Naujienos

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga liga. Vieną dieną jai pakilo skrandžio rūgštingumas, o valgant atrodė, kad skauda net stemplę. „Pastebėjau, kad nesuvalgau įprastos maisto porcijos, nuolat jaučiuosi pavargusi, mieguista“, – pasakojimą apie savo ligą pradeda jauna moteris.

Kiekvienais metais Kauno klinikose apie 50 vaikų ir 20 suaugusių išgirsta retos inkstų ligos diagnozę. Skaičiuojama, kad per metus Kauno klinikose pas gydytoją nefrologą dėl retų inkstų ligų apsilanko apie 400 pacientų. Kauno klinikų Retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja nefrologė prof. Inga Skarupskienė sako, kad nors retos inkstų ligos užklumpa netikėtai, tačiau diagnozavus jas laiku, pacientams galima padėti. „Pritaikius gydymą, jie gali gyventi visavertį ir ilgą gyvenimą dėl pažangos organų pakaitinėje terapijoje (dializėje) ir inkstų transplantologijoje“, – teigia prof. I. Skarupskienė.

Visuomenėje dažnai kyla diskusijų, ar galima planuojančioms nėštumą, nėščioms arba žindančioms moterims skiepytis COVID-19 vakcina. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad COVID-19 infekcija – pavojinga nėščiosioms, todėl kiekvieną kartą joms rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju ir priimti individualų sprendimą, ar skiepytis COVID-19 vakcina. „Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių moterims pasunkėja kvėpavimo funkcija, o susirgus COVID-19 liga kvėpavimo sistema dar labiau apsunkinama, todėl gali kilti sunkių komplikacijų. Taip pat užsikrėtus šia infekcija padidėja persileidimo tikimybė, – sako profesorė. – Siekiant apsaugoti nėščiąsias, jos neturėtų būti atskirtos nuo vakcinavimo procesų.“ 

Lietuvoje maždaug 1 iš 6 porų susiduria su vaisingumo sutrikimais. Vis dažniau poros, kurios susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų, svarsto apie pagalbinio apvaisinimo galimybę. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, susidūrus su sunkumais planuojant nėštumą, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas. „Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada baigiasi sėkmingai ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai – visiškai normalus procesas, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. – Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“ 

Lietuvoje stebima ir gydoma per 200 žmonių, sergančių plautine arterijos hipertenzija ir plautine tromboemboline hipertenzija. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojos pulmonologės doc. Deimantės Hoppenot teigimu, nors plautinė hipertenzija pasaulyje vertinama kaip nepagydoma liga, tačiau anksti ją diagnozavus, pacientams galima užtikrinti visavertį gyvenimą. „Sukuriama vis daugiau veiksmingų plautinės hipertenzijos gydymo metodų, pagerinančių sergančiųjų gyvenimo kokybę ir prailginančių jų gyvenimą“, – sako doc. D. Hoppenot.

Trejų metukų Domantė serga spinaline raumenų atrofija. Nors reta nervų ir raumenų ligos diagnozė į mergaitės šeimą atnešė daug nežinomybės ir nerimo, šiandien Domantė jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius. „Visada žinojau, kad mano dukra vaikščios, o dabar tik dar labiau tuo tikiu“, – sako mergaitės mama Justina.

Kauno klinikų Aprūpinimo ir socialinių paslaugų tarnybos Skalbyklos technologui dr. Gediminui Mikulėnui – tarptautinis įvertinimas. Jam suteiktas Profesionalios tekstilės priežiūros pasaulio eksperto vardas. Šiuo metu šį vardą yra gavęs 21 mokslininkas praktikas iš įvairių pasaulio valstybių, įsteigtą Tarptautinio tekstilės priežiūros komiteto. Šio komiteto pagrindinis tikslas – sukurti pasaulio tekstilės ekspertų priežiūros tinklą, kuris skatintų inovacijų įgyvendinimą skalbimo srityje keičiantis informacija tarp pasaulio ekspertų. 

COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse išlieka įtempta, pacientų srautas ir toliau auga. Šiandien Kauno regiono gydymo įstaigose trečią kartą nuo kovo mėnesio didinamas covid lovų skaičius. 10 papildomų stacionaro lovų pradeda veikti Kauno klinikų COVID-19 ligos Antrajame skyriuje ir 3 lovos dedikuotos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Kauno regione nuo šiandien covid pacientams iš viso bus dedikuota 390 lovų su deguonies tiekimu ir 46 RITS lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) galimybe. 

Kauno klinikų pacientė Milda serga pirminiu imunodeficitu. Ilgą laiką moteris nepastebėjo šios ligos požymių, todėl prieš kelis metus atsitiktinai nustatyta diagnozė ją nustebino. „Nuo vaikystės dažnai sirgdavau plaučių uždegimu, vėliau net du kartus hemoglobino kiekis kraujyje sumažėjo iki kritinės ribos, – pasakojimą pradeda moteris. – Nieko blogo neįtariau, bet vis tiek sukau galvą, kodėl man nuolat skauda gerklę, temperatūra per dieną kelis kartus pakyla ir vėl nukrenta.“

Tradicijos nesikeičia. Balandžio 27 d. Kauno klinikų medikams išdalinta beveik 3000 pavasariškų žiedų Medicinos darbuotojų dienos proga.