Šiandien Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pristatė ligoninės ataskaitą už praėjusius metus ir su svarbiausiais pokyčiais, pasiekimais ir naujų metų planais nuotoliniu būdu supažindino ligoninės bendruomenę, dalininkus ir Stebėtojų tarybos narius. 

Generalinis direktorius džiaugėsi, kad 2019 metais aktyviai įgyvendinti ligoninės prioritetai, numatyti Kauno klinikų strategijoje. „Dėkoju visai ligoninės bendruomenei – praėję metai buvo sėkmingi ir mums pavyko įnešti teigiamų pokyčių, kartu įdiegėme svarbias medicinos inovacijas. Šiuos pasiekimus lėmė jūsų nuoširdus ir kruopštus darbas“, – sakė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Praėjusiais metais Kauno klinikose įvyko daug svarbių pokyčių, lėmusių geresnes pacientų ištyrimo galimybes ir gydymą: atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Gama peilio centras, Akių ligų klinikoje atnaujintos operacinės, devyni Kauno klinikų Retų ligų centrai prisijungė į Europos referencinių tinklus, pacientų diagnostines galimybes pagerino įsigyti du nauji 3 Teslų galingumo MRT aparatai, savo veiklą pradėjo Reprodukcinės medicinos centras ir Sporto medicinos klinika.

Atnaujintos ištyrimo galimybės ir Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos specialistų kompetencija lėmė pirmą kartą nuskaitytų pacientų egzomą ir genomą, o Laboratorinės medicinos klinikoje pradėjusi veikti robotizuota laboratorinių mėginių analizės sistema tapo itin reikšminga atliekant tyrimus dėl COVID-19. Šiuo laikotarpiu, vengiant socialinių kontaktų, dar aktyviau naudojamas praeitais metais įdiegtas pneumopaštas. 

Taip pat išrinkta pirmoji Lietuvoje ligoninės administracijai patarinėjanti Pacientų taryba, kuri teikia pastebėjimus ir pasiūlymus su pacientų priežiūra susijusiais klausimais. „Labai svarbu išgirsti pacientų balsą, nes dažnai jiems viskas atrodo kitaip nei medikams“, – Pacientų tarybos steigimo argumentus mini prof. habil. dr. R. Jurkevičius. Kauno klinikų sveikatos priežiūros specialistai, norėdami atnaujinti savo žinias ir įgūdžius, pradėjo naudoti gydytojų ir slaugytojų kvalifikacijos kėlimo fondų išteklius. 

Praėjusiais metais suteiktų išplėstinių konsultacijų skaičius padidėjo 31,8 proc. ir priartėjo prie beveik vieno milijono konsultacijų per metus. Sėkminga ligoninės veikla leido darbo užmokestį gydytojams ir slaugytojams padidinti 15 proc. Per penkerius metus darbo užmokestis gydytojams paaugo 73 proc., o slaugytojams – 78  procentais. „Nors Lietuvos medikai vis dar negauna tokio atlygio, kokio yra verti, be to, gauna ženkliai mažesnius atlyginimus nei Vakarų valstybių medikai, tačiau judame tinkama linkme ir situacija po truputį gerėja“, – priduria Ligoninės vadovas. 

2019 metais Kauno klinikose netrūko gydytojų sugebėjimus ir medicinos pažangą atliepiančių  pasiekimų. 

Metų pradžioje ligoninėje gimė mažiausias išgyvenęs naujagimis šalyje – 350 g sverianti 22 savaičių gimusi mergaitė.

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta viena sudėtingiausių radiologinių intervencijų vaikui, kuriam buvo reikalingas gydymas dėl kepenų fibrozės – sutrikusio kraujo tekėjimo per kepenis bei padidėjusio kepenų vartų venos spaudimo. Atliktos operacijos metu buvo suformuotas (transjugulinis) porto sisteminis šuntas.

Akių ligų klinikos specialistai pirmieji Lietuvoje įdiegė endotelines keratoplastikas – pacientams, sergantiems ragenos endotelio ligomis, nebereikia persodinti visų ragenos sluoksnių. 

Viena iš prioritetinių Kauno klinikų veiklos krypčių – transplantologija. Praėjusiais metais atliktos 132 organų transplantacijos. Kauno klinikos yra daugiausiai organų donorystei paruošianti ligoninė. 

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė, o Kardiologijos klinikoje atlikta 100-oji aortos vožtuvo implantacija per kateterį.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje moteriai transplantuotas inkstas, atlikus spinalinę anesteziją neužmigdant pacientės, o gydytojai hematologai pirmą kartą atliko autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas pacientams, sergantiems centrinės nervų sistemos limfoma, autoimuniniu encefalitu

„Nepaisant to, kad 2019-ieji Kauno klinikoms buvo sėkmingi ir veržlūs metai, šiemet susidūrėme su pasauline neganda – COVID-19 infekcija. Panašu, kad šie metai bus kitokie – kupini iššūkių, per kuriuos jau dabar atsiskleidžia tikrosios mūsų įstaigos ir bendruomenės vertybės. Tikiu, kad šiais, Kauno klinikų jubiliejiniais metais, dirbsime dar atsakingiau dėl visų Lietuvos pacientų sveikatos, o po kovos su pasaulį pristabdžiusia infekcija tapsime dar stipresni“, – sakė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. 

Prisitaikant prie COVID-19 infekcijos valdymo, numatoma stacionaro lovų rezervo COVID-19 pacientams koncepcijos kūrimas, tolesnis paciento centriškumo principų diegimas, „ligoninės be sienų“ idėjos plėtojimas, elektroninių duomenų analizės įrankių tobulinimas. 

Šiais metais Kauno klinikose tęsiami daugiaaukštės automobilių aikštelės rengimo darbai, Ambulatorinio diagnostikos centro statybos. Taip pat numatomi rekonstravimo, remonto ar projektavimo darbai Romainių tuberkuliozės ligoninėje, Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, Kardiologijos korpuse ir Vaikų ligų klinikoje, pristatant du statinius – vaikų reabilitacijos korpusą, į kurį bus perkelta vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“, ir šiuolaikišką Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus priestatą. Nuo rugsėjo mėnesio duris atvers Kauno klinikų darželis „Lašeliai“. „Šalia Kauno klinikų steigiamas Ligoninės ir Universiteto darbuotojų vaikams skirtas lopšelis-darželis, kuris, tikimasi, taps motyvacinio paketo dalimi jauniems darbuotojams“, – džiaugiasi Kauno klinikų generalinis direktorius.

Kauno klinikų Stebėtojų tarybos pirmininkė prof. Jūratė Macijauskaitė pabrėžė, kad Kauno klinikos išsiskiria lyderystės įgūdžiais, paslaugų plėtros ir inovacijų diegimu, užtikrinant pacientų saugumą ir nuolat augantį darbuotojų darbo užmokestį.

Sveikatos apsaugos ministerijos l. e. p. kanclerė Odeta Vitkūnienė akcentavo šių dienų kontekste išsiskiriančius ligoninės vadovavimo sugebėjimus organizuojant viso regiono ligoninių stabilią veiklą, o LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė džiaugėsi klinikinės praktikos ir mokslinių tyrimų plėtra bei dėkojo už puikius pasiekimus.

Kauno klinikų informacija