Naujienos

Lietuvoje paskelbus karantiną, įvairūs iššūkiai kilo ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir pacientams bei šeimoms, besiruošiančioms kūdikio atėjimui. Iš karto po gimdymo motinos galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau dabar ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį kyla klausimų. Ar susirgus COVID-19 liga galima žindyti kūdikį? Kaip šiuo laikotarpiu reikėtų saugiai žindyti? Ar naujagimis po gimdymo bus atskirtas nuo mamos? Atsakymus pateikia Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadovė, Žindymo komiteto narė ir sertifikuota tarptautinė žindymo konsultantė gydytoja neonatologė prof. Dalia Stonienė.

Pavasarį sprogstant medžiams ir kitiems augalams, ženkliai padidėja žiedadulkių koncentracija ore, o tai išprovokuoja pavasarinės alerginės slogos simptomus. Deja, šiemet pavasarinės alergijos sezonas sutampa su COVID-19 infekcijos plitimu. Pasak Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės, pagrindinį dėmesį pelnytai skiriant grėsmingos infekcijos pažabojimui, reikėtų nepamiršti ir pavasarinės alergijos, kurios simptomai labai panašūs į peršalimo.

Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje per praėjusią parą ištirta 501 ėminys dėl COVID-19 infekcijos. Stebint augantį užsikrėtusių COVID-19 infekcija žmonių skaičių, Kauno klinikos daro viską, jog kuo daugiau asmenų būtų patikrinti dėl COVD-19 ir galėtų laiku izoliuotis, taip apsaugant savo kolegas ar artimuosius.
 

Pirmadienio vakarą Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje gydomai pacientei nustačius COVID-19 infekciją, per dieną visiems likusiems Gastroenterologijos klinikoje gydomiems pacientams paimti ėminiai dėl šios infekcijos ištyrimo. Šįryt paaiškėjo, kad visų šių pacientų atsakymai – neigiami.

Pirmadienio vakarą Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje gydomai pacientei nustatyta COVID-19 infekcija. 

Pastarosios keletą savaičių visoms gydymo įstaigoms yra neįprastos. Ne išimtis ir Kauno klinikos, kuriose, nepaisant karantino ir pasikeitusių darbo sąlygų, gydomi sudėtingiausi pacientai, dėl pagalbos į Skubios pagalbos atvyksta žmonės, karantino režimu dirba medikai ir kiti darbuotojai. Tačiau darbus ligoninėje šiuo itin sudėtingu laikotarpiu pradžiugina pavieniai žmonės ir didelių verslų atstovai, su klausimu – kaip galime jums padėti? Gal galime atvežti pietus ar vandens darbuotojams? Kaip jūsų ligoninėje su apsaugos priemonėmis?

Svarbiausi pasikeitimai pacientams dėl Kauno klinikų teikiamų sveikatos paslaugų karantino metu.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojas, profesorius Žilvinas Saladžinskas vakar nuteistas už prieš penkis metus atliktos sudėtingos operacijos komplikaciją. Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė su pusantrų metų atidėjimu bei 753 eurų bauda. Chirurgui taip pat dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose. Kauno klinikoms teismo nuosprendžiu skirta atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą, kuri yra reikšminga suma universiteto ligoninei – įstaigai, kurios tikslas yra ne pelnas, o visos Lietuvos žmonių sveikata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 270 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.4.2 papunkčiu ir siekiant užkirsti kelią tolesniam naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimui, Kauno klinikose stabdomos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2020 m. kovo mėn. 16 d. 

