Naujienos

Giedrė 1-ojo tipo cukriniu diabetu serga jau 33 metus ir be vaistų savo gyvenimo nebeįsivaizduoja. Tačiau jauna moteris – optimistiška ir sako, kad liga jos gyvenimui netrukdo, o į klausimą, ar ji gali valgyti tortus, tik nusijuokia.

Šiandien Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje oficialiai atidarytos modernios, šiuolaikinius standartus atitinkančios ir naujas gydymo galimybes siūlančios devynios operacinės, kuriose įdiegtos pažangiausios gydymo metodikos. 

Po komplikacijomis pasibaigusio dantų rovimo Aleftiną vienuolika metų diena iš dienos lydėjo skausmas. „Negalėjau nei valgyti, nei gerti, nei normaliai kalbėti. Liežuviu perbraukus per dantis visą veidą tarsi nudegindavo. Gydytojai sakė, kad man – trišakio nervo neuralgija ir jie padėti bent kol kas niekuo negali“, – prisimena Kauno klinikų pacientė.

Kviečiame kiekvieną penktadienį į Endokrinologijos klinikos organizuojamus užsiėmimus žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. 

Rugsėjo 24 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) ir kitų žymių Japonijos mokslininkų, dirbančių onkologijos, genetikos, retų ligų ir personalizuotos medicinos srityse, delegacija. 
Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros vyresnysis prezidentas Yoko Izumi su kolegomis prof. Masashi Sanada, direktoriaus pavaduotoju Yasutake Katoh, AMED prezidentu Londone Ryo Takagi ir kitais garbiais mokslininkais susipažino su ligoninės pasiekimais ir perspektyvomis onkologijos, genetikos, branduolinės medicinos, retų ir nediagnozuotų ligų gydymo, neurochirurgijos srityse. 
Japonų delegacija susipažino onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybėmis Kauno klinikose, apžiūrėjo naujausią spindulinės terapijos aparatūrą – modernius linijinius greitintuvus. Vėliau lankėsi vieninteliame Baltijos šalyse naujos kartos gama peilio centre, susipažino su Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos infrastruktūra bei branduolinės medicinos galimybėmis Kauno klinikose. Svečiams vizito metu pristatyta ir analogų Lietuvoje neturinti robotinė sistema Laboratorinės medicinos klinikoje. 
„Naujausios technologijos mokslininkų iš Japonijos nebestebina, nes tai – jų kasdienybės dalis. Lietuvos E. sveikatos sistema jiems paliko didžiulį įspūdį. Tokio dydžio šalyse kaip Japonija centralizuotos pacientų duomenų sistemos įdiegimas yra kur kas sudėtingesnis nei Lietuvoje“, – pasakoja Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. 
Vizito metu Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė doc. Virginija Ašmonienė svečiams pristatė klinikos galimybes ir atliekamų genetinių tyrimų Kauno klinikose spektrą. Lietuvos ir Japonijos mokslininkai jau ne vienerius metus bendradarbiauja retų ir nediagnozuotų ligų diagnostikos ir gydymo srityje.  
Vienas iš delegacijos atstovų, Japonijos Keio medicinos universiteto Medicininės genetikos centro vadovas, profesorius Kenjiro Kosaki, Kauno klinikose lankėsi jau ne pirmą kartą. 2017 metais jis tapo Kauno klinikų generalinio direktoriaus tarptautiniu garbės patarėju. „Retos ir nediagnozuotos ligos yra viena iš Kauno klinikų prioritetinių veiklų sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys ir kuri sparčiai plėtojama bendradarbiaujant su kitų šalių specialistais“, – priduria prof. R. Jurkevičius. Kauno klinikų medikai į profesoriaus K. Kosaki vadovaujamą centrą nuo 2017 metų jau nusiuntė penkiolikos žmonių duomenis. Šiems pacientams po atliktų tyrimų ir jokiais kitais metodais nenustačius genetinių ligų, Japonijoje buvo atlikti išsamūs viso egzomo genetiniai tyrimai. 13 iš jų buvo patvirtinta ar įtarta reta genetinė liga. „Tai – didžiulis bendro Japonijos ir Lietuvos mokslininkų darbo rezultatas“, – sako doc. V.Ašmonienė. Susitikimo metu Kauno klinikose profesorius Kosaki pasidžiaugė besitęsiančiu bendradarbiavimu ir skatino jaunų specialistų tarpusavio mainus, įgyjant dar daugiau žinių ir patirties. 
Bendradarbiavimas su Japonijos mokslininkais tęsiasi jau ne vienerius metus. 2017 metais Lietuvoje pasirašytas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros memorandumas, pagal kurį šios šalys skatinamos dalintis patirtimi ir bendradarbiauti tiriant retas ligas, vystant mokslinius ir klinikinius tyrimus, siekti bendrų tikslų onkologijos ir kitose biomedicinos srityse. Praeitų metų rudenį ligoninėje viešėjęs AMED prezidentas prof. Makoto Suematsu savo įžvalgomis ir patirtimi dalinosi su Universiteto ir Ligoninės bendruomene bei aptarė pasaulinių duomenų dalijimąsi, siekiant dar tiksliau ištirti retas ir nediagnozuotas ligas. 
Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra įkurta 2015 metais, siekiant inicijuoti medicinos naujovių progresą, suvienijant įvairių specialybių bei sektorių specialistus bendram tikslui – medicininių tyrimų plėtros vystymui visame pasaulyje. 

