Naujienos

Kiekvienais metais į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą atvyksta apie 50 pacientų, nukentėjusių dėl sprogimų ir fejerverkų sukeltų sužalojimų. Didžioji dalis pacientų yra suaugusieji, tačiau traumas patiria ir vaikai, ypač paaugliai.

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės dr. Linos Adomaitienės, persileidimas yra gana dažna problema, su kuria susiduria besilaukiančios moterys, jų šeimos bei gydytojai. „1 iš 6 fiksuotų nėštumų baigiasi persileidimu, – teigia gydytoja akušerė ginekologė. – Priešlaikiniai gimdymai įvyksta rečiau, tai maždaug 5 proc. visų gimdymų.“ Specialistė pasakoja apie persileidimą, priešlaikinį gimdymą bei su jų gydymu susijusius mitus. 

Šiais metais Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje medikai turėjo 79 gimdymus, kurie komplikavosi pogimdyminiu kraujavimu ir kurių metu prireikė daugiadalykės komandos pagalbos. 40-čiai gimdyvių prireikė 170 donorų kraujo, o vienai iš jų net 42 vienetų įvairių kraujo komponentų. Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas papasakojo apie kraujavimą gimdymo metu ir kraujavimą po gimdymo. Profesorius įvardijo kraujavimo priežastis, rizikos veiksnius ir akcentavo kraujo donorystės svarbą, teikiant pagalbą gimdyvėms.

Svarbi informacija!

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos ir Endokrinologijos klinikos pacientai, norintys užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją kardiologą ar endokrinologą, registruotis turi ne per sergu.lt, o per pacientų išankstinę registracijos sistemą: https://ipr.esveikata.lt/ 

Siekiant sėkmingiau gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus, ieškoma įvairių būdų, o vienas jų – imuninės kraujo plazmos panaudojimas. Kauno klinikų Kraujo centre pradėtos imuninės pasveikusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos donacijos, o artimiausiu metu šia liga sunkiai sergantiems pacientams bus pradedamas gydymas imunine kraujo plazma.

 

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, – sako Inga, kurios 17-metė dukra Emilija dėl COVID-19 ligos sukeltų komplikacijų atsidūrė Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Nors kova su liga buvo nuožmi, mergina jau sveiksta ir kartu su mama tikisi greičiau grįžti namo.

Gyvo donoro inksto persodinimas – pats geriausias gydymo būdas pacientui, sergančiam galutinės stadijos lėtine inkstų liga. Tokia sėkmė aplankė ir kaunietį Joną, kurio gyvenimą pakeitė brolis, sutikęs dovanoti savo inkstą.

Nuo gruodžio 1 d. pradėjo veikti Kauno klinikų įsteigta specialistų Konsultacinė grupė, kuri organizuoja nuotolinius klinikinius pacientų aptarimus su regiono ligoninių medikais. Konsultacinė grupė sudaryta iš patyrusių specialistų komandos: gydytojų anesteziologų reanimatologų, pulmonologų, infektologų, chirurgų, nefrologų, esant poreikiui – ir gastroenterologų, hematologų, onkologų, ortopedų traumatologų bei kitų sričių universiteto ligoninės specialistų.

Aukštas kraujo spaudimas – sutrikimas, kurį reikia stebėti ir gydyti visiems sergantiesiems. Ši sveikatos būklė ypač pavojinga besilaukiančioms moterims, kurioms nustatoma nėščiųjų hipertenzija ar kitos hipertenzinės būklės. Apie tai, kokia yra nėščiųjų priežiūra ir kokios galimos komplikacijos, jei hipertenzija nekontroliuojama, kalba Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė. 

Tomas prisimena, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė vairuojant automobilį. „Gerai, kad staiga ištikęs priepuolis buvo trumpas ir mašiną pavyko suvaldyti. Tačiau vėliau sutriko koordinacija, todėl nieko nelaukdamas kreipiausi į medikus. Apie tai, jog man – melanoma su daugybinėmis metastazėmis galvoje, net neįtariau ”, – pasakojimą pradeda 46-erių metų vyras, kuriam iš viso kovo mėnesį nustatytos 40 metastazinių židinių galvos smegenyse. 

Kauno klinikos nuo pavasario yra įstaiga, organizuojanti COVID-19 liga sergančių pacientų gydymą Kauno regione. Kasdien peržiūrime viso regiono ligoninių lovų užimtumo rodiklius, pacientų srautus ir personalo pajėgumus, kad galėtume užtikrinti ne tik COVID-19 pacientų gydymą, bet ir planinių paslaugų teikimą. Iš anksto ruošiamės įvairiems infekcijos plitimo scenarijams. 

Lietuvoje diabetu serga apie 110 tūkst. suaugusių šalies gyventojų, tai yra maždaug 1 iš 29 vyrų ir 1 iš 23 moterų. Sparčiai vejamės pasaulines sergamumo diabetu tendencijas – mirštamumas nuo diabeto sukeltų komplikacijų Lietuvoje per metus, lyginant 2019 ir 2018 m. Higienos instituto pateikiamus duomenis, padidėjo net 20 procentų.