Naujienos

Šiuo metu Kauno klinikose prižiūrima ir gydoma daugiau nei 40 vaikų ir suaugusiųjų, sergančių reta nervų ir raumenų liga – spinaline raumenų atrofija. Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė, sako, kad pusė čia gydomų pacientų vartoja geriamą preparatą, kita dalis pacientų gydomu į stuburo kanalą leidžiamu preparatu – nusinersenu, o vienai pacientei dar šiais metais skirta genų terapija.

Šiandien iškilmingoje rugsėjo 1-osios penkminutėje Kauno klinikų bendruomenė tradiciškai paminėjo Mokslo ir žinių dieną. Ši penkminutė neįprasta, nes jos metu diplomus atsiėmė pirmieji Kauno klinikų Lyderystės akademijos absolventai. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio partneriais prisijungė prie dar vieno tarptautinio  „ES – sveikatos labui“ (EU4Health) programos lėšomis finansuojamo projekto „JANE“. Šio projekto esmė – jau egzistuojančiuose centruose sukurti vėžio profilaktikos, diagnostikos, gydymo, paliatyvios priežiūros nacionalinio lygmens gaires ir sulyginti onkologinių ligų priežiūros paslaugų galimybes su kitų Europos Sąjungos šalių galimybėmis.

Šiuo metu Kauno klinikų Kraujo centre jaučiamas visų kraujo grupių trūkumas. Artėjant savaitgaliui, po kurio iškart seks ir šventinė diena, būtina pasirūpinti kraujo komponentų atsargomis, kad jų užtektų visiems esamiems ir galimiems pacientams. 

Siekiant pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų diagnostiką ir gydymą, ieškoma būdų, kaip suvienodinti kokybiškos vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo prieinamumą visose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos jungiasi prie dar vieno tarptautinio „ES – sveikatos labui“ (EU4Health) programos lėšomis finansuojamo projekto „CraNE“.

Vaivai dar ankstyvoje vaikystėje diagnozuotas įgimtas, labai retas susirgimas, kuris paveikia inkstų funkciją. „Vaikystėje mano sveikata daugiausiai rūpinosi mama, aš tik žinojau, kad kas kelis mėnesius reikia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Supratome, kad tyrimai blogės ir ateityje reikės inkstų transplantacijos. Šiam įvykiui turėjome pasiruošti daugiau nei 10 metų“, – gydymo pradžią prisimena moteris. 

Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į šią retą onkologinių ligų formą, didinti visuomenės supratimą apie jas ir supažindinti su iššūkiais, kurie tenka pacientams, nustačius šią diagnozę. Kauno klinikų pacientė Rūta šia klastinga ir reta onkologine liga – osteosarkoma, susirgo būdama 22-ejų metų. Prieš devynerius metu mergina pajuto stiprų skausmą alkūnės srityje. Po kurio laiko lūžus alkūnės sąnariui, ji atvyko į Kauno klinikas. 

Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ nuostatomis bei kitais teisės aktais buvo parengtas „Viešosios įstaigos Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ reorganizavimo jungimo būdu prijungiant ją prie viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reorganizavimo sąlygų aprašas“. 

Moters lytinių organų uždegimas – dažniausia problema, dėl kurios mergaitės ir moterys kreipiasi pagalbos į gydytojus ginekologus. „Įvairaus amžiaus moterims dažnai diagnozuojamas vulvovaginitas – tai pirminis vaginitas, sukeliantis antrinį vulvitą. Svarbu suprasti, kad vulvitas – tai išorinių lytinių organų uždegimas, o vaginitu laikomas makšties uždegimas“, – pažymi dr. Ingrida Basevičienė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė.

Daktarė dalijasi patarimais, kaip mergaitėms ir moterims tinkamai rūpintis savo sveikata norint išvengti lytinių organų uždegimo.

Kauno klinikų pacientas Jurijus padėjo mamai sode, pjovė žolę su žoliapjove, kai pajuto stiprų skausmą krūtinėje. Kadangi vyras neseniai pietavo, nesuprato, kad tai – pirmieji ligos simptomai. „Pagalvojau, kad man sustojo skrandis, jutau spaudimą „duobutėje“, skaudėjo už krūtinkaulio, – prisimena jis. – Vėliau pakilo kraujo spaudimas, pradėjo pykinti. Pasitarėme su mama ir nusprendėme vykti į ligoninę, kuri buvo netoli jos namų.“

Dravet sindromas – viena iš kūdikystėje prasidedančių retų epilepsijos rūšių, susijusių su genetinėmis mutacijomis. „Šis sindromas dažniausiai prasideda viso kūno traukuliais karščiavimo metu, kurie linkę užsitęsti iki epilepsinės būklės. Neretai dėl jų vaikai patenka į ligoninę, – sako prof. dr. Milda Endzinienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Vaikų neurologijos skyriaus Epileptologijos sektoriaus vadovė. – Vėliau traukuliai ar kitokie epilepsijos priepuoliai kartojasi be karščiavimo“.