Prieš kelis metus Lina sužinojo, jog serga galutine inkstų funkcijos nepakankamumo liga. „Iki ligos buvau sveika ir aktyvi. Sportavau ir sveikai maitinausi, todėl diagnozė buvo labai netikėta“, – pasakoja jauna kaunietė.
Pasak moters, dar netikėtesni buvo ligą signalizuojantys simptomai. „Pavasarį pradėjo kraujuoti dantenos, kartais iš nosies bėgdavo kraujas, nukrito hemoglobinas, o kojos pasidarė sunkios, stojantis reikėjo prisilaikyti. Galvojau, kad tai tik pervargimas, o geležies trūkumą kompensuosiu dar sveikesne mityba.“

„Lietuvos garbė“ ceremonijoje už mažiausios Lietuvoje gimusios ankstukės gyvybės išsaugojimą apdovanojimą pelnė Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė ir Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė.

Nuoširdžiai sveikiname jas ir visą būrį Kauno klinikų specialistų, padariusių viską, jog ši ankstukė galėtų džiaugtis gyvenimu!

2019 metų gegužę Kauno klinikose gimė 350 gramų sverianti mergaitė. Tai mažiausias išgyvenęs naujagimis šalyje. Mažylė gimė vos 22 gestacijos (nėštumo) savaičių ir Kauno klinikose gydyta daugiau nei 5 mėnesius. Išleista iš ligoninės mergytė svėrė 3,5 kilogramo.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės teigimu, šios mergaitės išgelbėjimas – didžiulis laimėjimas neonatologijos srityje. „Kuo neišnešiotas naujagimis yra didesnis, tuo jo išgyvenamumo ir buvimo sveiku galimybės yra didesnės. Tačiau su šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis ir labai mažo svorio naujagimiai šiandien turi galimybes būti sveikais.“

Mažylė gimė gegužės pabaigoje labai giliai neišnešiota, nes pasaulį turėjo išvysti tik spalio mėnesį. „Mergaitės būklė buvo labai sunki, o kartais net kritinė, todėl ji beveik 130 dienų buvo gydoma Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Sveikatos būklei pagerėjus, ją perkėlėme į Naujagimių ligų skyrių“, – pasakoja prof. R. Tamelienė.

Pasak Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovės, gydytojos neonatologės Ilonos Aldakauskienės, naujagimei buvo taikytas intensyvus gydymas, atlikta daug intervencijų. „Esant tokiam mažam svoriui ir gestaciniam amžiui, atlikti procedūras bei slaugyti naujagimę buvo išties didelis iššūkis, – pasakoja gydytoja neonatologė. – Mažylės plaučiai buvo neišsivystę, jai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai. Mergaitė buvo maitinama į veną, taip pat mamos pienu, kuris mažylei padėjo greičiau sveikti ir augti.“

Dėl itin mažo mergaitės svorio ir gilaus neišnešiotumo, vienoje plaučio dalyje ėmė formuotis cistos, kurios trukdė funkcionuoti kitoms plaučių dalims, trikdė kraujotaką. Jos ir taip sunki būklė dar pablogėjo, tapo nestabili. „27 parų naujagimei, kuri tuo metu nesvėrė nė pusės kilogramo, teko atlikti sudėtingą operaciją – šalinti plaučio skiltį. Tai buvo kritinis momentas, nuo kurio priklausė, ar mergaitė išgyvens“, – pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas doc. Artūras Kilda.

Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas – visos Kauno klinikų Neonatologijos klinikos darbuotojų nuoširdus darbas. Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti. „Taip pat dėkojame ligoninės kolegoms, kurie konsultavo ir padėjo priimti sprendimus: gydytojams vaikų chirurgams, vaikų ligų gydytojams, radiologams, genetikams, infektologams, oftalmologams ir akušeriams ginekologams,  kurie priėmė šį priešlaikinį gimdymą“, – dėkojo klinikos vadovė.

Iki šiol mažiausias išgyvenęs naujagimis Lietuvoje gimė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir buvo 28 gestacijos savaičių bei svėrė 450 g.  San Diego ligoninė 2019 metais paskelbė, kad 2018 metais gruodžio mėnesį gimęs ir išgyvenęs mažiausias pasaulio naujagimis buvo 23 gestacijos savaičių ir svėrė 245 g. 

Kauno klinikų informacija, prof. A. Tamelio nuotrauka