Jungtinis AMED ir LR Sveikatos apsaugos mokslinis seminaras
Mokslininkai iš Japonijos į Lietuvą atvyko dėl bendro LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir AMED seminaro apie retas ir nediagnozuotas ligas, genetiką, vėžio diagnostiką bei personalizuotą mediciną. Dalyvauti seminare buvo pakviesti ir Lietuvos mokslininkai iš LSMU bei Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ir Santaros klinikų bei Nacionalinio vėžio instituto, kurie nagrinėjo medicininių duomenų ir bioresursų panaudojimo galimybes bendriems moksliniams tyrimams. Didžiausias dėmesys skirtas aptarti moksliniai tyrimai vėžio ir retų ligų srityse. 
Seminaro metu žymūs japonų mokslininkai pristatė savo pasiekimus Japonijos biobankų ir genetinių tyrimų srityje, vystant personalizuotą mediciną. Lietuvoje Nacionalinis biobankas tik pradeda savo veiklą, todėl buvo pristatytos ateities vystymosi vizija. 
Antrajai sesijai vadovavo pasaulyje žinomas mokslininkas profesorius Seigo Nakamura, dirbantis krūties vėžio srityje, ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Pasak profesorės, su S. Nakamura bei šv. Luko ligoninės viceprezidente dr. Hideko Yamauchi sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo onkologijos srityje. „Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas atneš reikšmingų pasiekimų onkologijos srityje“ , – sako prof. E.Juozaitytė. 
Japonijos mokslininkus sudomino LSMU Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vystomos mokslinių tyrimų kryptys. Jas pristatė LSMU profesorė Rasa Ugenskienė. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pateikė išsamius mokslinių tyrimų pristatymus skrandžio vėžio srityje, kurie vykdomi LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų institute. Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. Virgilijus Ulozas pristatė mokslinius tyrimus gerklų vėžio srityje. 
Doc. V. Ašmonienė seminaro metu Vilniuje kalbėjo apie klinikinės genetikos pasiekimus bei iššūkius Lietuvoje. 
Seminaro nauda visai Lietuvos medicinos bendruomenei yra neabejotina, nes glaudūs bendradarbiavimo ryšiai su Japonija gali reikšmingai prisidėti prie retų ir nediagnozuotų ligų, onkologijos ir personalizuotos medicinos vystymo šalyje. Renginių Lietuvoje metu aptartos galimos bendradarbiavimo kryptis tarp LSMU, Kauno klinikų ir Japonijos mokslininkų, perspektyvūs jungtiniai moksliniai tyrimai. 

