Naujienos

Įprastai, pajutę pilvo skausmus ar pastebėję ant plaštakų odos pūsles, nepagalvojame, kad tai gali būti retos ligos simptomas. Tačiau reta lėtinė, genetinė liga porfirija, atsirandanti dėl vieno iš aštuonių hemo sintezės kelio fermentų pakitimų ir lemianti porfirinų, svarbiausių daugelio organizmo junginių struktūrinių elementų, kaupimąsi organizme, gali pažeisti virškinamąjį traktą, nervų sistemą ar odą ir sukelti tokius simptomus.

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 384 mln. žmonių visame pasaulyje ir tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis, sudaranti net apie 3 mln. mirčių per metus. Vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. sergančių LOPL, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų. Prof. Kęstutis Malakauskas, Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas, teigia, kad nors LOPL nėra pagydoma, tačiau laiku ją diagnozavus, galima sulėtinti ligos progresavimą ir užtikrinti pacientams visavertį gyvenimą.

Kauno klinikose prižiūrima per 100 vaikų iš visos Lietuvos, kuriems suformuota gastrostoma – vamzdelis, užtikrinantis visavertę mitybą, esant sutrikusiam rijimui. Viena iš ligų, kuomet prireikia suformuoti gastrostomą, yra įgimtas stemplės susiaurėjimas – labai reta patologija, įtraukta į Vaikų Europos retų ligų registrą (ERNICA). Kiekvienais metais Kauno klinikose ši patologija nustatoma 1-2 vaikams. Dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė, pažymi, kad kol kas, deja, nežinoma, kas tiksliai nulemia ligą. 

Visai neseniai garbų 100 metų jubiliejų atšventusi Kauno klinikų pacientė Valė – puikus pavyzdys, kad sveika gyvensena ir nuoširdus bei profesionalus medikų darbas gali užtikrinti ilgaamžį visavertį gyvenimą. Prieš kelias dienas moteris pajuto stiprų skausmą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką. „Pasiguodžiau socialinei darbuotojai, kad jaučiu maudimą krūtinėje. Ji nedelsdama iškvietė Greitąją medicinos pagalbą (GMP). Taip ir atsidūriau Kauno klinikose“, – prisimena Valė.

Pasaulyje per 7,5 metų, pasitelkiant genų terapiją, gydyta daugiau nei 3 tūkst. vaikų, sergančių reta nervų ir raumenų liga – spinaline raumenų atrofija. Šiandien pirmą kartą šis gydymo metodas pritaikytas ir Kauno klinikose. Simona Stankevičiūtė, Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė, sako, kad genų terapija – didelis žingsnis į priekį medicinos ir mokslo srityje. 

Martynui pirmosios transplantacijos metu buvo vos 19 metų, antrosios transplantacijos jam prireikė praėjus keturiems metams nuo pirmosios. „Pirmąjį kartą buvo ir baimės, ir dvejonių, tačiau pasitikėjau gerosiomis kitų pacientų istorijomis bei gydytojais, – prisimena vaikinas. – Antrąjį kartą nuotaikos buvo kiek kitokios – pats prašiau kuo greičiau duoti pasirašyti dokumentus, kad galėčiau keliauti į operacinę transplantacijai.“

Kauno klinikų pacientė Paulina pasakoja, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto būdama pirmo kurso studentė. „Tuo metu atsirado keisti pojūčiai gerklėje, atrodė, kad gerklė suveržta ir spaudžiama“, – prisimena moteris. Laikui bėgant, simptomai vis labiau ryškėjo, tapo sunku kramtyti, ryti kietą maistą. Žvelgdama į save nuotraukose, Paulina pastebėjo, kad yra pasikeitusi veido mimika, šypsena, jautė nuolatinį nuovargį. Moteris manė, kad tai gali būti intensyvių studijų pasekmės. 

Žaidimas su difuzoriaus pulteliu mažajam Kauno klinikų pacientui Tomui tapo lemtingu: berniukas netyčia prarijo ličio bateriją. Tuo metu jis buvo vos vienerių metų. „Netoliese dirbau, kai pamačiau, kad įvyko nelaimė, – pasakojimą pradeda Tomo mama Kristina. – Iš karto sureagavau ir iškviečiau Greitąją medicinos pagalbą (GMP), nes žinojau, kad tai – labai pavojinga.“

Kauno klinikų pacientė Gustė, būdama penkiolikos metų, pradėjo jausti varginantį mieguistumą, raumenų silpnumą ir jų atsipalaidavimą patiriant stiprias emocijas, pavyzdžiui juokiantis. Tuo metu jauna mergina nepagalvojo, kad tai gali būti pirmieji retos neurologinės ligos simptomai. „Kartais pamokų metu ar ramiai sėdint prasidėdavo nekontroliuojami miego priepuoliai. Užmigdavau net namuose ruošdama pamokas, – pasakojimą pradeda Gustė. – Nepailsėdavau naktimis, miego visada trūkdavo ir jo noro negalėjau kontroliuoti.“

Cezario pjūvio operacija (CPO) atliekama tada, kai pagimdyti natūraliu būdu nėra galimybės arba natūralus gimdymas per daug rizikingas moters ir/ar vaisiaus sveikatai ar gyvybei. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė pasakoja apie CPO indikacijas, skubumą ir eigos ypatumus