Naujienos

Gimdymo metu gali būti taikomi tiek medikamentiniai, tiek nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai. Nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus gimdyvės renkasi dėl įvairių priežasčių: nori gimdyti natūraliau, nejaučia labai stipraus skausmo, taip pat individualiais atvejais pasitaiko, kad medikamentiniai skausmo malšinimo būdai yra nerekomenduojami. Kai moterys jaučia stiprų skausmą, gimdymo procesas gali būti ilgesnis ir sunkesnis – joms sunku atsipalaiduoti ir susikoncentruoti. Dažnai gimdymo kokybei įtaką daro ir skausmo keliama baimė. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerės Genovaitės Jasiulevičės teigimu, baimė gimdyti kyla tada, kai moterys neturi pakankamai informacijos apie gimdymą ir apie jo metu kilusio skausmo malšinimą. Todėl moterims nereikėtų bijoti pasikonsultuoti su akušere arba gydytoju akušeriu ginekologu.

Kauno regiono ligoninėse ir toliau didėja COVID-19 liga sergančių pacientų skaičius bei auga stacionaro užimtumo rodikliai, todėl nuo rytojaus (ketvirtadienio) Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui skirtų lovų skaičius.

Keičiantis COVID-19 infekcijos epidemiologinei situacijai Kauno regione (didėjant ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiui ir augant stacionaro lovų užimtumo rodikliui) nuo rytojaus (šeštadienio) Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui skirtų lovų skaičius.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį COVID-19 infekcija gydytoja Dalia užsikrėtė darbe. Pajutusi pirmuosius simptomus, moteris įtarė, kad gali būti užsikrėtusi klastingu virusu, bet nesitikėjo, jog visiškai pasveikti prireiks daugiau nei 4 mėnesių. „Pakilus temperatūrai ir atsiradus šaltkrėčiui, nedelsiant kreipiausi į medikus“, – pasakoja ji.

Slaugos darbuotojai yra atsakingi už daugelį dalykų: išbando naujus įrankius, padedančius užtikrinti pacientų saugą, bendrauja su pacientais, juos išklauso. Kauno klinikų Neurologijos klinikos slaugos vadovė Vita Balčienė teigia, kad slaugytojo darbas yra žavus dėl jo įvairiapusiškumo. „Slaugytojas turi atlikti ne tik techninius darbus, bet ir palaikyti pacientus sunkią akimirką, kritiškai mąstyti ir viską suspėti laiku.“ Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė Daiva Didvalė tiki, kad slaugytojai yra profesionalūs savo srities darbuotojai, kurie geba prisitaikyti prie kompleksinio darbo ir sėkmingai užtikrinti pacientų saugą. 

 

Kauno miesto savivaldybėje naujų COVID-19 ligos atvejų skaičiui 100 tūkstančių gyventojų per 14 dienų esant daugiau nei 100, nuo šiandien, liepos 27 dienos, Kauno klinikose pacientus galima lankyti kasdien, darbo dienomis nuo 16 iki 19 val., nepriklausomai nuo to, kiek laiko pacientas gydomas ligoninėje.

Austėja – profesionali sportininkė, penkis kartus tapusi Lietuvos bokso čempione, kurią klastinga onkologinė liga užpuolė visai netikėtai. Sportuojant dažnai pasitaiko traumų, todėl pajutusi pirmuosius ligos simptomus, Austėja net nepagalvojo, kad gali sirgti onkologine liga. „Šiek tiek buvo keista, kad organizmas pasidarė jautrus. Mane kankino nuolat atsinaujinantys uždegimai, o organizmas su jais beveik nekovojo. Galvojau, kad nusilpau dėl per didelio sportinio krūvio ar įtampos, tačiau net nebuvo minties, kad turiu rimtų sveikatos problemų“,  – pasakojo sportininkė. 

Saugios chirurgijos klausimynas – įrankis, kuris padeda medikų komandai užtikrinti pacientų saugą. Klausimynas leidžia gydytojams lengviau komunikuoti tarpusavyje, atlikti darbą sklandžiau ir išvengti didelių klaidų. Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Žilvinas Dambrauskas sako, kad saugios chirurgijos klausimynas padeda visai komandai vienodai įsitraukti į darbo procesą, pasidalinti atsakomybėmis ir sėkmingai atlikti operaciją. „Veiksmus, atliekamus operacijų metu, galima sistemingai aprašyti klausimyne, o tai ne tik leidžia išvengti klaidų, bet ir padeda lengviau į komandinį darbą įsitraukti naujiems nariams“, – profesoriui antrina Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas Karolis Bareikis.

Kauno klinikų pacientė Miglė ruošiasi vykti namo kartu su visai neseniai gimusiomis ir sparčiai augančiomis bei stiprėjančiomis dvynukėmis – Smilte ir Elze. Nėštumo laikotarpis tiek iš jos, tiek iš visos Miglės šeimos pareikalavo stiprybės, nes 27 nėštumo savaitę moteris susirgo lengva COVID-19 ligos forma. „Vieną dieną man pakilo temperatūra, jaučiau kvapą, skonį, todėl nieko blogo neįtariau, bet pasitarusi su vyru, nusprendžiau nuvykti į ligoninę“, – pasakoja dvynukių mama.

Šią savaitę dvejoms Kauno klinikų slaugytojoms įteiktos Švedijos Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimų padėkos. Padėkas gavo projekto finalininkės – Kauno klinikų Kardiologijos klinikos slaugos vadovė Aušra Dubosienė ir Gastroenterologijos klinikos slaugytoja Rima Kalinauskaitė. Šio projekto tikslas – kurti slaugytojų bendrystę ir pabrėžti slaugos profesijos svarbą, o pritaikant projekte dalyvavusių slaugytojų idėjas, diegti naujoves gydymo įstaigose. 2020 m. Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimas Lietuvoje vyko pirmą kartą.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali ir gyvybę gelbstinti procedūra – suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas. Šios procedūros Kauno klinikų pacientei Vidai reikėjo po atliktos kepenų transplantacijos išsivysčius retai komplikacijai – kepenų vartų venos ir jos šakų ūmiai trombozei. Suformuotas perkutaninis šuntas apsaugojo pacientę nuo galimos kepenų retransplantacijos ateityje ir išsaugojo neseniai persodintą organą. „Sužinojusi, kad reikės dar vienos procedūros, visiškai neišsigandau ir pasitikėjau gydytojais“, – nestokoja optimizmo ji.

Klaidos, susijusios su vaistais, medicinoje yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Jos gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskirtos per mažos arba per didelės medikamento dozės, kelių vaistų tarpusavio sąveikos ar nepageidaujamos ir nenumatytos reakcijos. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad kartais klaidingus sprendimus nulemia neteisingi įsitikinimai. „Visi pacientai skirtingi ir jiems reikia skirtingų vaistų, todėl kiekvieną kartą, gydytojui susidūrus su abejonėmis, reikėtų patikrinti, kokie vaistai pacientui skirti, ar tinkama jo dozė“, – sako S. Stankevičiūtė.