Naujienos

Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į šią retą onkologinių ligų formą, didinti visuomenės supratimą apie jas ir supažindinti su iššūkiais, kurie tenka pacientams, nustačius šią diagnozę. Kauno klinikų pacientė Rūta šia klastinga ir reta onkologine liga – osteosarkoma, susirgo būdama 22-ejų metų. Prieš devynerius metu mergina pajuto stiprų skausmą alkūnės srityje. Po kurio laiko lūžus alkūnės sąnariui, ji atvyko į Kauno klinikas. 

Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ nuostatomis bei kitais teisės aktais buvo parengtas „Viešosios įstaigos Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ reorganizavimo jungimo būdu prijungiant ją prie viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reorganizavimo sąlygų aprašas“. 

Moters lytinių organų uždegimas – dažniausia problema, dėl kurios mergaitės ir moterys kreipiasi pagalbos į gydytojus ginekologus. „Įvairaus amžiaus moterims dažnai diagnozuojamas vulvovaginitas – tai pirminis vaginitas, sukeliantis antrinį vulvitą. Svarbu suprasti, kad vulvitas – tai išorinių lytinių organų uždegimas, o vaginitu laikomas makšties uždegimas“, – pažymi dr. Ingrida Basevičienė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė.

Daktarė dalijasi patarimais, kaip mergaitėms ir moterims tinkamai rūpintis savo sveikata norint išvengti lytinių organų uždegimo.

Kauno klinikų pacientas Jurijus padėjo mamai sode, pjovė žolę su žoliapjove, kai pajuto stiprų skausmą krūtinėje. Kadangi vyras neseniai pietavo, nesuprato, kad tai – pirmieji ligos simptomai. „Pagalvojau, kad man sustojo skrandis, jutau spaudimą „duobutėje“, skaudėjo už krūtinkaulio, – prisimena jis. – Vėliau pakilo kraujo spaudimas, pradėjo pykinti. Pasitarėme su mama ir nusprendėme vykti į ligoninę, kuri buvo netoli jos namų.“

Dravet sindromas – viena iš kūdikystėje prasidedančių retų epilepsijos rūšių, susijusių su genetinėmis mutacijomis. „Šis sindromas dažniausiai prasideda viso kūno traukuliais karščiavimo metu, kurie linkę užsitęsti iki epilepsinės būklės. Neretai dėl jų vaikai patenka į ligoninę, – sako prof. dr. Milda Endzinienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Vaikų neurologijos skyriaus Epileptologijos sektoriaus vadovė. – Vėliau traukuliai ar kitokie epilepsijos priepuoliai kartojasi be karščiavimo“. 

Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre pristatyta inovatyvi fototerapijos įranga, skirta pacientų, sergančių lėtinėmis uždegiminėmis odos ligomis, ikinavikinėmis odos ligomis bei odos T ląstelių limfoma, gydymui. „Pacientų, sergančių šiomis ligomis, tiek Lietuvoje, tiek Kauno klinikose daugėja, tad poreikis naujai įrangai – išties didelis“, – sako prof. Skaidra Valiukevičienė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.

Melanoma – viena agresyviausių odos vėžio formų, susiformuojanti iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų. Prof. Skaidra Valiukevičienė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, ir Ieva Lingytė, klinikos gydytoja rezidentė, pasakoja apie melanomą, ligos rizikos veiksnius ir būdus, padėsiančius apsisaugoti nuo klastingos ligos.

Kepenų transplantacija – vienos sudėtingiausių pilvo operacijų, kurios dažnai tampa  vieninteliu gyvybę gelbstinčiu gydymo metodu. „Kepenų transplantacijos metu svarbi ne vien procedūra, bet ir paciento paruošimas prieš operaciją, jo būklės stebėjimas operacijos ir anestezijos metu bei paciento pooperacinis gydymas. Visi šie procesai – sudėtingi ir reikalauja ypatingo gydytojų profesionalumo, – teigia doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas. – Transplantacijos taip pat neįsivaizduojamos ir be donorinio kraujo atsargų.“ 

Apie kepenų transplantacijas ir donorinio kraujo svarbą transplantacijų procesuose kalbamės su doc. T. Vanagu.
 

Valgymo sutrikimai – psichikos sveikatos sutrikimai, neretai pasireiškiantys jaunesnių žmonių tarpe. Jūratė Baltrėnė, Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, pastebi, kad sergamumas šiais sutrikimais ypatingai suaktyvėjo COVID-19 infekcijos sukeltos pandemijos metu. „Karantino metu paaugliai turėjo daugiau laiko, negalėjo gyvai bendrauti su draugais, todėl savo dėmesį nukreipė į internetą, kuriame gausu informacijos, kaip susirgti valgymo sutrikimais ir slėpti pirmuosius simptomus“, – pastebi J. Baltrėnė.

Apie valgymo sutrikimus ir jų pavojų tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai kalbamės su J. Baltrėne.
 

74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.“

Birželio 5 dieną Kauno klinikose įvyko svarbus susitarimas – Kauno klinikų administracija pasirašė Kolektyvinę sutartį su Kauno klinikų jungtine profesinių sąjungų atstovybe. Kauno klinikų, kaip darbdavio iniciatyva, profesinėms sąjungoms sutinkant, šią sutartį patvirtinus artimiausiu metu vyksiančiame visuotiniame darbuotojų susirinkime, jos sąlygos galės būti taikomos visiems gydymo įstaigos darbuotojams. 

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Doc. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė, pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje. Mergaitė jaučiasi geriau – mažiau vargina kosulys, sumažėjo sekreto gamyba“, – pažymi doc. V. Misevičienė.