioms savo pieną Kauno klinikų Donorinio motinos pieno bankui.

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga liga. Vieną dieną jai pakilo skrandžio rūgštingumas, o valgant atrodė, kad skauda net stemplę. „Pastebėjau, kad nesuvalgau įprastos maisto porcijos, nuolat jaučiuosi pavargusi, mieguista“, – pasakojimą apie savo ligą pradeda jauna moteris.

Kiekvienais metais Kauno klinikose apie 50 vaikų ir 20 suaugusių išgirsta retos inkstų ligos diagnozę. Skaičiuojama, kad per metus Kauno klinikose pas gydytoją nefrologą dėl retų inkstų ligų apsilanko apie 400 pacientų. Kauno klinikų Retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja nefrologė prof. Inga Skarupskienė sako, kad nors retos inkstų ligos užklumpa netikėtai, tačiau diagnozavus jas laiku, pacientams galima padėti. „Pritaikius gydymą, jie gali gyventi visavertį ir ilgą gyvenimą dėl pažangos organų pakaitinėje terapijoje (dializėje) ir inkstų transplantologijoje“, – teigia prof. I. Skarupskienė.

Visuomenėje dažnai kyla diskusijų, ar galima planuojančioms nėštumą, nėščioms arba žindančioms moterims skiepytis COVID-19 vakcina. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad COVID-19 infekcija – pavojinga nėščiosioms, todėl kiekvieną kartą joms rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju ir priimti individualų sprendimą, ar skiepytis COVID-19 vakcina. „Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių moterims pasunkėja kvėpavimo funkcija, o susirgus COVID-19 liga kvėpavimo sistema dar labiau apsunkinama, todėl gali kilti sunkių komplikacijų. Taip pat užsikrėtus šia infekcija padidėja persileidimo tikimybė, – sako profesorė. – Siekiant apsaugoti nėščiąsias, jos neturėtų būti atskirtos nuo vakcinavimo procesų.“ 

Lietuvoje maždaug 1 iš 6 porų susiduria su vaisingumo sutrikimais. Vis dažniau poros, kurios susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų, svarsto apie pagalbinio apvaisinimo galimybę. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, susidūrus su sunkumais planuojant nėštumą, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas. „Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada baigiasi sėkmingai ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai – visiškai normalus procesas, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. – Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“ 

Lietuvoje stebima ir gydoma per 200 žmonių, sergančių plautine arterijos hipertenzija ir plautine tromboemboline hipertenzija. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojos pulmonologės doc. Deimantės Hoppenot teigimu, nors plautinė hipertenzija pasaulyje vertinama kaip nepagydoma liga, tačiau anksti ją diagnozavus, pacientams galima užtikrinti visavertį gyvenimą. „Sukuriama vis daugiau veiksmingų plautinės hipertenzijos gydymo metodų, pagerinančių sergančiųjų gyvenimo kokybę ir prailginančių jų gyvenimą“, – sako doc. D. Hoppenot.

Trejų metukų Domantė serga spinaline raumenų atrofija. Nors reta nervų ir raumenų ligos diagnozė į mergaitės šeimą atnešė daug nežinomybės ir nerimo, šiandien Domantė jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius. „Visada žinojau, kad mano dukra vaikščios, o dabar tik dar labiau tuo tikiu“, – sako mergaitės mama Justina.