Informacija - Kauno klinikų, nuotraukos - K. Šimatonio. 

Kauno klinikose pradėjo veikti pirmoji Pacientų taryba, į kurią viešosios atrankos būdu išrinkti 7 pacientai ir pacientų visuomeninių organizacijų atstovai.  Pacientų taryba išrinkta 3 metų kadencijai.

Pacientų taryba – tai patariamasis  organas, sudarytas pacientų ir jų artimųjų patirtims Kauno klinikose gerinti. „Pati idėja kilo norint užtikrinti naudos pacientui (angl. patient-centered) principą ligoninėje ir dėl to, kad pacientų nuomonė yra labai svarbi“, – tarybos įsteigimo poreikį įvardijo ligoninės generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Pacientų taryba Kauno klinikų administracijai išsakys savo pastebėjimus ir patirtis bei teiks rekomendacinio pobūdžio siūlymus, kaip gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš pradžių jai nepasirodė labai rimti ar specifiniai. „Pamenu, kurį laiką jaučiausi labai pavargusi, būdavo silpna. Kartais atrodydavo, kad net galvą sunku pakelti“, – pasakojo Kauno klinikų pacientė. Visgi ji nenumojo ranka į nekaltus simptomus ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją. 
Pasak pacientės, atlikti kraujo tyrimai parodė pakilusį leukocitų skaičių. „Tuo metu pradėjau jausti stiprų kairiojo šono skausmą, ėmiau karščiuoti. Nedelsiant užsiregistravau pas Kauno klinikų gydytoją hematologą. Čia man paėmė kaulų čiulpų mėginį ir nustatė netikėtą diagnozę – lėtinę mieloleukemiją. Taip prasidėjo ilgai trunkantis gydymas.“
„Diagnozavus ligą pacientei buvo taikomas pažangus gydymas, kuris tęsiamas iki šiol. Paskirtas inovatyvus gydymas yra sėkmingas, pasiekta remisija – liga visiškai atsitraukė“, – džiaugiasi Kauno klinikų Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius. 
Doc. R. Gerbutavičiaus teigimu, šiandien prognozės lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams yra gana optimistinės – išgyvena devyni pacientai iš dešimties. Docento teigimu, iki išrandant naujus taikinių vaistus, išgyvendavo tik kas penktas šią liga susirgęs pacientas. 
„Didžioji dalis pacientų skiriant gydymą jaučiasi puikiai – dirba, užsiima įprasta veikla. Daliai pacientų pasireiškia švelnūs šalutiniai poveikiai, kuriuos galima suvaldyti“, – antrina Kauno klinikų gydytoja hematologė Vilma Svetickienė. 
„Esu labai dėkinga Kauno klinikų medikams už veiksmingą gydymą. Jūs visi esate nuostabūs“, – sakė Janina.
Šiuo metu vis daugiau kalbama apie gydymo nutraukimą, kai pasiekiama ilgalaikė ir gili remisija. Iki 40 proc. tokių pacientų, nutraukus gydymą, liga neatsinaujina. Kitiems 60 proc. pacientų liga grįžta. Pasak gydytojos V. Svetickienės, svarbu tai, jog pacientų kraujas tiriamas kas mėnesį ir jei pasireiškia nežymus blogojo junginio koncentracijos padidėjimas kraujyje, anksti atnaujintas gydymas gali užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi. 
R. Gerbutavičius primena, jog ligos simptomai yra nespecifiniai ir būdingi daugeliui onkohematologinių susirgimų. „Svorio kritimas, prastas apetitas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, bendras silpnumas, skausmas po kairiuoju šonkaulių lanku, – ligai būdingus simptomus vardina gydytojas. – Žinoma, trečdaliui pacientų nustatant diagnozę simptomų nebūna, tačiau pastebimi pokyčiai kraujyje. Pavyzdžiui, gali padidėti leukocitų skaičius, sumažėti hemoglobino koncentracija kraujyje, kisti trombocitų skaičius.  Kartais apčiuopiama padidėjusi blužnis.“
Rugsėjo 22 diena – Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena. Siekiant atkreipti dėmesį į kraujo ligas, Kauno klinikų centrinis vestibiulis rugsėjo mėnesį papuoštas raudonais skėčiais. Tikimasi, kad ši socialinė iniciatyva atkreips visuomenės dėmesį į kraujo ligas ir paskatins reguliariai tikrintis sveikatą. 
Lėtinė mieloleukemija – tai piktybinė liga, kurios metu periferiniam kraujyje ir kaulų čiulpuose ženkliai padaugėja mieloidinės kilmės leukocitų. Per metus Lietuvoje lėtine mieloleukemija suserga 25-30 žmonių.

