Naujienos

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali ir gyvybę gelbstinti procedūra – suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas. Šios procedūros Kauno klinikų pacientei Vidai reikėjo po atliktos kepenų transplantacijos išsivysčius retai komplikacijai – kepenų vartų venos ir jos šakų ūmiai trombozei. Suformuotas perkutaninis šuntas apsaugojo pacientę nuo galimos kepenų retransplantacijos ateityje ir išsaugojo neseniai persodintą organą. „Sužinojusi, kad reikės dar vienos procedūros, visiškai neišsigandau ir pasitikėjau gydytojais“, – nestokoja optimizmo ji.

Klaidos, susijusios su vaistais, medicinoje yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Jos gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskirtos per mažos arba per didelės medikamento dozės, kelių vaistų tarpusavio sąveikos ar nepageidaujamos ir nenumatytos reakcijos. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad kartais klaidingus sprendimus nulemia neteisingi įsitikinimai. „Visi pacientai skirtingi ir jiems reikia skirtingų vaistų, todėl kiekvieną kartą, gydytojui susidūrus su abejonėmis, reikėtų patikrinti, kokie vaistai pacientui skirti, ar tinkama jo dozė“, – sako S. Stankevičiūtė.

Šiltuoju metų sezonu padaugėja akių traumų, susijusių su statybų, būsto remonto, namų aplinkos, sodo tvarkymo ar žemės ūkio darbais, kurie atliekami pasitelkiant įvairius elektrinius ar mechaninius įrankius. „Šių metų duomenys rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai sunkių akių traumų (kurių buvo galima išvengti) įvyko dėl neatsargaus žmonių elgesio. Apie 90 proc. tokių traumų patyrė vyrai“, – teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

„Akys – tai vienas iš jautriausių ir sudėtingiausių organų, kurio sužalojimai gali sukelti sunkias komplikacijas, o dažnai netgi aklumą. Akies trauma dažniausiai neigiamai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę“, – teigia prof. R. Žemaitienė. Profesorė pasakoja apie dažniausiai patiriamas akių traumas, jų prevenciją bei pirmąją pagalbą.
 

Dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, jog kelioms dienoms užsitęsus nėštumui, naujagimis bus pernešiotas arba atvirkščiai – pagimdžius šiek tiek anksčiau, jis bus neišnešiotas. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Laima Bagušytė teigia, kad nors nėštumo metu svarbu nustatyti tikslų gimdymo terminą, bet jis – tik orientacinis. „Ne visos moterys gimdo tą dieną, kuri laikoma preliminaria gimdymo diena. Todėl kelios dienos prieš ar po numatytos datos dar nereiškia, kad tai – neišnešiotumas ar pernešiojimas, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. – Iškilus klausimams, reikėtų pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušeriu,  atkreipti dėmesį į nėščiosios kortelę, kurioje turėtų būti surašyta visa aktuali informacija apie reikalingus tyrimus ar gimdymą.“

Kauno miesto savivaldybėje naujų COVID-19 ligos atvejų skaičiui 100 tūkstančių gyventojų esant mažiau nei 100, nuo šiandien, birželio 21 dienos, Kauno klinikose pacientus galima lankyti vadovaujantis šia tvarka. Nuo šiandien pacientų lankymo dažnumas nėra ribojamas. Pacientus galima lankyti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais (lankymo valandomis nuo 16 iki 19 val.). 

Laikinai, nuo birželio 21 d. iki birželio 25 d., keičiasi Kauno klinikų informacijos telefono (+37037326375, +37037326376) darbo laikas. Informacija bus teikiama darbo dienomis nuo 8 iki 16 val.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad 100-oji kepenų transplantacija, atlikta Kauno klinikose, įrodo aukštą gydytojų kvalifikaciją, profesionalumą ir gerą komandinį darbą: „Kepenys transplantuojamos nustačius negrįžtamus pakitimus jose arba sergant kepenų vėžiu, todėl džiaugiamės, kad galime pacientams suteikti viltį naujam gyvenimui.“

Kasmet šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. Neviltis, nežinia skatina žmogų užsisklęsti, pasitraukti iš aktyvaus gyvenimo. Pasaulinę inkstų vėžio dieną specialistai mokė pacientus, kaip, padedant dailės, jogos ir kani – šunų terapijai, išlieti savo emocijas, būsenas, santykius ir išlaikyti ryšius su aplinkiniais, jaustis išklausytam, suprastam, būti bendruomenės dalimi.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta sarginio limfmazgio, esančio pažasties srityje, biopsija, panaudojant intraoperacinę išplėstosios realybės (angl. Augmented reality) navigacinę sistemą. Iki šiol sarginio limfmazgio, kuriame gali būti išplitusios navikinės ląstelės, biopsijos buvo atliekamos remiantis anksčiau užfiksuotais radiologiniais vaizdais ir intraoperacinio daviklio garsinio signalo intensyvumu. Nauja įranga suteikia galimybę sarginį limfmazgį surasti ne tik remiantis garsiniu signalu, bet ir matyti jo buvimo vietą, kelią ir atstumą iki limfmazgio visos operacijos metu. Tikimasi, kad ši sistema leis biopsijas atlikti tiksliau ir padės sumažinti įvairių komplikacijų riziką.

Toliau gerėjant COVID-19 epidemiologinei situacijai Kauno regione, mažėjant atvykstančių pacientų srautui ir stacionaro lovų užimtumo rodikliui, nuo birželio 14 d. (pirmadienio), Kauno regiono gydymo įstaigose trečią kartą mažinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 39 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Nuo kitos savaitės Kauno regione lieka 180 covid lovų su deguonies tiekimu ir 36 reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovų su DPV galimybe. 

Kauno miesto savivaldybėje naujų COVID-19 ligos atvejų skaičiui 100 tūkstančių gyventojų esant mažiau nei 200, nuo šiandien, birželio 10 dienos, Kauno klinikose pacientus galima lankyti vadovaujantis šia tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad nuo šiandien pacientus lankyti galima ne kartą per savaitę, kaip buvo iki šiol, o kasdien darbo dienomis. Be to, pacientus galima lankyti nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie yra gydomi Kauno klinikose.

Ilgametis Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojas, profesorius Žilvinas Saladžinskas praeitą savaitę nuteistas už prieš šešerius metus atliktos sudėtingos operacijos aplinkybes, turėjusias įtakos pacientės mirčiai. Vis dar tenka apgailestauti, kad Lietuvoje iki šiol sunkiai kelią skinasi mokymosi iš klaidų kultūra, o nepageidaujami įvykiai medicinoje yra kriminalizuojami. Kauno klinikos tiki, kad mokymosi iš klaidų kultūros puoselėjimas ir sisteminių pokyčių užtikrinimas yra Vakarų valstybių padiktuoti pažangos veiksniai, vedantys į priekį visas modernias ir į pacientą orientuotas sveikatos priežiūros sistemas.