Naujienos

Spalio 8 d. Kauno klinikose vyko civilinės saugos pratybos „Darbuotojų veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui“, kurių metu imituotas gaisras ir incidentas Gama peilio centre, taip vertinant darbuotojų ir tarnybų veiksmus reaguojant į ekstremaliąją situaciją, radiacijos pavojų, evakuacijos ir komunikacijos procesus bei institucijų tarpusavio koordinavimą.

Pratybos Kauno klinikose buvo viena iš nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2025“ dalių, kurias koordinavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. „Pratybos „Vyčio skliautas 2025“ – puiki proga dar kartą įvertinti institucijų pasirengimą veikti įvairiose situacijose. Kauno klinikos yra svarbi šių pratybų grandis, nes čia tikrinama, kaip sveikatos sistema reaguoja ekstremaliomis aplinkybėmis. Tik stiprindami pasirengimą ir bendradarbiaudami galime užtikrinti žmonių saugumą bei sklandų valstybės veikimą bet kokiomis sąlygomis“, – teigė pratybas Kauno klinikose stebėjusi Premjerė Inga Ruginienė. Nacionalinių pratybų tikslas – įvertinti Valstybės mobilizacinės sistemos būklę, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas ir išteklių sutelkimas pasirengiant šalies gynybai ir vykdant gyvybiškai svarbias funkcijas – tokias kaip sveikatos priežiūra, sparčiai kintančioje aplinkoje.

Pratybų metu buvo imituoti keli ekstremalių įvykių scenarijai. Kauno klinikų teritorijoje dirbo ligoninės Apsaugos, Radiacinės saugos ir kitų tarnybų darbuotojai, buvo sušauktas Ekstremalių situacijų operacijų centras, teritorijoje buvo galima matyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Radiacinės saugos centro bei Policijos automobilius ir pareigūnus. „Pasirengimas reaguoti į ekstremalias situacijas ir atsparumo įvairioms grėsmės didinimas yra vieni iš svarbiausių mūsų prioritetų, todėl šios pratybos – tik viena iš sistemingo Kauno klinikų pasirengimo ekstremalioms situacijoms priemonių, – sakė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Kauno klinikų generalinis direktorius. – Reguliarios pratybos kartu su sveikatos sektoriaus, krašto apsaugos ir kitomis atsakingomis institucijomis leidžia tobulinti veiksmų koordinavimą ir užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą net kritinėse situacijose.“ 

Kauno klinikose pratybų metu imituotas gaisras Gama peilio centre, kuriame laikomas radioaktyvus šaltinis, ir dėl to kilęs radiacinės spinduliuotės pavojus tapo sudėtingu ekstremalios situacijos scenarijumi, skirtu testuoti evakuacijos ir visiškos ligoninės parengties procedūras. Nors nacionalinių pratybų scenarijus apsiribojo gaisro likvidavimu ir radiacinės saugos užtikrinimu, Kauno klinikos išplėtė užduotis ir išbandė viso pastato, kuriame veikia Neurochirurgijos, Neurologijos ir Psichiatrijos klinikos, evakuacijos scenarijų. „Radiacinio pavojaus zonoje, apimančioje 100 metrų spindulį, vienu metu buvo apie 700 žmonių, iš jų 400 pacientų, tarp jų – 100 nevaikštančių ir 15 intensyviosios terapijos skyriuje, todėl pagrindinis iššūkis buvo greita ir saugi evakuacija bei pacientų perkėlimas į kitus ligoninės ar kitų regiono gydymo įstaigų padalinius. Pratybų metu patikrintos evakuacijos, komunikacijos ir ekstremalių situacijų valdymo procedūros“, – pasakojo prof. R. Jurkevičius. 

Pratybas Kauno klinikose stebėjęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad realiai pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir krizėms galima tik derinant reguliariai atliekamą ligoninių atsparumo analizę su praktiniu pasirengimo patikrinimu – pratybomis. „Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija, gydymo įstaigomis kryptingai stiprina jų atsparumą, kad prireikus jos galėtų veikti be sutrikimų ir užtikrinti visuomenės saugumą bei suteikti realią pagalbą žmonėms net ir sunkiausiu valstybei metu“, – pažymėjo V. Vitkauskas.

Kauno klinikos, būdamos didžiausia šalies gydymo įstaiga, nuosekliai stiprina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, siekdamos užtikrinti veiklos tęstinumą net ir sudėtingiausiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į galimas grėsmes, čia reguliariai organizuojamos įvairaus pobūdžio pratybos, nuolat peržiūrimi ir tobulinami ekstremalių situacijų valdymo planai ir procesai, vertinama ir pagal poreikį atnaujinama infrastruktūra, įskaitant požeminę infrastruktūrą, plečiami būtini pajėgumai ir kaupiami reikalingi rezervai. 

Kauno klinikų, LRV ir NKVC informacija, Kauno klinikų ir Laimos Penek (LRVK) nuotraukos