Kauno klinikų informacija ir nuotraukos

Pasaulyje nuo sepsio kas 3,5 sekundes miršta žmogus – tai yra apie 9 mln. mirčių kasmet. Ši organizmo būklė gali išsivystyti kiekvienam, tačiau infekcijų profilaktika, ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią šiai grėsmingai būklei, sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja prof. Dalia Adukauskienė. 

Šiais metais meningokokinė infekcija jau pareikalavo aukų. Tačiau Lukas – vienas laimingųjų, įveikusių grėsmingą ligą. „Visą gyvenimą liksime dėkingi nuostabiems Kauno klinikų gydytojams už tai, kad turime savo sūnelį šalia“, – gerų žodžių medikams negaili dvimečio Luko mama Silvija.

Nuo rugsėjo mėnesio Kauno klinikų gydytojams atlyginimas keliamas 16 proc., o  slaugytojams – 14 proc. Sveikatos apsaugos ministerija tam skyrė apie 3,7 mln. eurų papildomų lėšų, pratęsdama periodišką medicinos sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

Nuo rugsėjo 1 d. iš vidinių Kauno klinikų resursų 7 proc. atlyginimai kils ligoninės medicininio ir nemedicininio personalo specialistams, o minimalią algą gaunantiems darbuotojams alga didės nuo 2020 m. sausio 1 d.

Kauno klinikų informacija
 

Kauno klinikų bendruomenė naujuosius mokslo metus pasitiko tradicinėje tradicinėje šventinėje Mokslo ir žinių dienos penkminutėje. 

„Rugsėjo pirmosios šventė – tai diena, kai laukiame naujų mokslo metų ir einame į darbą su noru nuveikti dar daugiau. Džiaugiamės progresu, kurį jau pavyko pasiekti praėjusiais mokslo metais: turime strateginį planą, kurį įgyvendiname ir jau matome jo rezultatus. Į rugsėjo mėnesį vyksiančius vadovų mokymus per parą laiko užsiregistravo daugiau nei 150 žmonių. Jaučiame, kad einame teisingu keliu, nes žmonės nori pokyčių. Girdime, ką sako jaunoji karta. Kviesime rimtai pažiūrėti į pakopinių kompetencijų modelio diegimą, nes tai yra unikali galimybė peržiūrėti ir atnaujinti rezidentūros programas. Sieksime, kad naujoji karta džiaugtųsi studijomis mūsų universitete,“ – kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
 

Šiandien Lina ant rankų sūpuoja vaikelį ir džiaugiasi motiniškais rūpesčiais. Prieš metus  ši idilė jai buvo tarsi svajonė. Jaunai moteriai buvo diagnozuotas gimdos kaklelio nepakankamumas, dėl šio sindromo ji patyrė du 18 ir 17 savaičių persileidimus. Tačiau Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai akušeriai ginekologai dr. Vytautas Abraitis ir doc. dr. Eimantas Švedas moters svajonę pavertė realybe. Pirmą kartą Lietuvoje laparaskopiniu būdu apsiūtas gimdos kaklelis – tai metodas, kurio metu gimdos kaklelis neatsiveria ir taip išvengiama persileidimo. Gydytojai skaičiuoja, kad tokių operacijų per metus galėtų būti mažiausiai penkios.