Kauno klinikų darbuotojos, atvykusios iš karo siaubiamos Ukrainos, džiaugiasi, kad po truputį gali susikalbėti lietuviškai. Tetiana iš Kyjivo tėvynėje dirbo akušere ginekologe, o šiuo metu Kauno klinikose dirba Skubios pagalbos skyriuje. „Džiaugiuosi, kad išmokau daug naujų žodžių, galiu suprasti pokalbius“, – pasakoja ji.
Iryna, dirbanti Urologijos klinikos operacinėje, prisipažįsta, kad mokytis lietuvių kalbos nebuvo lengva. „Sudėtingiausia buvo prisiminti naujus išmoktus žodžius“, – sako ji. Lietuvių kalbos mokytoja priduria, kad linksniavimas ir tinkamų galūnių pritaikymas – tikras iššūkis niekada lietuvių kalbos nesimokiusiems užsieniečiams.
Lietuvių kalbos pamokos vyko du kartus per savaitę po dvi akademines valandas. Pamokų metu daug dėmesio skirta naujiems žodžiams ir dialogams. „Gramatikos mokėmės nedaug – tiek, kiek privalu žinoti žengiant pirmuosius žingsnius“, – teigia G. Liaudinskienė.
G. Liaudinskienė sako, kad apie karo baisumus pamokų metu su mokinėmis stengėsi nekalbėti. „Buvo sunku emociškai – karas Ukrainoje yra nesuvokiamas, – sako mokytoja. – Visą šį mokymo laikotarpį lankė dvejopos mintys. Pirmiausiai prakeiki karą ir linki, kad karo išblaškyti žmonės galėtų grįžti į laisvą tėvynę, bet kol jie čia, jauti pareigą jiems padėti“. Ji džiaugiasi galimybe mokyti ukrainietes, ir dėkoja joms už maloniai ir darbingai praleistą laiką.
Nuo karo pradžios Ukrainoje, Kauno klinikose įdarbinti 27 ukrainiečiai. Šiuo metu 17 iš jų prisijungė prie medicinos darbuotojų gretų, o 5 įsidarbino kitose ligoninės tarnybose.
Kauno klinikų informacija
