Naujienos

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Ši sudėtinga operacija išgelbėjo pacientą nuo kojos amputacijos ir suteikė viltį kitiems sudėtingomis kraujagyslių ligomis sergantiesiems. Iki šiol šuntavimo operacijos būdavo atliekamos panaudojant pačio paciento kraujagysles arba sintetinius kraujagyslių protezus. Tačiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai šių resursų neužtekdavo arba jie būdavo netinkami. 

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta viena sudėtingiausių radiologinių intervencijų vaikui, kuriam buvo reikalingas gydymas dėl kepenų fibrozės – sutrikusio kraujo tekėjimo per kepenis bei padidėjusio kepenų vartų venos spaudimo. Kauno klinikose atliktos operacijos metu buvo suformuotas (transjugulinis) porto sisteminis šuntas, įvedant stentą, jog kraujas galėtų laisvai nutekėti iš vartų venos. 

Aortos vožtuvo implantacijos per kateterį kai kuriems pacientams – vienintelis būdas, užtikrinantis gyvybiškai svarbių organų kraujotaką ir prailginantis gyvenimą. Pasak Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovo prof. Ramūno Uniko, 100 tokių operacijų ligoninėje rodo gydytojų profesionalumą, o pacientams suteikia galimybę grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Silpstanti klausa ir pusiausvyros sutrikimai – pirmieji simptomai, privertę Janiną kreiptis į Kauno klinikų gydytojus. Moteris galvojo, kad problemą išspręs klausos aparatas. Tačiau po nuodugnių tyrimų paaiškėjo, kad vienintelis sprendimas, galintis sugrąžinti kokybišką gyvenimą, – operacija gama peiliu. 

Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių. Kauno klinikų gydytojai, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, kvietė žmonės susipažinti su cukrinio diabeto diagnozavimu, valdymu ir prevencija. 

Kauno klinikose gimė 350 gramų sverianti mergaitė. Tai mažiausias išgyvenęs naujagimis šalyje. Mažylė gimė vos 22 gestacijos (nėštumo) savaičių ir Kauno klinikose gydoma daugiau nei 5 mėnesius. Šiandien ji sveria 3,5 kilogramo ir artimiausiu metu ruošiasi keliauti su šeima namo.

„Stiprus troškulys, kurio nenumalšino vanduo. Nuolatinis nuovargis, vangumas ir svorio mažėjimas – štai kokią cukrinio diabeto pradžią atsimenu. Apie ligą sužinojau tik tada, kai antro tipo cukriniu diabetu sergantis senelis vieną dieną man pamatavo cukraus lygį kraujyje ir namuose kilo panika“, – gyvenimo su cukriniu diabetu pradžią prisimena Eglė, su liga gyvenanti jau 18 metų. 

Lietuvoje kiekvienais metais galvos smegenų naviko diagnozę išgirsta beveik 400 pacientų. Dažniausiai tai darbingo amžiaus žmonės, kuriems liga sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą ir kelia psichologinius iššūkius. Nuo šiol Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje įsteigta pacientų paramos grupė padės užtikrinti šią diagnozę išgirdusių žmonių psichologinę būklę. 

Visuomenėje vis daugiau kalbama apie žmogaus emocinę sveikatą ir poreikį ją gerinti. Medikai, gerindami pacientų fizinę ar psichologinę sveikatą, neretai pamiršta savąją. Vieni apie problemas išsikalba su artimais žmonėmis ar kolegomis, kiti teigia savo problemomis nenorintys apkrauti artimųjų. Tuomet svarbus vaidmuo tenka  kvalifikuotam specialistui – medicinos psichologui, galinčiam padėti susiorientuoti minčių gausoje ir padėti kartu rasti problemų sprendimus. Apie psichologinės pagalbos poreikį kalbamės su jau metus Kauno klinikose dirbančia medicinos psichologe Žydrūne Kaklauskaite-Savickiene. 

Apsilankiusi pas odontologą, Loreta nesitikėjo, jog šis vizitas bus tik pradžia ilgo maratono po sveikatos priežiūros įstaigas. „2014 metais man ištraukė dantį, tačiau net praėjus savaitei aš jaučiau tą patį danties skausmą, nors jis jau buvo ištrauktas. Per daug nekreipiau dėmesio, nes žaizda gijo. Po kiek laiko pajutau keistą jausmą, lyg būčiau nusiplikiusi gomurį karšta arbata. Pažiūrėjusi į veidrodį vidinėje viršutinių dantų pusėje pamačiau darinį. Taip ir prasidėjo mano kelionė pas gydytojus“, – prisimena Kauno klinikų pacientė Loreta. 

Kauno klinikų Kraujo centro organizuotoje iškilmingoje šventėje buvo išskirtinai pagerbti nuolatiniai kraujo donorai, kurie ne tik patys ateina į Kraujo centrą paaukoti kraujo, bet šia gerumo iniciatyva užkrečia ir savo kolegas, draugus, artimuosius. Renginio metu buvo skleidžiama neatlygintinos kraujo donorystės idėja bei priminta, kodėl ši misija yra svarbi visuomenei.

Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta jubiliejinė 50 –oji paroda, kurios metu buvo pristatomi buvusios kolegės gydytojos neonatologės Rimos Balnienės paveikslai. Pasak Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės, meno darbų eksponavimas ligoninėje yra naudingas tiek medikams, tiek pacientams. „Gydytojai ir akušerės gražioje aplinkoje dirba ir jaučiasi geriau, o pacientės supranta, jog čia dirbantis personalas ne vien atlieka savo pareigas ir sunkiai dirba, bet turi ir visapusiškesnį požiūrį į gyvenimą bei supančią aplinką.“